Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Irena Ivanovienė Baudžiamoji byla Nr.1A-621-152/2012

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės, teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimą mušant ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, pagal BK 140 str. 2 d. už fizinio skausmo sukėlimą mušant mažametį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Pagal BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. B. paskirta galutinė bausmė – 70 (septyniasdešimt) parų arešto. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta kardomosios priemonės suėmimo švelnesne nekeisti; atlikus nuosprendį – panaikinti. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-04-18.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2012-04-15 iki 2012-04-18 16.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia rankomis gnaibė R. B. šlaunis ne mažiau nei 10–15 kartų, o 2012-04-18 apie 16.00 val., asmeninio konflikto metu, mažamečių vaikų akivaizdoje iškoneveikė necenzūriniais žodžiais savo žmoną R. B., spyrė į sėdmenis ir sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį šoną, savo veiksmais padarydamas R. B. kūne vienuolika netaisyklingos formos violetinės spalvos kraujosruvų: vieną – dešinės šlauninės nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje skersinės krypties 5,5 cm x 2 cm dydžio, penkias – priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 12 cm x 10 cm plote nuo 1 cm x1 cm iki 2 cm x 1,5 cm dydžio, ir penkias kraujosruvas kairės šlaunies priekiniame paviršiuje viršutiniame-viduriniame trečdalyje 22 cm x 10 cm plote nuo 1,5 cm x 1 cm iki 6 cm x 3 cm dydžio netaisyklingos formos violetines kraujosruvas, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė mažamečiam asmeniui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, o būtent: 2012-04-18, apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia be jokios priežasties griebė rankomis mažametį T. L., gimusį (duomenys neskelbtini), už dešinės rankos, nagais mažamečiam T. L. padarydamas dešinio dilbio priekiniame paviršiuje išilginės krypties 14 cm x 1,5 cm dydžio netaisyklingos formos nubrozdinimą ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo sukeldamas mažamečiam nukentėjusiajam T. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Laima Mažeikienei prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Vaitkus sutiko su skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio pareiškimas. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 117 str. pareiga pareikšti šį ieškinį tam tikrais atvejais tenka prokurorui. Vienas tokių atvejų – kai nusikalstama veika padaryta žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas kartu turi išspręsti ir civilinio ieškinio klausimą. (BPK 115 str. 1 d. ). Teismas ieškinį gali visiškai patenkinti, patenkinti iš dalies arba jį atmesti. Šioje byloje, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimas buvo neišspręstas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę nutartimi pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jei netinkamai išspręsti tam tikri nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.). Remiantis šia nuostata, apeliacinės instancijos teismas pats išspręs byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą.

A. B. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė mažamečiam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateiktame teismui kartu su bylos medžiaga, teigiama, kad nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu T. L. buvo mažametis, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasidarė jautrus, blogai miega, atsirado baimė. Šiuos duomenis patvirtina ir 2012 m. balandžio 23 d. T. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, perskaitytas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas visų pirma turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad T. L. sužaloti nenorėjo. Vis dėlto nustatytos bylos aplinkybės rodo ką kitą. Teismas nustatė, jog A. B. griebė rankomis mažametį už dešinės rankos, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Padaryti sužalojimai bei jų padarymo aplinkybės (kaltinamasis buvo neblaivus) rodo, jog nusikalstamą veiką A. B. padarė tyčia.

Kita aplinkybė, svarbi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. A. B. dirba sandėlininku UAB „1 euras“ (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos 2012 m. balandžio 24 d. charakteristika). Galima teigti, kad jis turi nuolatinį pajamų šaltinį ir neturtinę žalą atlyginti galės.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Tokia aplinkybe teismas pripažįsta ir nukentėjusiojo mažametystę. Jaunam žmogui fizinio smurto poveikis yra daug didesnis nei suaugusiajam, mažametis sunkiau išgyvena smurto pasekmes, jam sudėtingiau suprasti jo priežastis. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi atsižvelgti ir į nukentėjusiojo amžių. T. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis, o tai lėmė ir didesnius dvasinius išgyvenimus.

Byloje prokuroras, atstovaudamas nukentėjusiojo mažamečio interesus, pareiškė 300 (trijų šimtų) Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis galima teigti, jog ieškinys pagrįstas, prašomos priteisti sumos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Tenkinti prokuroro 2012 m. balandžio 26 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti nukentėjusiajam T. L. 300 (tris šimtus) Lt padarytos nusikalstamais veiksmais neturtinės žalos atlyginimo iš A. B., lėšas pavedant valdyti atstovui pagal įstatymą R. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.