Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1388-553/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
2A-1388-553/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15860-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. N.
Ieškovas
I. K.
Trečiasis asmuo
V. B., UAB „JUTUS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1388-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15860-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. B. ir UAB „JUTUS“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. N. 5 854 EUR turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, ieškovas I. K. automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė remontuoti V. B.. Atsakovas įsipareigojo atlikti automobilio važiuoklės tikrinimo bei remonto darbus. 2015-08-17 atlikus remonto darbus automobilis buvo grąžintas ieškovui. Po atliktų remonto darbų ieškovas išvyko į Baltarusijos Respubliką ir 2015-08-23 16 val. 30 min. ieškovui, važiuojant žvyrkeliu, automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga tapo nevaldomas ir I. K. nuvažiavo nuo kelio. Automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovas dėl netinkamai atliktų remonto darbų kreipėsi į V. B. ir prašė atlyginti įvykio metu patirtą žalą. V. B. ieškovui nurodė, kad jis nesutinka su I. K. pateikta pretenzija ir kad nesutinka, jog 2015-08-23 eismo įvykis kilo būtent dėl jo 2015-08-17 netinkamai atliktų automobiliui Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų. Gavus V. B. nesutikimą su pretenzija, ieškovo atstovas kreipėsi į teismo ekspertą, technikos mokslų daktarą, turintį Transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, V. M., prašydamas atsakyti į suformuluotus klausimus. Gavęs eksperto išvadą ieškovas, manydamas, jog už automobilio remonto darbus atsakingas V. B., pakartotine pretenzija (pateikdamas ir specialisto išvados egzempliorių) kreipėsi į V. B., siūlydamas geranoriškai atlyginti ieškovo patirtą žalą ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą. V. B. 2016-01-13 raštu „Dėl 2015-12-28 Pakartotinės pretenzijos“ nurodė, kad su pateikta 2015-12-28 pakartotine pretenzija nesutinka, kadangi nėra atsakingas už joje nurodytą žalą. 2016-09-09 teismo posėdžio metu apklausiant tiek V. B., tiek liudytojus A. N., tiek I. V. paaiškėjo, kad tiesiogiai ieškovui priklausančio automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus atliko ne V. B., o A. N.. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad jis remontavo automobilį, keitė važiuoklės detales, tačiau dokumentus, patvirtinančius atliktus remonto darbus, paprašė užpildyti V. B.. Kadangi remonto darbai buvo atlikti netinkamai, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. N. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko.Nurodė, jog jis nėra atsakingas už žalą. 2015-08-14 kaip automechanikas, darbavosi autodirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), į kurią dienos pirmoje pusėje atvyko klientas I. K. su pilkos spalvos automobiliu Toyota Land Cruiser. Ieškovui buvo pasakyta, kad remontą atliks atsakovas A. N. ir ieškovas tam neprieštaravo, netgi vėliau bendravo su atsakovu. Kadangi buvo keičiamos automobilio važiuoklės detalės, buvo akivaizdu, kad pabaigus darbus, teks atlikti automobilio ratų suvedimą (geometriją). Ieškovas žinojo, kad nei atsakovas, nei kartu su juo dirbęs tą dieną I. V. suvedimo automobiliui padaryti negalės, todėl pasiūlė ieškotis autoserviso, kuris atliktų suvedimą, kai bus baigti važiuoklės remonto darbai. Vėliau ieškovas informavo, kad susitarė automobilio ratų suvedimą atlikti autoservise „JUTUS“ ((duomenys neskelbtini)), paprašė atsakovo, kad automobilį nuvarytų į minėtą servisą, kai baigs važiuoklės remonto darbus. Šio susitikimo metu ieškovas atsiskaitė su atsakovu už remonto darbus grynaisiais. Pabaigęs automobilio važiuoklės remonto darbus (pakeitęs automobilio stabilizatorių traukes ir vairo traukę), atsakovas nuvarė automobilį į ieškovo nurodytą autoservisą ir paliko ją „JUTUS“ dirbančiam barzdotam vyrui. Apie tai informavo ieškovą. Nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas civilinėje byloje, kadangi už galimą žalą nėra atsakingas.Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neklaidino ieškovo dėl situacijos, o teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės atsakovui buvo žinomos iki pirminio ieškinio pateikimo. Byloje turėtų būti nustatomos tikrosios transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios ieškovui, galimai netinkamo remonto priežastys. Transporto priemonės ratų suvedimui automobilis buvo perduotas kitam asmeniui.Trečiasis asmuo UAB „JUTUS“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.Į teismo užklausimą dėl informacijos pateikimo nurodė, kad negali pateikti informacijos dėl transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratų suvedimo darbų atlikimo 2015 m. rugpjūčio mėn., nes informacijos atliekant tokio pobūdžio darbus apie transporto priemonę nekaupia ir nesaugo. Vykdant šią paslaugą, kuri trunka 15-20 min., klientas nepalieka automobilio, o laukia kol ją atliks. Atsiskaitymas už tokią paslaugą atliekamas grynaisiais pinigais, kurios metu klientui teikiamas kasos kvitas. Papildomame paaiškinime nurodė, kad turėtų būti pateiktas garantinis lapas, ant kurio nurodyta data, automobilio markė ir kilometražas dėl atlikto suvedimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui I. K. 5 854 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2016-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 251,70 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. N.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino ieškovui I. K. 79,38 EUR žyminio mokesčio dalį. Priteisė iš atsakovo A. N. 5,68 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog autoservise „JUTUS“ atliktas ratų suvedimas galėjo lemti įvykio kilimą, nėra įrodyta ir nustatyta bylos duomenimis. Byloje nenustatyta duomenų, kad autoservise „JUTUS“ apskritai automobiliui buvo atliktas ratų suvedimas, be to, specialisto išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio kilimą galėjo lemti darbai, susiję su ratų suvedimu. Teismas sprendė, kad teikti į bylą įrodymai sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad įvykusio įvykio priežastis yra netinkamai atlikti Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai, kuriuos atliko A. N.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. N., atlikdamas automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, nesilaikė „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“ reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Teismas konstatavo, jog ieškovas byloje įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl jo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 854 EUR patirtą turtinę žalą laikė pagrįstu ir tenkino minėtą sumą priteisiant iš atsakovo A. N.. Kadangi pradiniu ieškiniu ieškovas atsakovu laikė V. B., o ne A. N., todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos ne nuo kreipimosi į teismą, o nuo patikslinto ieškinio priėmimo (2016-09-16).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. N. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir be jokio pagrindo suteikė pranašumą ieškovo pateiktiems įrodymams, iš esmės jų tinkamai nevertino ir jais pagrindė skundžiamą sprendimą, o atsakovo paaiškinimų ir argumentų nevertino.Teismas ignoravo atsakovo paaiškinimus dėl ratų suvedimo darbų automobiliui atlikimo. Atsakovas neatlikinėjo automobilio ratų suvedimo darbų ir neišrašinėjo 2015-08-17 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 43.Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi dėl automobilio draudimo. Eismo įvykis įvyko kitos valstybės teritorijoje, tai reiškia, jog kitos valstybės eisme galėjo dalyvauti tik apdraustas automobilis. Todėl nėra aišku, ar kartais draudimas jau neapmokėjo žalos. Taip pat byloje nėra išsiaiškinta, ar buvo baustas ieškovas Baltarusijos Respublikoje, nes ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo procesas. Tai leistų atskleisti bylos esmę, spręsti ne tik dėl galimai įtrauktinų į šios bylos nagrinėjimą asmenų dalyvavimo, bet ir dėl ieškovo galimo prisidėjimo prie žalos atsiradimo klausimą.Specialistas pateikė ne kategorišką, bet tikėtiną išvadą, todėl galimos ir kitokios automobilio sugadinimo priežastys. Atkreipia dėmesį, kad automobilis važiavo apie 67 km/ h greičiu, tai yra greičiu, kuris viršija Lietuvos kelių eismo taisyklėse leistiną važiavimo grunto keliais greitį. Taip pat apeliantas nurodo, kad eismo įvykis įvyko vingiuotame kelio ruože, o tai įtakojo automobilio važiuoklės veikimą ženklia dinamine jėga ir stabilumo praradimą bei tapimą nevaldomu. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu vairo traukė lūžo, bet neatsisuko. Nei specialistas išvadoje, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiu būdu atsakovas, atlikęs automobilio techninės priežiūros/remonto darbus, turėjo užtikrinti gamintojo nustatytus reikalavimus atitinkančią vairavimo sistemos elementų techninę būklę. Specialisto teiginys dėl LST 1438 5.2.1 p. nesilaikymo, jokiais būdais negali būti traktuojamas atsakovo kaltės įrodymu. Ratų suvedimo metu galėjo būti netinkamai užveržtos reikalingos veržlės. Atsakovas nedalyvavo specialistui apžiūrint automobilį. Teismas negalėjo remtis specialisto išvada, nes ji nėra kategoriška, be to teismas privalėjo pasiūlyti atsakovui kreiptis į specialistus, kurie galėtų pateikti alternatyvią išvadą dėl eismo įvykio mechanizmo ir jo priežasčių.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Ieškovas I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, o atsakovo keliamos abejonės yra ne kas kita, kaip siekis išvengti atsakomybės atlyginant žalą. Ieškovas pateikė visus galimus įrodymus, taip pat nuoseklius paaiškinimus, priešingai nei atsakovas ir trečiasis asmuo.Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog jis neturėjo teisinių žinių ir neturėjo galimybės pasinaudoti teisininkų pagalba. Prieš kiekvieną teismo posėdį bylą vedantis teisėjas apeliantui išaiškino jo teises ir pareigas bei atsakovo klausdavo, ar jam nereikalingas advokatas.Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Atsakovas turėjo visas galimybes pasisamdyti atstovą arba pats rinkti įrodymus, jeigu jam bylos metu kilo abejonės, tačiau atsakovas to nedarė.Teismas aiškinosi aplinkybes dėl transporto priemonės draudimo, tačiau ginčo automobilis nebuvo draustas kasko draudimu, todėl nebuvo būtinybės įtraukti kokią nors draudimo kompaniją trečiuoju asmeniu.

Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodo, kad palaiko atsakovo poziciją išdėstytą apeliaciniame procese.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė nuostolius dėl netinkamai atlikto automobilio remonto.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantui reikia įrodyti apeliacinio skundo pagrindą.Apeliantas nurodo, kad teismas ignoravo atsakovo paaiškinimus, kad ginčo automobilio ratų suvedimo darbus atliko ne atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Jutus“ ir todėl esą nepagrįstai teismas 2015-08-23 įvykusio eismo įvykio pasekmes susiejo su visais atsakovo atliktais automobilio priežiūros ir remonto darbais, įskaitant ir ratų suvedimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas net ir su apeliaciniu skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ne specialisto nurodyta priežastis, o netinkamas ratų suvedimas galėjo sąlygoti eismo įvykį. Nesant atitinkamų įrodymų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo ir neturi pagrindo spręsti, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamai atlikto ratų suvedimo.Apeliantas skundą grindžia ir aplinkybėmis, kad esą teismas nesiaiškino dėl automobilio draudimo ir administracinio teisės pažeidimo proceso ieškovo atžvilgiu Baltarusijos Respublikoje baigties, nors tokios aplinkybės leistų atskleisti bylos esmę ir spręsti dėl ieškovo galimo prisidėjimo prie žalos atsiradimo klausimo. Kaip nurodyta šios nutarties 11.4 punkte, ieškovas patvirtino, kad teismas aiškinosi ir nustatė, jog automobilis kasko draudimu nebuvo draustas, todėl spręsti, kad teismas neišsiaiškino ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai apie autoįvykį, tame tarpe administracinio teisės pažeidimo medžiaga, nepaneigė labiausiai tikėtinos tokio autoįvykio kilimo priežasties, administracinio teisės pažeidimo proceso baigtis galėtų būti reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl nuostolių mažinimo. Tačiau atsakovas apeliaciniu skundu neprašo mažinti ieškovui priteistų nuostolių dydžio, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir ex officio nagrinėti šio klausimo.Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino technikos mokslo daktaro V. M. pateiktą 2015-12-14 specialisto išvadą, nes ji esą jokiais būdais nepatvirtina atsakovo kaltės dėl padarytos žalos ar jo atliktų darbų nekokybiškumo. Apelianto pateiktos pastabos dėl specialisto išvados nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl teismas negali remtis deklaratyviais apelianto samprotavimais. Apeliantas teigia, kad, atsižvelgus į tai, kad specialistas pateikė ne kategorišką, bet tikėtiną išvadą, tai reiškia, jog galimos ir kitokios automobilio sugadinimo priežastys, tačiau nenurodo ir įrodymais nepagrindžia tokių galimai kitokių priežasčių. Atkreipdamas dėmesį, kad ieškovas viršijo leistiną važiavimo grunto keliais greitį, apeliantas nepagrindžia įrodymais aplinkybių, kad eismo įvykiui greičio viršijimas turėjo esminę ir lemiamą įtaką. Taip pat apeliantas nurodo, kad specialisto atliktame tyrime nėra jokių duomenų apie metalo, iš kurio pagaminta vairo traukė, savybes, požymius, o tik patvirtina, jog lūžis galimai įvyko dėl stiprios dinaminės jėgos, atsiradusios dėl to, kad priekinę kairę automobilio dalį veikė intensyvus deformuojantis poveikis kryptimi iš priekio ir iš viršaus. Tačiau šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantas, turėdamas pareigą įrodyti savo apeliacinio skundo pagrindą, nepateikė teismui duomenų apie metalo, iš kurio pagaminta vairo traukė, savybes ir požymius, taip pat, kokią įtaką šios savybės turi eismo įvykiui. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė VGTU automobilių transporto katedros profesoriaus Eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto E. S. raštą dėl 2015-08-23 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Land Cruiser, val. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad tokioje vietoje, esant žvyro kelio dangai, automobilio valdymui įtakos turi labai daug veiksnių ir spręsti apie tai, kas šiuo atveju techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, bei apie automobilio Toyota Land Cruiser, techninės būklės bei prieš tai atliktų jo remonto darbų įtaką minėto eismo įvykio kilimui negalima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik kartu su apeliaciniu skundu pateiktas raštas pats savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodytame rašte išdėstyti klausimai galėtų būti vertinami ekspertizės skyrimo klausimų kontekste ir jame nurodytos aplinkybės galėtų būti tiriamos ir vertinamos specialiųjų žinių turinčių asmenų, tačiau apeliantas nereiškia prašymo dėl ekspertizės skyrimo, o kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjama byla neturi viešo intereso gynimo elementų, todėl teismas neturi pareigos savo iniciatyva spręsti klausimo dėl ekspertizės skyrimo.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, pagrįstos byloje esančiais nenuginčytais rašytiniais įrodymais.

Dėl taikytos materialinės teisės

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nenurodo, kokiu būdu teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir kaip, tai turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto, atsakovas atliko automobilio remontą ir automobilį grąžino ieškovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, nes pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis, nagrinėjamu atveju atsakovas, įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą ieškovui, o ieškovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teise, paskirstymo

Ieškovas I. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui I. K. iš apelianto priteisiama 400 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Ona GasiulytėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė