Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-13266-475/2011, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti perduotas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo pareiškimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno miesto apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. A2-13266-475/2011 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui S. U., J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. J. M., G. V., P. M., D. M. Šioje civilinėje byloje ieškovė I. S., tretysis asmuo R. J. M., trečiųjų asmenų P. ir D. M. atstovas advokatas D. V. pareiškė nušalinimą visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Nušalinimą grindžia tuo, jog 2011 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-781 teisėjas Nerijus Meilutis buvo paskirtas Kauno apygardos teismo teisėju ir šio teismo pirmininku. Šioje byloje teisėjas Nerijus Meilutis 2007 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės I. S. ieškinį. 2011 m. birželio 10 d. nutartimi procesas šioje byloje buvo atnaujintas, pripažinus, kad teismas turėjo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis P. M. ir D. M. Nurodo, kad ši byla nagrinėjama Kauno apygardai priskirtame Kauno miesto apylinkės teisme, o vėliau apeliacija joje galima tik teisėjo Nerijaus Meilučio vadovaujamame Kauno apygardos teisme, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šių teismų teisėjai nejaus moralinio ar kitokio spaudimo priimdami vienokius ar kitokius teismo procesinius dokumentus, t. y. kyla abejonių dėl jų nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, prašo nušalinti visus Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui – Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Kadangi pareikštas nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visiems teisėjams, todėl šiuose teismuose nebeliko subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjų nušalinimo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 70 str. 1 d.).

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Byla perduodama kitam teismui tokiais atvejais, kai, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.) Apygardos teismui ir apylinkės teismui kartu pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d., 70 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju abejonės Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu iškeltos dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio, kuris šiuo metu yra Kauno apygardos teismo pirmininkas, anksčiau priimto procesinio sprendimo. Tokios abejonės dėl priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Kaip tik šiuo proceso atnaujinimo institutu šioje civilinėje byloje ir buvo pasinaudota.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nors jie ir buvo pakeisti ar panaikinti aukštesnės intancijos teismo, savaime nesudaro pagrindo abejoti tame teisme dirbančių visų teisėjų nešališkumu. Pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius apie visų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (109 str.); valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (114 str.). Šios konstitucinės nuostatos pakartotos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2, 3 straipsniuose, CPK 21 straipsnyje. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikoma, kad visi teisėjai yra nepriklausomi ir nešališki, jeigu neįrodyta kitaip. Argumentas, kad visi Kauno miesto apylinkės teismo ir visi Kauno apygardos teismo teisėjai turi būti nušalinti dėl to, kad Kauno apygardos teismo pirmininku paskirtas N. Meilutis, anksčiau šioje byloje priėmęs procesinį sprendimą, neturi jokio teisinio pagrindo. Reiškiama abejonė dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo, grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad šių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai ir Kauno apygardos teismo teisėjai gali nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės I. S., trečiojo asmens R. J. M., trečiųjų asmenų P. ir D. M. atstovo advokato D. V. pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-13266-475/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės I. S., trečiojo asmens R. J. M., trečiųjų asmenų P. ir D. M. atstovo advokato D. V. pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-13266-475/2011 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.