- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-278-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Atsakovas
- G. K., J. K.
- Ieškovas
- V. A.
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-278-425/2010
35.4; 50.11.1; 98.1; 114.4; 114.11;
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-812/2010, pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams G. K. ir J. K. dėl buto nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčių skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. 2009-04-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų G. K. ir J. K. solidariai 5 850 Lt nuompinigių, 900 Lt delspinigių, 1250,51 Lt už sumokėtą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, reikalavimo iškeldinti atsakovus su daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutikslinęs reikalavimus, atsisakė. Ieškovas nurodė, kad 2006-02-01 su atsakovu G. K. sudarė rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K. yra atsakovo sutuoktinė, sutartis sudaryta šeimos interesais, todėl abu atsakovai yra solidarūs skolininkai pagal prievoles, kilusias iš patalpų nuomos sutarties. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkai moka kas mėnesį 150 Lt nuomos mokestį bei atskirai moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pagal sutartį atsakovams patalpos buvo perduotos ir jomis atsakovai naudojosi, tačiau visą nuomos laiką nemokėjo nuompinigių ir yra skolingi už laikotarpį nuo 2006 metų vasario mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. įskaitytinai - 5 850 Lt (39 mėn. x 150 Lt) nuompinigių. Atsakovai pagal sutarties 9 punktą įsipareigojo mokėti delspinigius - po 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, ieškovas prašė priteisti delspinigius už 6 mėnesius nuo 5000 Lt sumos, t.y. 900 Lt (5000 Lt x 0,1 proc. x 180 dienų). Ieškovas sumokėjo už atsakovus įsiskolinimą už šilumos energiją - 1250, 51 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į butą pateko 2009-10-02 ir gali juo disponuoti, todėl atsisakė reikalavimo iškeldinti atsakovus su daiktais iš buto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų 5 850 Lt nuompinigių, 162 Lt delspinigių, 1250,51 Lt už sumokėtą šilumos energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7262,51 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-11) iki sumokėjimo dienos, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš buto bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovui V. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis išnuomojo atsakovams pagal 2006-02-01 su atsakovu G. K. sudarytą rašytinę terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomos terminui – 2006 m. Atsakovams nuomojant butą po 2006 m., ieškovui tam neprieštaraujant, nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.). Sutartimi nustatytas 150 Lt į mėnesį nuomos mokestis, taip pat nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį nuomotojui mokėti komunalinių patarnavimų, kitus mokesčius, išlaidas, susijusias su namo bendrija, pagal atsiskaitymų knygeles, lapelius (5p.), tačiau faktiškai šiuos mokesčius nuomininkas G. K. mokėjo ne nuomotojui, o paslaugų tiekėjams. Šalys neginčijo, kad pagal sutartį atsakovams patalpos buvo perduotos ir jomis atsakovai naudojosi.
Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtino atsakovų atsikirtimų, kad jie mokėjo nuomos mokestį. Teismas vertino kritiškai ir nesirėmė liudytojo D. K. parodymais, nes jie neinformatyvūs ir nesutampo su atsakovų paaiškinimais. Liudytojų V. Š., J. A. parodymai apie tai, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio už nuomojamą butą, nenorėjo iš buto išsikelti, nemokėjo mokesčių, neįsileisdavo ieškovo ir jo žmonos į butą, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas ir jo žmona nesutiko duoti nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, nes vengė mokėti mokesčius valstybei, kad nuomos mokestį mokėjo pasitikėdami ieškovu. Teismas nurodė, kad atsakovai turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo jiems suteikiama teise ieškovui atsisakius patvirtinti mokesčio sumokėjimą, sulaikyti prievolės įvykdymą, o ieškovui vengiant priimti prievolės įvykdymą, įmokėti pinigus į depozitinę sąskaitą (CK 6.56 str.), tačiau jokių veiksmų neatliko, tokiu būdu prisiėmė galimybės įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą sumažėjimo riziką. Teismas pagal liudytojos R. B. parodymus, šalių paaiškinimus, atsakovų raštą, kuriuo prašoma išsikelti iš buto iki 2008-12-10 (T.1, b.l. 72), nustatė buvus ieškovų ketinimą nutraukti nuomos santykius su atsakovais ir atsakovų nenorą išsikelti iš nuomojamo buto ir nuomos santykių nutraukimo vilkinimą, o byloje esantis 2009-03-03 pranešimas (b.l. 9) patvirtina buvus ieškovo valią nutraukti nuomos santykius su atsakovais dėl esminės nuomos sutarties sąlygos pažeidimo - nuomos mokesčio nemokėjimo. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai iki 2006-02-01 (2002-01-17 su A. K. nuomos sutartis), byloje nėra reikšminga nagrinėjant pareikštus reikalavimus. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio pagal 2006-02-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl priteisė nuomos mokestį.
Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovai iš buto išsikraustė po to, kai ieškovas atjungė elektros energijos tiekimą 2009-01-05, todėl neprivalo mokėti nuomos ir buto išlaikymo mokesčių už 2009 m. sausio-balandžio mėnesius. Teismas nustatė, kad išsikeldami iš buto 2009 m. sausio mėn. atsakovai buto pagal perdavimo-priėmimo aktą nuomotojui V. A. neperdavė (sutarties 2.3 p.), bute buvo likę atsakovų daiktai, o atsakovų veiksmai galimai įmetant raktą į pašto dėžutę neatitinka CK 6.609 str., reglamentuojančio nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį ir jos nutraukimo momentą. 2009-03-03 atsakovams buvo išsiųstas pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nurodyta, kad nesumokėjus nuomos mokesčio per 30 dienų, sutartis bus nutraukta (T. 1, b.l. 9). Iš 2009-04-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagal 2009-10-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ieškovas į butą pateko 2009-10-02, o rūsio raktai ieškovui grąžinti 2009-11-16. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad 2009 m. balandžio mėnesį šalių nuomos santykiai tęsėsi, todėl iš atsakovų solidariai priteisė nuomos mokestis pagal ieškovo reikalavimą nuo 2006-02-01 iki 2009 m. balandžio mėnesio įskaitytinai, viso 5850 Lt. Ieškovas už atsakovus sumokėjo jų nesumokėtų mokesčių AB „Panevėžio energija“ už 2008 m. gruodžio – 2009 m. kovo mėn. - 1250,51 Lt, kurie priteistini solidariai iš atsakovų. Sutartyje šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 9p.). Delspinigiai už 6 mėnesių laikotarpį skaičiuojant atgal nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2009-05-05) skaičiuotini už 2008 m. lapkričio 6d. – 2009 m. gegužės 4 d. laikotarpį nuo nesumokėto nuomos mokesčio sumos, kuri šiuo laikotarpiu sudarė 900 Lt, o ne 5000 Lt, kaip nurodo ieškovas. Todėl iš atsakovų priteistini delspinigiai sudaro 162 Lt (900 Lt x 0,1 % x 180 dienų).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme atsakovai G. K. ir J. K. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai – apeliantai nurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, atsakovai pirmos instancijos teismo teisėjai buvo pareiškę nušalinimą, nes 2004 m. teisėja D. L. dalyvavo tarp atsakovų ir advokato Ž. R., kurio kontoroje ji dirbo advokato padėjėja, kilusiame konflikte, tačiau teisėja nenusišalino ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taigi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas – tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Be to, teismo išvados yra nemotyvuotos, neįvertintas įrodymų visetas. Teismas netinkamai nustatė nuomos sutarties pasibaigimo momentą ir be pagrindo priteisė 1250,51 Lt už tariamai suvartotą šilumos energiją. Pats ieškovas ne įstatymo nustatyta tvarka nutraukė nuomos sutartį, savavališkai atjungdamas elektros energiją 2009-01-06, todėl atsakovai po šios datos nebeprivalo mokėti jokių mokesčių už tai, kuo nebesinaudojo, o rūsys nėra sutarties dalykas. Nepašalinti prieštaravimai tarp ieškovo 2008-11-10 pranešimo, kuriuo nereikalaujama jokių nuompinigių, ir 2009-03-03 pranešimo, kuriuo antrą kartą reikalaujama sumokėti nuompinigius. Teismas nesiaiškino, kodėl buvo rašomas 2009-03-03 pranešimas, nors sutartis nutraukta 2009-01-06, atjungus elektros energiją, taip pat netyrė, kokius veiksmus atliko ieškovas per 3 metus, kai tariamai nebuvo mokamas nuomos mokestis, bei nevertino ieškovo elgesio remiantis protingumo kriterijais. Teismas atmetė liudytojų parodymus formaliais pagrindais dėl neinformatyvumo. Priešingai, nei nurodė teismas, sutartiniai santykiai iki 2006-02-01 yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, nes neįtikėtina, kad daugybę metų vykdę nuomininko pareigas, atsakovai staiga nutraukė pareigos vykdymą, o nuomotojas 3 metus nesiėmė jokių veiksmų. Teismas visai netyrė atsakovų paaiškinimų, kurie yra leistini įrodymai byloje, bei juos be motyvų atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, jo atstovai apeliacinės instancijos teisme prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-11 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas dėl atsakovų argumento, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nurodė, jog teisėjos nušalinimo klausimas išspręstas CPK nustatyta tvarka, ji nušalinta nebuvo, be to teismas tenkino atsakovų prašymus dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo, todėl atsakovų teiginys dėl teismo šališkumo nepagrįstas. Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovai privalo perduoti patalpas, tačiau jie to nepadarė, buto ir rūsio raktų negrąžino, realiai butą valdė iki ieškovui su antstolio pagalba patekimo į patalpas, išlaužiant dūris. Elektros energijos atjungimas nėra sietinas su nuomos santykių pasibaigimu, nes atsakovai po to bute dar kurį laiką gyveno, ten laikė savo daiktus ir patalpų neperdavė. 2008-11-10 pranešimu buvo reikalaujama atsakovų atsiskaityti už paslaugas, vėliau raštu prašoma atsiskaityti už nuomą, iki tol atsakovų žodžiu buvo prašoma atsiskaityti, tačiau jie vis vilkino atsiskaitymą, žadėdami atlikti remonto darbus, įstatyti langus, pirkti butą. Iki 2006 m. atsakovai gyveno bute ir vietoj nuomos mokesčio mokėjo už ieškovą paskolą gyvenamojo namo savininkų bendrijai, nuo 2006 m. paskolos grąžinti nebereikėjo, todėl 2006-02-01 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nustatant 150 Lt į mėnesį nuompinigius bei atskirai mokamus mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pirmos instancijos teismas teisingai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vertino atsakovų pakviestų liudytojų parodymus, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantų motyvas, kad pirmosios instancijos teisme pareiškus nušalinimą teisėjai D. L., kuri ankščiau dalyvavo konflikte su atsakove advokato Ž. R. kontoroje, teisėja nenusišalino, nėra pagrįstas ir ne visai tikslus, kadangi ne teisėja nenusišalino, o Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas 2009-08-27 nutartimi atmetė atsakovės J. K. ir jos atstovo advokato pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo (T.1, b.l.94). Iš nutarties turinio nustatyta, kad teisėja teismo pirmininkui paaiškinusi, kad ji nėra dalyvavusi ar inicijavusi konfliktą su J. K.. Byloje nėra įrodymų, kad dėl kilusio konflikto advokato kontoroje J. K. ir G. K. būtų kreipėsi į Lietuvos advokatų tarybą azr kokią kitą instituciją. Nesant objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų dėl buvusio konflikto tarp atsakovų J. K. ir G. K. 2004m. advokato kontoroje tuo metu dirbusios D. L., nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad teisėja D. L. šalių atžvilgiu buvo šališka. Apeliantai nenurodė kitų objektyvių ir pagrįstu motyvų ir aplinkybių, kurios keltų abejones dėl teisėjos nešališkumo, o tuo pačiu išvadai dėl neteisėtos sudėties teismo (CPK 329str.2d.1p.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų solidariai priteista ieškovui 1 250,51 Lt suma yra ieškovo sumokėtos lėšos AB „Panevėžio energija“ už ginčo bute atsakovų laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio –iki 2009 m. kovo mėn. suvartotą šilumos energiją. Antstolio A. B. 2009-04-01 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“ Nr. 0025/09/00016 nustatyta, kad G. K. sutuoktiniams Aidukams pasakė, kad „raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu neatiduos, kadangi jame gyvena (neišsikėlė) (T.1, b.l.11). Antstolis A. B. 2009-10-02 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“ Nr. 0025/09/00035 nustatė, kad „V. A. paprašius G. K. ir J. K. atrakinti buto Nr.(duomenys neskelbtini) duris, pastarieji paaiškino, kad jie buto raktų neturi, kadangi juos seniau perdavė Aidukams. Aidukai neigia gavę buto raktus, todėl buto durys buvo atidarytos įrankių pagalba (T.1, b.l.104). Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio –iki 2009 m. kovo mėn. suvartojo šilumos energiją atsakovai, naudodamiesi išsinuomotu ieškovui priklausančiu butu, todėl už suvartotą nurodytu laikotarpiu šilumos energiją privalo sumokėti paslaugos gavėjai – buto nuomininkai atsakovai. Niekuo nepagrįsti apeliantų motyvas, kad ieškovas nuomos sutartį nutraukė 2009-01-06 atjungęs elektros energiją, kadangi atsakovai G. K. ir J. K. neperdavė nuomoto buto, buto, rūsio raktų ieškovui V. A. kaip, kad numatyta 2006-02-01 „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties“ 2.3 punkte (b.l. 8), kadangi tiktai 2009-10-22 ginčo buto lauko durų spyna ieškovo V. A. iniciatyva buvo atidaryta įrankių pagalba dalyvaujant antstoliui A. B..
Byloje esančiu 2008-11-10 pranešimu E. A. paprašė G. ir J. K. išsikelti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2008-12-10 (t.1, b.l.72). 2009-03-03 registruotu laišku įteiktu pranešimu G. ir J. K. ieškovas V. A. nurodė, kad pagal 2006-02-01 sudarytą ginčo buto nuomos sutartį G. ir J. K. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio negavo iš viso, į butą neįleidžia. Nustatė 30 dienų terminą sumokėti nuomos mokestį už visą nuomos laiką (T.1, b.l.9). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp nurodytų ieškovo pranešimų, kadangi 2008-11-10 pranešime ieškovas neprašė jokių nuomos mokesčių. Be to, teismas netyrė, kokius veiksmus atliko ieškovas per 3 metus, jeigu atsakovai tariamai nemokėjo nuompinigių. Šie apeliantų motyvai pripažintini nepakankamai pagrįstais ir teisiškai nereikšmingais. Šalys 2006-02-01 sudarė „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“, pagal kurią atsakovai-nuomininkai įsipareigojo mokėti ieškovui po 150,00 Lt nuomos mokesčio ir nuomos mokestį mokėti už du mėnesius į priekį (T.1, b.l. 8). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalims 2006-02-01 „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi“ nustačius nuomos mokesčio dydį, mokėjimo tvarką, kitus klausimus, nebeturi jokios reikšmės faktas, kad 2008-11-10 pranešime ieškovas neprašė ar nereikalavo iš atsakovų sumokėti nuomos mokestį, kadangi nuomos mokesčio dydis, mokėjimo tvarka nustatyti minėta Sutartimi.
Atsakovai-apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad jie už išsinuomotą butą laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2009 m. balandžio mėnesio būtų sumokėję ieškovui kokią nors nuomos mokesčių sumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų teiginį, kad ieškovas atsisakė išduoti pakvitavimus apie priimtas nuomos mokesčio sumas, visiškai pagrįstai sprendime nurodė, kad tokiu atveju atsakovams buvo galimybė savo piniginę prievolę sumokėti į depozitinę sąskaitą CK 6.56str.1d. nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad pagal byloje surinktą medžiagą nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas V. A. būtų suinteresuotas atsisakyti priimti iš nuomininkų-atsakovų 2006-02-01 „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi“ sulygtus nuomos mokesčius už jam priklausančio buto nuomą.
Nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas apeliantų motyvas nagrinėti ginčo šalių sutartinius santykius iki 2006-02-01, kadangi ieškovas ieškinyje neprašė priteisti iš atsakovų nuomos mokesčių už laikotarpį iki 2006-02-01. Svarbiausia yra ta aplinkybė, kad šalys ginčo buto nuomos santykius naujai įtvirtino 2006-02-01 sudarydami „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“, kurioje nustatė nuomos sutarties sąlygas bei tvarką. Dėl nurodyto motyvo darytina išvada, kad šalims nauja sutartimi nustačius tarpusavio teises ir pareigas, iki 2006-02-01 buvę šalių sutartiniai santykiai nebeturi reikšmės šalių naujai prisiimtiems tarpusavio įsipareigojimams bei jų vykdymui.
Atsakovams nemokant už sunaudotą elektros energiją, ieškovo iniciatyva 2009-01-06 atjungtas ginčo bute elektros energijos tiekimas. Nurodyta aplinkybė buvo pakankamas motyvas atsakovams, nesinaudojant ginčo butu, buto, rūsio patalpų raktus perduoti nuomotojui – ieškovui V. A. pagal perdavimo-priėmimo aktą kaip numatyta Sutarties 2.3 p., tačiau atsakovai šio sutartinio įsipareigojimo neįvykdė, buto neperdavė. Atsakovai-apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų padaryti prielaidą, kad ieškovas V. A. vengė laiku priimti patalpas iš atsakovų-nuomininkų, tuo pačiu nepateikė jokių įrodymų, kokius aktyvius veiksmus atliko patys atsakovai-nuomininkai, siekdami perduoti ginčo patalpas ieškovui. Ir priešingai, ieškovo pateiktais antstolio A. B. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais“ patikimai nustatytos priešingos aplinkybės, kad būtent patys atsakovai-apeliantai vengė perduoti ginčo butą ieškovui, dėl ko ieškovui teko dalyvaujant antstoliui laužti buto durų spyną su specialiais įrankiais.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Aptartais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263str.1d.), todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.