Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei, atsakovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. B. ieškinį atsakovams K. B., A. B. ir J. B., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

2. Procesiniuose dokumentuose ir papildomai teismo posėdyje ieškovė D. B. paaiškino, kad su atsakovų tėvu Ž. B. ji susituokė (duomenys neskelbtini), šeimoje susilaukė trijų vaikų (atsakovų). (Duomenys neskelbtini) tuometinio Vilkaviškio rajono teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, tačiau dėl įstatymo nežinojimo ir užsimiršimo nei ji, nei buvęs sutuoktinis ištuokos fakto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau ir – CMS) neįregistravo, todėl formaliai išliko santuokoje, ištuoka (santuokos nutraukimas) jos prašymu CMS buvo įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Dar iki teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo ji su buvusiu sutuoktiniu bendrą gyvenimą buvo nutraukusi – Ž. B. buvo išėjęs iš šeimos namų, pastovios gyvenamos vietos neturėjo, piktnaudžiavo alkoholiu, iš esmės nedirbo, neteikė jokio išlaikymo jų vaikams nei iki santuokos nutraukimo, nei po jo, nors toks teismo ir buvo priteistas. Ieškovė viena su vaikais gyvenusi komunaliniame bute, visą laiką dirbusi (duomenys neskelbtini), su Ž. B. jokio bendro ūkio nebevedė, jis neteikė nei materialinės, nei jokios kitokios pagalbos nei vaikams, nei jos namų ūkiui. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ji iš santaupų, jos vienos susitaupytų po santuokos nutraukimo, taip pat lėšomis, jai asmeniškai dovanotomis jos motinos bei patėvio giminaičių, nusipirko namų valdos žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtą), šiuose namuose gyvenanti iki šiol. Ž. B. nei pats asmeniškai, nei per savo giminaičius ar kt. asmenis, prie ginčo turto įsigijimo, išlaikymo, valdymo ir naudojimo nė kiek neprisidėjo nei pinigais, nei asmeniniu darbu ar kokiomis tai kitokiomis formomis (pvz., medžiagomis), šiuose namuose negyveno, todėl, ieškovės nuomone, neįgijo ir neturėjo į ginčo turtą jokių teisių, dėl ko šis ir turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, - jokių ginčų dėl to nei su vaikais, kaip Ž. B. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą, nei su kita jo gimine nėra.

3. Atsakovas A. B. ieškinį visiškai pripažįsta ir prašo jį patenkinti. Teisme papildomai pareiškė visiškai patvirtinantis motinos (ieškovės) byloje nurodytas ginčo turto įgijimo, valdymo ir naudojimo aplinkybes, kurias pats prisimenantis maždaug nuo 6 m. amžiaus, tame tarpe ir tai, kad jo tėvas Ž. B. niekada neteikė nei jam, nei broliui su seserimi išlaikymo, niekaip ir niekada neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ir (ar) jo išlaikymo, su jais negyveno, stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Jam iš motinos, velionės senelės (mamos motinos), kt. giminaičių žinoma, kad ginčo turtas motinos buvo nusipirktas už jos po santuokos nutraukimo sukauptas santaupas, taip pat senelės ir kt. giminaičių motinai asmeniškai padovanotas tam pinigines lėšas, jis taip pat manantis, jog velionis tėvas jokių teisių į šį turtą neturėjo.

5. Teisme apklaustos liudytojais buvę ilgametės ieškovės bendradarbės Č. D. ir M. K., patvirtino, kad dar kuris laikas iki santuokos nutraukimo teisme Ž. B. su šeima negyveno, neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos, nedirbo, stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovė su vaikais gyveno komunaliniame bute, buvęs sutuoktinis su ja nevedė jokio bendro ūkio, ieškovei namų ūkyje niekaip nepadėjo, neteikė išlaikymo savo vaikams. Tokia pati situacija išliko ir po santuokos nutraukimo. Abi liudytojos vienodai patvirtino žinančios, jog ginčo turtas ieškovės buvo nusipirktas iš kažkiek po santuokos nutraukimo iš darbo užmokesčio sukauptų santaupų, taip pat ieškovei asmeniškai jos motinos ir kt. giminaičių tam padovanotų pinigų, Ž. B. nei prie ginčo turto įgijimo, nei vėlesnio jo išlaikymo niekaip neprisidėjo.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės :

6. Ieškovė D. B. ir Ž. B. susituokė (duomenys neskelbtini), atitinkamai (duomenys neskelbtini) jiems gimė vaikai (atsakovai) A. B., K. B. ir J. B. (b. l. 5-7).

7. (Duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir Ž. B. santuoka buvo nutraukta (b. l. 8-9), ištuokos faktas Vilkaviškio r. sav. administracijos CMS įregistruotas (atliktas santuokos nutraukimo įrašas metrikų knygoje) (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

8. Dar iki teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo (duomenys neskelbtini) Ž. B. buvo palikęs šeimą (ieškovę su vaikais) ir pradėjęs gyventi skyriumi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, beveik nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, nė kiek neišlaikė savo nepilnamečiais buvusių vaikų, nuo to laiko ieškovė su Ž. B. bendro ūkio neturėjo ir tokio netvarkė (ieškovės ir atsakovų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei liudytojų parodymai). (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė už savo santaupas, sukauptas iš darbo užmokesčio gyvenant skyriumi nuo Ž. B., taip pat jai asmeniškai jos motinos ir patėvio giminaičių tam (namų pirkimui) dovanotas pinigines lėšas (ieškovės ir atsakovų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei liudytojų parodymai), nupirko ginčo turtą, kurį bei savo nuosavybės teisę į jį (duomenys neskelbtini) įregistravo viešajame Nekilnojamo turto registre (b. l. 12-13, 14). Ž. B. nei prie ginčo turto įsigijimo nuosavybėn, nei prie jo išlaikymo nei piniginėmis lėšomis, nei savo darbu ar kt. forma nei pats, nei padedamas savo giminaičių ar kt. asmenų, neprisidėjo, šio turto nevaldė ir nenaudojo (ieškovės ir atsakovų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei liudytojų parodymai, 2019 m. spalio 7 d. išrašai iš Nekilnojamo turto registro).

9. (Duomenys neskelbtini) Ž. B. mirė (b. l. 11), vedybų sutarties ieškovė ir Ž. B. sudarę nebuvo, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.87-3.100 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai :

10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje bei 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu ir tokį statusą išlaiko iki pat jo padalinimo arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimo kitu įstatymuose nustatytu būdu. Ieškovės ir Ž. B. santuokos nutraukimo metu (duomenys neskelbtini) ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnyje buvo nustatytas imperatyvas, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Teismas nustatė (punktas 7), kad nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta tik (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog pagal aukščiau nurodytą teisinio reguliavimo taisyklę, galiojusią ir ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, visas ieškovės ir Ž. B. turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki jos pasibaigimo (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažįstamas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad jis įregistruotas (iki 2001-07-01) vienos ieškovės vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovės ir Ž. B. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ir jai nepasibaigus ieškovės vardu (duomenys neskelbtini) įgytas ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas ginčo turtas turi būti laikomas jų abiejų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad ginčo turtas pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vienos ieškovės turtu. Šiuo atveju ieškovė kaip tik ir siekia aptariamą prezumpciją nuginčyti.

11. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs specialiąją normą, kaip santuokos metu įgyto turto ir gautų pajamų bendrumo taisyklės, numatytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktų, išimtį. Aptariama norma yra nustatyta vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju ieškovei) teisė reikalauti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos nutraukimo teisme atveju - dalinti, tik tą turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas bendrai ir įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Minimoje CK 3.127 straipsnio 2 dalies normoje vartojama sąvoka „gyvenimas skyriumi“ teisės doktrinoje suprantamas plačiai - šiuo atveju jis reiškia faktinį sutuoktinių gyvenimą atskirai ir nesutampa su terminu „separacija“ (teismo patvirtintu gyvenimo skyrium). Gyvenimo skyriumi pradžią turi įrodyti CK 3.127 straipsnio 2 dalies išimties taikymo prašantis sutuoktinis, nagrinėjamu atveju ieškovė, apribojimų įrodinėjimo priemonėms pastarajai aplinkybei pagrįsti šiuo atveju įstatymu nenustatyta, iš ko teismo sprendžiama, kad tokia aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis civilinio proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, įskaitant ir šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 178 straipsnis, 177 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė ne tik savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, tačiau ir trijų atsakovų (vaikų, šeimos narių) bei dviejų liudytojų parodymais, dėl kurių teisingumo ir patikimumo abejonių teismui nekyla, taip pat iš dalies ir oficialiais rašytiniais įrodymais (b. l. 12-13, 14) byloje įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad ji nuo maždaug 1986 m. liepos 1 d. iki pat Ž. B. mirties (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno skyriumi, neturėjo ir nevedė (netvarkė) bendro ūkio, o (duomenys neskelbtini) ginčo turtas pirkimo-pardavimo sandorio būdu buvo įgytas už pripažįstamas asmeninėmis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3.127 straipsnio 2 dalis) vienos ieškovės D. B., taip pat jai asmeniškai ir būtent su tokia tiksline paskirtimi padovanotas motinos ir kt. giminaičių pinigines lėšas (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vėliau valdomas, naudojamas ir išlaikomas vienos ieškovės darbu ir naudojant gyvenimo skyriumi nuo Ž. B. laikotarpiu iš darbo santykių ir asmeninio ūkio gaunamas pajamas. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra ir juridinis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis kartu su 3.127 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-17-18, Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis), ir faktinis (nekilnojamo turto įgijimo, naudojimo ir valdymo sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyriumi aplinkybė) pagrindas ieškovės, kaip vieno iš buvusių sutuoktinių, reikalavimu nustatyti, kad ginčo turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio – ieškovės D. B., nuosavybė. Dėl aukščiau padarytų išvadų D. B. ieškinys patenkintinas visiškai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas :

12. Nei pati ieškovė, nei atsakovai reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienas iš kito pagal civilinio proceso įstatymo taisykles byloje nėra pareiškę, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Bylos procese valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos bei nesumokėtas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleisti atsakovai, viso – 105,44 Eur. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, prievolė šias išlaidas visiškai atlyginti tenka atsakovams, kuriems jos paskirstytinos lygiomis dalimis po 1/3, t. y. po 35,14 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojami daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), yra vienos ieškovės D. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovų K. B., A. B. bei J. B. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei – po trisdešimt penkis eurus 14 ct. (35,14 Eur) iš kiekvieno (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.