Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. atstovei pagal įstatymą O. N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas 2 kartus: 2012-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. subendrinta septynių mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2013-04-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d., paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2012-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant aštuonis mėnesius nuo 23.00 val., iki 6.00 val., būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 1 d., apie 21.00 val, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo motinai O. N. J., tyčia, ne mažiau dviejų kartų spyrė į sėdmenis ir ne mažiau vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į dešinį žastą savo dėdei D. J., kuris teismo pripažintas neveiksniu ir jo globėja paskirta O. N. J., taip mušdamas jis nukentėjusiajam D. J. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 metų gegužės 1 dieną, atsimena, kad buvo trečiadienis, apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo dėdė D. J. kažką jam pasakė, pradėjo prie jo kabinėtis ir jis dėdei įspyrė į sėdmenis kokius tris ar keturis kartus. Dėdė į jį metė šlapiu skuduru, jis dėdei metė atgal, po to jie dar kokį laiką, žaisdami, bėgiojo po kambarį, gainiojosi vienas kitą. Dėdė yra neįgalus ir jam patinka kai su juo užsiimama, jie dažnai taip žaisdami apsistumdo. Kas vyko kambaryje matė jo brolis M. K., nes jis tuo metu rūkė balkone. Jokių smūgių savo dėdei jis nesudavė apart spyrių į sėdmenis, dėdės ranką jis sužaloti tiesiog negalėjo. Kitą rytą jis susipyko su mama, nes ji laužė kompiuterį, jis mamą išvarė iš kambario ir kambarį užrakino. Mama tada iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį išsivežė į policijos komisariatą. Jis nuoširdžiai gailisi, kad spyrė dėdei į sėdmenis, bet tokie jo veiksmai nebuvo tikslu sukelti dėdei fizinį skausmą, ji sužaloti, jis tai padarė ne pykčio apimtas, o tiesiog žaisdamas su neįgaliu dėde.

Nukentėjusiojo D. J. atstovė pagal įstatymą O. N. J. parodė, kad jos brolis D. J. teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ir ji paskirta jo globėja. D. gyvena kartu su jos šeima. 2013-05-01, apie 21.00 val., D. stovėjo virtuvėje ir plovė indus. Į virtuvę įėjo jos sūnus D. K. ir Danielius jam skuduru, kuriuo plovė indus, sudavė per veidą, o D. koja D. tris ar keturis kartus įspyrė į sėdmenis. D. spyrė keliu. D. jam vėl metė šlapią skudurą, D. metė jam atgal. Jie tiesiog žaisdami mėtėsi skuduru lakstydami po visą butą, kol ji tą skudurą atėmė ir jie išsiskyrė. Kažkokiu momentu D., bėgdamas, pargriuvo ant šono. Ar jis į ką nors atsitrenkė tada, ji nematė, bet taip galėjo būti. Jos brolis nors ir suaugęs vyras, yra neįgalus ir dažnai elgiasi kaip vaikas, nori, kad kažkas su juo užsiimtų. D. su juo dažnai taip žaisdavo. Maždaug po pusvalandžio D. nuėjo miegoti į savo kambarį, o D. nuėjo į savo kambarį. Kitos dienos ryte atsikėlęs, apie 9.00 val., D. jai parodė mėlynę ant savo dešinės rankos. Ji paklausė D., kas jam atsitiko, o jis pasakė, kad jam sudavė D. Ji nuėjo pas D. ir jo paklausė, ar jis trenkė dėdei, tačiau Darius pasakė, kad jis dėdei jokių smūgių nesudavė, tik spyrė į sėdmenis. Tą rytą tarp jos ir D. kilo konfliktas, D. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau ji D. dėl to jokių pretenzijų neturi. Tačiau po šio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus, kad jie išsiaiškintų ar D. neskriaudė D. D. jokių sužalojimų nebuvo padaryta, liko tik nedidelė mėlynė ant rankos.

Iš 2013-05-02 policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams O. N. J. nurodė, kad jos sūnus D. K. spardė jos broliui D. J. į sėdmenis, taip pat sužalojo dešinę ranką, J. jis išvadino necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje buvęs D. K. neneigė spardęs dėdę į sėdmenis ir iškoliojęs mamą. D. J. dešiniame žaste užfiksuota kraujosruva. Prijungta alkotesterio šaknelė, iš kurios matyti, kad D. K. yra blaivus ( 9-11 b. 1.).

Iš 2011-02-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad D. J., gimęs 1961 m., pripažintas neveiksniu. ( 26 b. 1.).

Iš 2011-04-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad D. J. įsteigta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta O. N. J. ( 28-29 b. 1.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., būtina nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš LR BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas, padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti LR BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti LR BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad D. K. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis D. K. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė įvykdęs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis aiškino, kad su dėde abu apsistumdė žaisdami, lakstydami po kambarį, jis dėdei spyrė į sėdmenis, šis į jį metė skudurą, toliau, lakstydami po butą jie svaidėsi tuo skuduru. Jis tyčia dėdei nesudavė jokių smūgių, o spirdamas jam į sėdmenis tikrai nesiekė sukelti dėdei fizinį skausmą ar jį sužaloti. Liudytoja teisme apklausta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė O. N. J. patvirtino tokius kaltinamojo parodymus ir teigė, jog sužaloti ranką nukentėjusysis D. J. galėjo ir tuo metu, kai, lakstydamas, buvo pargriuvęs ir dar kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, 2013-05-02 kreipdamasi į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nurodė tik apie tai, jog ant jos globojamo neįgalaus brolio rankos matė mėlynę ir prašė išsiaiškinti jos atsiradimo aplinkybes. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad brolis į jos klausimą kaip atsirado mėlynė atsakė, kad Darius ,,tapke“ jam sudavė. Teisme ji paaiškino, kad nematė, jog Darius būtų tyčia sudavęs kažkokius smūgius jos broliui Danieliui ir, kad šis iš tiesu patyrė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra eiliniai įrodymų šaltiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą. Nagrinėjamu atveju, aptartais nukentėjusiojo įstatyminės atstovės O. N. J. parodymais negalima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, kitų D. K. kaltę, patvirtinančių įrodymų byloje nėra. D. K. veiksmuose nenustatytos nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., objektyvios aplinkybės, kurios atskleistų subjektyviosios pusės požymius – veikimą tyčia, nes fizinio smurto naudojimas įmanomas tik atliekant tikslinius tyčinius veiksmus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 2013-05-01 buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįgalaus, neveiksniu pripažinto D. J. atžvilgiu.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Prokurorės pareikštas civilinis ieškinys, ginant neveiksnaus asmens interesus dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115 straipsnio 3 dalis 2 punktas).

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina kaltinamajam D. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. K., kaltintą nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. 500 Lt civilinį ieškinį, pareikštą ginant neveiksnaus D. J. interesus, palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.