Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

2022-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-371-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-10-21
Bylos Nr.
A6.-371-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00060-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-371-1138/2022Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00060-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. spalio 21 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J., vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas) nuo 2013 m. kovo 13 d., būdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skolininku, žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei E. J. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta arba ženkliai mažesnė, todėl savo neveikimu E. J. pažeidė kreditorės VMI interesus. E. J. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Tuo atveju jeigu teismas pripažins kaltu, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad buvo pateikęs prašymą dėl išdėstymo, vėliau dar kartą pateikė prašymą. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai patardavo, kaltė tik tokia, kad nesuprato, ką neteisėtai daro. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie pažeidimus nieko nežinojo. Jis yra ūkininkas, dirba ir (duomenys neskelbtini). Ūkis nėra senas, sunkiai gyvuoja, pats augina tris dukras. Valstybinei mokesčių inspekcijai įsiskolinimas šiuo metu sudaro apie 23 000,00 Eur. Pažymėjo, kad jo pozicija yra tokia, kad mokesčius reikia sumokėti daugiau valstybei, kai sunku kreipiasi dėl išdėstymo.

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

4. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo matyti, kad E. J. yra gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas) nuo 2013 m. kovo 13 d. E. J. yra VMI skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, E. J. nepriemoka yra 6 986,60 Eur (6 973,85 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 12,75 Eur delspinigiai). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. sausio 26 d. deklaravus PVM už 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. mokestinius laikotarpius. E. J. jau 2021 m. vasario 11 d. yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties suma – 14 797,00 Eur. Įmokos išdėstytos diferencijuotu grafiku, į mėnesį po 100,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 25 d. sumokant 6 497,00 Eur. VMI, išnagrinėjusi pakartotinį E. J. 2022 m. liepos 26 d. prašymą išdėstyti 11 130,40 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., įmokas mokant diferencijuotu grafiku, bei įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. nustatyta, kad, turėdamas įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, E. J. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Pagal pateiktus sąskaitų išrašus, E. J. per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. įplaukos buvo 72 553,56 Eur, išlaidos – 71 390,74 Eur. Pinigų likutis bankų sąskaitose 2022 m. liepos 26 d. sudarė 1 808,95 Eur. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 1 365,00 Eur, išieškota iš bankų sąskaitų 422,97 Eur, t. y. iš viso į valstybės biudžetą pateko 1 787,97 Eur arba tik 2,5 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį gautų pajamų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vertinimu, E. J., turėdamas mokestinę nepriemoką ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. E. J., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis. VMI pareiškime nurodė, kad E. J. turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė, jis nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių (b. l. 1-6).

5. 2022 m. rugsėjo 19 d. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše nurodyta, jog E. J. nuo 2013 m. kovo 13 d. yra ūkininkas, nuo 2017 m. sausio 1 d. jam suteiktas mokesčių mokėtojo tipas – gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, kurio žemės ūkio valdos dydis didesnis negu 14 EDV, bei gyventojas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kurio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis (b. l. 7-8). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, E. J. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 6 986,60 Eur, iš kurio 6 973,85 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 12,75 Eur delspinigiai (b. l. 13-36). 2022 m. liepos 26 d. E. J. pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą 11 130,40 Eur sumoje (b. l. 38-39). 2022 m. rugpjūčio 18 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė neišdėstyti E. J. mokestinės nepriemokos (b. l. 41-42). Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. išvados dėl E. J. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad E. J. jau yra suteikta pagalba, t. y. mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas dalimis sudarant 2021 m. vasario 11 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos išdėstytos diferencijuotu grafiku, į mėnesį po 100,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 25 d. sumokant 6 497,00 Eur. 2022 m. rugpjūčio 17 d. VMI apskaitos duomenimis, mokesčių mokėtojas atsilieka nuo grafiko sumokėti 120,22 Eur. Išvadoje taip pat nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. įplaukos buvo 72 553,56 Eur, išlaidos – 71 390,74 Eur (uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „N.“ mokėta 1 247,40 Eur, 1 680,00 Eur ir 1 000,00 Eur, AS „M. M.“ mokėta 2 294,72 Eur, 3 800,00 Eur, 200,00 Eur ir 11 393,43 Eur, UAB „S. P.“ mokėta 2 329,25 Eur, 931,70 Eur ir 465,85 Eur, UAB „S.“ mokėta 693,09 Eur ir 9 710,25 Eur, UAB „O.“ mokėta 2 500,00 Eur ir kt.). Pinigų likutis banko sąskaitose 2022 m. liepos 26 d. sudarė 1 808,95 Eur. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. į valstybės biudžetą E. J. sumokėjo 1 365,00 Eur, išieškota iš bankų sąskaitų 422,97 Eur, t. y. iš viso į valstybės biudžetą pateko 1 787,97 Eur arba 2,5 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį gautų pajamų (b. l. 43-46). Pateiktuose banko sąskaitų išrašuose matyti minėtoje išvadoje nurodytos išlaidos ir mokėjimai (b. l. 47-62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

8. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ūkininkas E. J. yra VMI skolininkas. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, E. J. įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 6 986,60 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos E. J. nesilaikė (2022 m. rugpjūčio 18 d. VMI priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė neišdėstyti E. J. mokestinės nepriemokos).

9. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi, iš to akivaizdu, kad individualią žemės ūkio veiklą vykdantis E. J., žinodamas apie savo finansinę padėtį bei įsiskolinimą VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl E. J. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. jis turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą.

10. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Byloje nustatyta, kad E. J. jau 2021 m. vasario 11 d. buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį (sutarties suma – 14 797,00 Eur), 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (šis prašymas 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu buvo netenkintas), taigi žinojo apie pareigą sumokėti pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą VMI. E. J. privalėjo atsakingai įvertinti savo finansinę būklę, o individualios žemės ūkio veiklos vykdymas įpareigojo jį ieškoti sprendimų atsiskaitymui su visais kreditoriais, tame tarpe ir VMI.

12. E. J. veika dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas ūkininkas ir atsakingas už savo veiklą, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir pažeidė kreditorės VMI teises. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų atsakomybės pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai (žr., pvz., Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. A6.-108-571/2020).

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

14. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

15. Skirdamas E. J. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina tai, jog E. J. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, savo elgesį vertina kritiškai, teismo posėdžio metu pažymėjo savo teigiamas nuostatas, susijusias su mokesčių valstybei mokėjimo, o byloje nėra duomenų, kad mokestinės nepriemokos ateityje sumokėtos apskritai nebus. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad E. J. yra ūkininkas – vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kurios vykdymui nereikalaujama specialių teisinių ar finansinių žinių, ne kartą kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o tai rodo, kad E. J. ėmėsi tam tikrų veiksmų savo finansinei padėčiai spręsti, ir nors tai nereiškia, kad E. J. neturėjo pareigos laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartas aplinkybes, taip pat į E. J. asmenybę, patirties trūkumą, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 200,00 Eur dydžio nuobauda, kuri viena vertus yra ženkliai švelnesnė nei numatė įstatymo leidėjas (įstatymų leidėjas numatė baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų), kitu vertus pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Todėl teismas nagrinėjamu atveju naudojasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise, ir, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad E. J. posėdžio metu gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, sprendžia, kad yra pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas. Teismo vertinimu, sprendžiant priešingai, skiriant net ir minimalią 1 400,00 Eur įstatymo leidėjo numatytą baudą, E. J. kiltų neproporcinga atsakomybė, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o asmuo anksčiau siekęs ir įmokų mokėjimo išdėstymo, t. y. bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, sulauktų pernelyg griežtų teisinių pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-371-1138/2022.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas