Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-502-1385-06

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-09-15
Bylos Nr.: A-502-1385-06
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Pareiškėjas: UAB „Gembinė“
Trečiasis asmuo: UAB „Naujoji Vita“

Kategorijos

13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
65.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A5 – 1385/2006Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.2; 50.1; 50.3.8; 65.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkės) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Stukui,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Aidai Karolienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gembinė“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Naujoji Vita“ dėl projekto suderinimo, statybos leidimo pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Gembinė“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2001-03-30 sprendimą suderinti V. L. įmonės „Vita“ projektą, reg. Nr. 01-552;

2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-06-05 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R01-296.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-06-05 išdavė V. L. įmonei „Vita“ (2002-05-13 ši įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Naujoji Vita“) leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R01-296 (toliau – ir leidimas) (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, t. y. statyti ir rekonstruoti šio pastato techninį aukštą į administracines 604 kv. m. ploto patalpas. Statybos leidime nurodyta, jog 2001-03-30 statybos projektas buvo suderintas savivaldybėje (Reg. Nr. 01-552). UAB „Gembinė“ apie leidimo išdavimą sužinojo 2005-10-07, kadangi šios bendrovės įgaliotas atstovas 2005-07-25 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydamas suteikti informaciją, ar UAB „Naujoji Vita“ yra išduotas statybos leidimas ir leisti susipažinti su kitais su tuo susijusiais dokumentais. Leidimo išdavimo metu UAB „Gembinė“ ir V. L. įmonė „Vita“ buvo pastato (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bendrasavininkės. UAB „Gembinė“ priklausė 6421/10000 , o V. L. įmonei „Vita“ – 2651/10000 šio pastato dalys. Pagal 2005-11-03 duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre, UAB „Naujoji Vita“ šiame pastate nuosavybės teise valdo 1/2 administracinių patalpų, kurių bendras plotas yra 340,65 kv. m., o UAB „Gembinė“ priklauso 3341,44 kv. m. Pareiškėjo manymu, leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą statybos leidimų išdavimo tvarką bei UAB „Gembinė“, kaip turto savininkės, teises ir teisėtus interesus. Pagal Statybos įstatymo nuostatas, patalpų rekonstravimo ir praplėtimo darbai yra statybos darbai, kuriems atlikti buvo būtinas Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotas statybos leidimas, o jo išdavimui buvo būtinas nustatyta tvarka suderintas statybos projektas. Ginčijamo leidimo išdavimo metu teisinius santykius dėl statybos darbų projekto (statinio projekto) derinimo ir tvirtinimo tvarkos reglamentavo aplinkos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.03:1997). Pagal šio Reglamento 7.5 punktą (1999-10-06 įsakymo Nr. 318 redakcija) Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos padalinys, kuriam buvo pavesta parengti projektavimo sąlygų sąvadą ir derinti statinio projektą, privalėjo supažindinti trečiuosius asmenis (fizinius ir juridinius) su techninėmis sąlygomis, kurios susijusios su jų interesais. Leidime nurodytų statybos darbų atlikimas yra susijęs su UAB „Gembinė“ interesais, kadangi patalpų rekonstravimas praplečiant jas iki 604 kv. m. yra numatytas užstatant dalį pastato stogo, kuris yra bendra dalinė visų pastate esančių patalpų savininkų nuosavybė. Praplečiant patalpas bus papildomai įrengiami vandentiekio bei nuotekų mazgai ir padidės vandens ir nuotekų kiekiai bei turės būti didinami vartojamos energijos kiekiai (Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1.6. punktas). Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog patalpų praplėtimo darbai techniniu ir teisiniu aspektais yra susiję su UAB „Gembinė“ interesais. Pagal Reglamento STR 1.05.03:1997 7.5 punkto nuostatas UAB „Gembinė“ privalėjo būti pateiktas susipažinimui patalpų praplėtimo projektas. Leidime nurodyta, kad 2001-03-30 projektas suderintas savivaldybėje, tačiau UAB „Gembinė“ nebuvo supažindinta su šiuo projektu ir tuo buvo pažeista statybos projekto suderinimo tvarka. Pareiškėjo manymu, patalpų praplėtimo projekto 2001-03-30 suderinimas Vilniaus m. savivaldybėje yra neteisėtas ir naikintinas. Neteisėto suderinimo pagrindu išduotas leidimas taip pat yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista jo išdavimo tvarka, todėl turėtų būti panaikintas. Pagal leidimo išdavimo metu galiojusį aplinkos ministro 1999-10-14 įsakymu Nr. 316 patvirtintą Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.01:1999), prieš išduodant leidimą statyti atitinkama Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnyba turėjo patikrinti, ar projekte yra notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda, patalpos) priklauso dviem ar daugiau savininkų. Kadangi pagal leidimą numatytas patalpų praplėtimas užstatant stogą, tai pagal Reglamento STR 1.07.01:1999 nuostatas, prieš išduodant leidimą, reikėjo gauti notarinį visų pastato patalpų savininkų – pastato stogo bendrasavininkių – sutikimą, taip pat ir UAB „Gembinė“ notariškai patvirtintą sutikimą. Tokio sutikimo UAB „Gembinė“ nėra davusi.

Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-06-05 pagrįstai ir nepažeisdama teisės aktų išdavė V. L. įmonei „Vita“ leidimą vykdyti statybos darbus. Išduodama leidimą, ji atliko visus įstatymų nustatytus veiksmus. Leidimas buvo išduotas esant nustatyta tvarka suderintam ir patvirtintam projektui, taip pat V. L. įmonės „Vita“ ir UAB „Gembinė“ pasirašytam 2001-01-09 suderinimo aktui, kuriame yra išreikštas UAB „Gembinė“ sutikimas dėl patalpų rekonstrukcijos, pagal suderintą projektą, praplečiant jas panaudojus lengvas konstrukcijas, ir naujų plotų teisinės registracijos. Suderinimo akte yra tinkamai išreikšta UAB „Gembinė“ valia dėl patalpų rekonstrukcijos ir iš akto formuluotės darytina išvada, jog su rekonstrukcijos projektu pareiškėjas taip pat buvo supažindintas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad projektas pagal Reglamento STR 1.05.03:1997 7.5 punktą turėjo būti pateiktas susipažinti UAB „Gembinė“. Pagal minėtą Reglamento punktą savivaldybės padalinys privalo supažindinti trečiuosius asmenis (fizinius ir juridinius) su techninėmis sąlygomis, kurios susijusios su jų interesais. 2000-12-11 V. L. įmonė „Vita“ pateikė paraišką dėl projekto rengimo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, kurioje nurodė, kad įsigijo buvusio laboratorinio korpuso AB „Vilniaus Venta“ technines patalpas ir nori jas rekonstruoti – pritaikyti administraciniams kabinetams. Prie šios paraiškos buvo pateikta 2000-12-05 rekonstruojamų patalpų (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis. Reglamento STR 1.05.03:1997 4.2 punktas nustatė, kad pateikus paraišką, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybė, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai, papildymai), ar gali būti rengiamas statinio projektas ir kokias projektavimo sąlygas reikia nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi pateiktus V. L. įmonės „Vita“ dokumentus, 2000-12-19 pateikė šiai įmonei išvadą, kurioje nurodė, kad galima rengti statinio projektą ir parengtą statinio projektą derinti supaprastinta tvarka, kadangi projektavimo sąlygos nenustatomos. V. L. įmonė „Vita“ iš likviduojamos AB „Vilniaus Venta“ pirktos techninės patalpos pastate (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, jai parduotos su visais ten esančiais elektros, ryšio kabeliais, vandens vamzdynais ir techninės sąlygos nebuvo keičiamos, todėl pareiškėjas ir neturėjo būti supažindintas su minėtu projektu. Vilniaus miesto valdybos 1998-02-12 sprendimu Nr. 245V „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo ir šių sąlygų sąvado išdavimo nuostatų bei Statinių projektų derinimo nuostatų tvirtinimo“ buvo patvirtinti Projektavimo sąlygų nustatymo ir šių sąlygų sąvado išdavimo nuostatai bei Statinių projektų derinimo nuostatai. Pagal šių Nuostatų l punktą, statinių projektų derinimą Vilniaus mieste organizuoja Viliaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Sąlygų išdavimo ir projektų derinimo poskyris, o šių nuostatų 7 punkte nustatyta, kad statinio projektas pateikiamas Miesto plėtros departamento vyriausiajam architektui, kurio teritorijoje numatoma statyba. Parengtas ginčo projektas, t. y. techninių patalpų rekonstrukcijos –išplėtimo (duomenys neskelbtini) g. 10 techninio projekto architcktūrinė-statybinė, technologinė dalis buvo pateikta derinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui ir projektą derino vyriausiasis architektas, kurio teritorijoje numatoma statyba, kadangi projektu buvo keičiami tik architektūriniai sprendiniai, kuriuos derindavo architektas. Projektas buvo patvirtintas specialiu spaudu ir vyriausiojo architekto parašu. Šio projekto nereikėjo pateikti derinti Projektų derinimo tarybai, kadangi projektavimo sąlygos nurodytu atveju nebuvo nustatytos, inžinerinių sprendinių derinti nereikėjo ir buvo nuspręsta šį projektą derinti supaprastinta tvarka. Taigi, projektas buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir derinant projektą pareiškėjo teisės negalėjo būti ir nebuvo pažeistos. Projekto derinimo veiksmas nepažeidžia pareiškėjo teisių vien dėl to, kad jis nesukelia pasekmių. Pasekmes sukuria leidimo statyti išdavimas. Projekto derinimas nėra sprendimas dėl projekto suderinimo, kaip įvardija pareiškėjas, ir dėl to jis negali būti naikinamas. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nėra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto skundo padavimo administraciniam teismui termino.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Naujoji Vita“ su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas dar nuo 2001 m. pradžios, kai su UAB „Gembinė“ direktoriumi buvo suderintas darbų atlikimas, stebėjo vykstantį rekonstrukcijos procesą ir neprieštaravo jam. Rekonstruotos patalpos bus aprūpinamos vandeniu be jokių papildomų energetinių išteklių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl papildomų vandentiekio bei nuotekų mazgų įrengimo, vandens ir nuotekų kiekio bei vartojamos energijos kiekio padidėjimo neatitinka faktinių aplinkybių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu skundą patenkino, pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2001-03-30 sprendimą dėl V. L. įmonės „Vita“ projekto (reg. Nr. 01-552) suderinimo nepagrįstu ir jį panaikino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-06-05 išduotą V. L. įmonei „Vita“ leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 101/1-550.

Pirmiausia teismas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi jau nustatyta, jog skundas paduotas įstatymo nustatytu terminu.

Teismas nustatė, kad 2000-12-05 sutartimi V. L. įmonė „Vita“ nupirko iš likviduojamos AB „Vilniaus Venta“ ant administracinio pastato (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje (indeksas plane (duomenys neskelbtini)), stogo esančias technines patalpas. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad objektas yra parduodamas su visais egzistuojančiais elektros, ryšio kabeliais, vandens vamzdynais, skirtais parduodamo ploto aptarnavimui. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl to, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės rengiant ir derinant šių patalpų rekonstrukcijos projektą bei išduodant V. L. įmonei „Vita“ statybos leidimą šių patalpų rekonstrukcijai.

Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu statinių projektavimo sąlygų nustatymą reguliavo Reglamentas STR 1.05.03:1997 (1999-10-16 įsakymo Nr. 318 redakcija), o leidimų statyti išdavimo tvarką – Reglamentas STR 1.07.01:1999. Reglamento STR 1.05.03:1997 4.1 punktas nustatė, kad statytojas (užsakovas), norėdamas statyti bet kurį statinį (išskyrus atvejus, kai jam statyti nereikia leidimo ir nereikia projekto), statinio projektavimo specialiosioms ir techninėms sąlygoms gauti pateikia paraišką savivaldybės padaliniui (-iams), kuriam pavestos projektavimo sąlygų nustatymo ir derinimo organizavimo funkcijos.

Teismas nustatė, kad 2000-12-11 V. L. įmonė „Vita“ pateikė paraišką Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui pateikti išvadą projektui rengti dėl įsigytų techninių patalpų rekonstravimo į administracines. Paraiškoje pažymėta, kad kartu pateikė patalpų techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos dokumentus bei sutartį, kurios 7, 8 punktuose yra statinį (patalpas) eksploatuojančios organizacijos sutikimai dėl energetinių poreikių suderinimo. Tačiau, teismo vertinimu, 2000-12-05 patalpų pirkimo sutarties 7 ir 8 punktai negali būti vertinami kaip statinį (patalpas) eksploatuojančios organizacijos sutikimai dėl energetinių poreikių suderinimo, kadangi likviduojama AB „Vilniaus Venta“ minėtas patalpas pardavė. Atsakovas, pateikdamas išvadą projekto rengimui nenustatė jokių sąlygų, išskyrus tai, kad statinio projektas turi būti parengtas pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini) g. pramonės rajono įmonių išdėstymo ir sutvarkymo schemą. Atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu jis pateikė išvadą, kad pareiškėjui projektavimo sąlygos nenustatomos, o projektas turi būti derinamas supaprastinta tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytas Reglamento STR 1.05.03:1997 4.2 punktas to nenumato. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodė, kad išvadoje išreikšta jos pozicija yra teisiškai pagrįsta ir teisinga. Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1 punktas numatė kada yra privaloma nustatyti technines projektavimo sąlygas. Tokiems atvejams priskirtini atvejai (7.1.2 punktas), kai norima padidinti tiekiamus į esamus statinius, prijungtus prie inžinerinių tinklų energijos, vandens, nuotekų kiekius, taip pat ryšių, transporto ar kitų paslaugų apimtis. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog rekonstruojant patalpas ir įrengiant iš techninių patalpų (ventiliacijos kameros) administracines patalpas (tarnybinius kabinetus personalui), o taip pat padidinant jų plotą, iš esmės keičiasi patalpų paskirtis ir turi būti sprendžiami Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1.2 punkte nurodyti klausimai. To paties Reglamento 7.3 punkte nurodyta, kad techninės sąlygos neprivalomos tada, kai nereikia leidimo statyti ir projekto, išskyrus atvejus, kai gali būti pažeisti esami statiniai (tarp jų inžineriniai tinklai ir transporto komunikacijos). Todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiama dėl inžinerinių tinklų techninių sąlygų nustatymo. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad jis, kaip patalpų bendrasavininkas, yra suinteresuotas ir turi žinoti, kaip numatyta spręsti prisijungimo prie pastato inžinerinių tinklų klausimus. Paminėto Reglamento 7.5 punkte nurodyta, kad savivaldybės padalinys privalo supažindinti trečiuosius asmenis (fizinius ir juridinius) su techninėmis sąlygomis, kurios susijusios su jų interesais. Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2001-03-30 sprendimu nepagrįstai suderino V. L. įmonės „Vita“ projektą (Reg. Nr. 01-552).

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo supažindintas su parengtu patalpų rekonstrukcijos projektu. 2001-01-09 V. L. įmonės „Vita“ savininkas V. L. ir UAB „Gembinė“ direktorius K. B. pasirašė suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog UAB „Gembinė“ neprieštarauja, kad V. L. įmonė „Vita“ patalpas (techninį aukštą) rekonstruotų į administracines pagal suderintą projektą (praplečiant jas panaudojus lengvas konstrukcijas) ir, atlikus rekonstrukciją savo vardu teisiškai įregistruotų naujus plotus, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų (parašo ant projekto ar kt.), patvirtinančių, kad UAB „Gembinė“ buvo supažindinta su patalpų rekonstrukcijos projektu. Reglamento STR 1.07.01:1999 20 punkte nurodyta, kad Inspekcijos tarnyba patikrina, ar statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas turi kvalifikacijos atestatą, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės išvados (jei ji privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieštarauja detaliajame plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar yra šio Reglamento 20.1-20.3 punktuose nurodyti dokumentai, taip pat ir notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda, patalpos) priklauso dviem ar daugiau savininkų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini) 10, Vilniuje (indeksas plane (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai ir tretysis suinteresuotas asmuo turėjo kreiptis į pareiškėją sutikimo dėl patalpų rekonstrukcijos. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2001-01-09 suderinimo aktas negali būti laikomas Reglamento 20.1 punktą atitinkančiu dokumentu, kadangi jis nėra notariškai patvirtintas.

Taigi teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001-06-05 nepagrįstai išdavė V. L. įmonei „Vita“ leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 101/1-550.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Gembinė“ skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pagal STR 1.05.03:1997 4.2 punktą kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybė, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai, papildymai), ar gali būti rengiamas statinio projektas ir kokias projektavimo sąlygas reikia nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi pateiktą V. L. įmonės „Vita“ paraišką dėl projekto rengimo bei pateiktus dokumentus 2000 m. gruodžio 19 d. pateikė šiai įmonei išvadą, kurioje nurodė, kad galima rengti statinio projektą ir parengtą statinio projektą derinti supaprastinta tvarka, kadangi projektavimo sąlygos nenustatomos. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti sprendžiama dėl inžinerinių tinklų techninių sąlygų nustatymo. Teismo sprendime nurodomas Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1.2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas. UAB „Naujoji Vita“ pateikė teismui 2000 m. gruodžio 29 d. pažymą Nr. 11229-01, iš kurios matyti, kad rekonstruotos patalpos bus aprūpinamos vandeniu bei reikalingais energetiniais resursais ir iš miesto tinklų jokių papildomų energetinių išteklių nereikės. Taigi techninės sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvo keičiamos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento V. L. įmonei „Vita“ 2000 m. gruodžio 19 d. išvadoje „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ techninės projektavimo sąlygos nebuvo numatytos ir buvo nurodyta, kad galima rengti statinio projektą ir jį derinti supaprastinta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad UAB „Naujoji Vita“ rekonstravus patalpas, bus viršyti tiekimo sutartyse nurodyti tiekiami pastatui (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, vandens bei kitų energetinių išteklių kiekiai. Pagal Reglamento STR 1.05.03:1997 7.5 punktą savivaldybės padalinys privalo supažindinti trečiuosius asmenis (fizinius ir juridinius) su techninėmis sąlygomis, kurios susijusios su jų interesais. Šio punkto atsakovas teigia nepažeidęs, nes nebuvo keičiamos inžinerinių tinklų techninės sąlygos ir dėl to Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas neprivalėjo supažindinti pareiškėjo su techninėmis sąlygomis. Projektas 2001 m. kovo 30 d. (Reg. Nr. 01-552) buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir derinant projektą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Be to, atsakovo teigimu, projekto derinimas nėra sprendimas dėl projekto suderinimo ir dėl to jis negali būti naikinamas. Projekto derinimo veiksmas nepažeidžia pareiškėjo teisių vien jau dėl to, kad jis nesukelia pasekmių. Pasekmes sukuria leidimo statyti išdavimas.

Atsakovo vertinimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija STR 1.07.01:1999 20 punkto nepažeidė. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2001 m. sausio 9 d. suderinimo aktas negali būti laikomas Reglamento STR 1.07.01:1999 20.1 punktą atitinkančiu dokumentu, kadangi jis nėra notariškai patvirtintas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad suderinimo aktas buvo pasirašytas ne tarp fizinių, o tarp juridinių asmenų. Sistemiškai taikant ir aiškinant teisės normas, darytina išvada, kad notarinės formos reikalavimas yra taikomas tik fizinių asmenų pasirašytiems ir išduodamiems dokumentams (Civilinio kodekso 1.63, 1.73 straipsniai, 2.137 straipsnio 1 dalis, 2.138 straipsnio 1 dalis, 2.140 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnis, STR 1.07.01:1999 20.3 punktas), o juridinio asmens sutikimą ar suderinimą pakanka patvirtinti juridinio asmens antspaudu bei vadovo parašu. Atsakovas laiko, kad 2001 m. sausio 9 d. suderinimo akte UAB „Gembinė“ valia dėl patalpų rekonstrukcijos išreikšta tinkamai. Iš akto formuluotės darytina išvada, kad su rekonstrukcijos projektu pareiškėjas buvo supažindintas. Atsakovo manymu, UAB „Gembinė“ kaip statinio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bendrasavininkio teisės nebuvo pažeistos nei derinant rekonstrukcijos projektą, nei išduodant leidimą vykdyti statybos darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nėra praleidęs skundo padavimo administraciniam teismui termino.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą, kuriuo pareiškia, kad prisideda prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą. Pareiškėjui akivaizdu, kad statybos leidime nurodytų darbų atlikimas yra susijęs su UAB „Gembinė“ kaip pastato stogo ir kitų bendrų konstrukcijų bendrasavininko interesais, todėl jis turėjo būti supažindintas su statinio projekto techninėmis sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas buvo vienas iš pagrindų išduoti statybos leidimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pats sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįstas. Pastato bendrojo naudojimo objektai, bendrosios namo konstrukcijos (tame tarpe ir stogas), inžinierinė įranga bei bendro naudojimo patalpos (laiptinė, koridorius, pastogė) visiems patalpų, esančių pastate, savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (1964 m. Civilinio kodekso 121 ir 121-1 straipsniai, 2001 m. Civilinio Kodekso 4.72-4.74, 4.82 straipsniai). Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį STR 1.07.01:1999, prieš išduodant leidimą statyti, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas turėjo patikrinti, ar projekte yra notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda, patalpos) priklauso dviem ar daugiau savininkų. Kadangi statybos leidimu patalpos bus praplėstos užstatant stogą, tai pagal Reglamento STR 1.07.01:1999 nuostatas, prieš išduodant statybos leidimą reikėjo gauti notarinį visų pastato patalpų savininkų – pastato stogo bendrasavininkų – sutikimą, taip pat ir UAB „Gembinė“ notarinį sutikimą. Tokio sutikimo UAB „Gembinė“ nebuvo davusi. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad notarinis sutikimas privalomas tik tarp fizinių asmenų, neturi nei loginio, nei teisinio pagrįstumo. Reglamente STR 1.07.01:1999 nėra nurodyta, jog tik fizinių asmenų sutikimas turi būti tvirtinamas notariškai. Pareiškėjo teigimu, skundas paduotas įstatyme nustatytu terminu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovų atstovės apeliacinį skundą prašė tenkinti, pareiškėjos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Proceso dalyviai iš esmės naujų argumentų nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas administracinis ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. kovo 30 d. sprendimo suderinti V. L. įmonės „Vita“ projektą, reg. Nr. 01-552 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 5 d. V. L. įmonei „Vita“ išduoto leidimo Nr. R01-296 vykdyti statybos darbus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas šiuos ginčijamus aktus panaikino. Apeliantas pirmiausia kelia procesinius klausimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. kovo 30 d. sprendimo suderinti projektą galimybės būti savarankišku skundo dalyku ir dėl skundo padavimo termino praleidimo. Dėl šių apelianto teiginių pasisakytina pirmiausia, kadangi, tik atsakius į juos, galimas tolesnis pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę ginčyti savivaldybių administravimo subjektų priimtus aktus ir veiksmus (15 straipsnio 1 dalies 2 punktas), prašyti teismo panaikinti skundžiamą aktą ar įpareigoti administravimo subjektą atlikti kokius nors veiksmus (88 straipsnis).

Apeliantas projekto derinimą, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, vertina ne kaip administracinį aktą, o kaip veiksmą, be to, nurodo, kad šis veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, nes pasekmes sukuria leidimo statyti išdavimas.

Administracinio akto sąvoka apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tai – vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas panaikinti suderinimas išreikštas savivaldybės vyr. architekto 2001 m. kovo 30 d. padaryta suderinimo žyma ant techninių patalpų rekonstrukcijos ir perplanavimo į administracines patalpas projekto brėžinio (b. l. 101). Suderinimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė privalomą statinio projekto suderinimą su savivaldos vykdomosiomis institucijomis, kuris, kaip ir kiti reikiami suderinimai, buvo būtinas prieš apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai išduodant leidimą statyti (Statybos įstatymo 18 straipsnis, Reglamento STR 1.05.03:1997 12.10 punktas). Kaip matyti iš Reglamento STR 1.05.03:1997 nuostatų, statinio projekto suderinimas reiškė, kad statinio projektas galioja ir suteikia teisę gauti leidimą statybai arba statyti, kai leidimas nebūtinas. Iš šių projekto suderinimo esmę atskleidžiančių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės padalinio atliekamas statinio projekto suderinimas atitinka administracinio akto požymius, t. y. jis atliekamas administravimo subjekto, yra išreiškiamas rašytine forma, juo taikomi teisės norminiai aktai konkrečiai situacijai, jis sukelia statytojui konkrečias teisines pasekmes, nes sudaro prielaidas galioti statinio projektui, remiantis juo, gauti statybos leidimui ir realizuoti statinio projekte numatytą statybą. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje viešojo administravimo institucijų atliekami statybos projekto suderinimai ar atsisakymai atlikti tokį suderinimą, vertinami kaip administraciniai aktai, o reikalavimai panaikinti tokius aktus nagrinėjami kaip savarankiški skundo dalykai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracini teismo procesiniai dokumentai administracinėse bylose Nr. A1 – 806/2004, A10 – 1694/2005, A2 – 24/2005, A6 – 1090/2006, A11 – 1071/2006, kt.). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti ginčijamo suderinimo dėl to, kad jis yra veiksmas, o ne aktas, ir jis nesukelia teisinių pasekmių, nepagrįsti.

VI.

Nepagrįsti yra ir apelianto argumentai dėl praleisto skundo padavimo termino.

Byloje ginčijami administraciniai aktai, kurie nustatyta tvarka pareiškėjui neprivalėjo būti įteikti ar paskelbti, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl ginčijamų administracinių aktų paduoti, pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką, skaičiuotinas nuo pareiškėjo sužinojimo apie skundžiamus aktus dienos, t. y. nuo tada, kai jam tapo žinomas skundžiamų aktų turinys – aktų priėmimo data, juos priėmę administravimo subjektai, suteikiamos teisės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas apie skundžiamus aktus sužinojo anksčiau, nei 2005 m. spalio 7 d., kada jo atstovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento tarnautojas pateikė ginčijamo leidimo kopiją. Apelianto argumentai, kad pareiškėjas dar 2001 m. sausio 9 d. pasirašė suderinimo aktą ir davė sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, todėl jau nuo tada žinojo apie atliekamą rekonstrukciją ir privalėjo pasidomėti, ar buvo išduotas leidimas statybai, nepagrįsti. Suderinimo akte užfiksuoti tik V. L. įmonės „Vita“ ketinimai rekonstruoti techninį aukštą ir praplėsti jo plotą. Informacija apie tokius ketinimus savaime nesuponavo pareiškėjo ar, jo vietoje, bet kokio rūpestingo ir apdairaus asmens pareigos aktyviai domėtis, ar viešojo administravimo subjektai tokiai rekonstrukcijai jau yra išdavę būtinus dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo metu, kaip patvirtino atsakovo atstovė, rekonstrukcijos darbai nėra baigti. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismui teigė, kad darbai buvo atliekami viduje ir nebuvo labai pastebimi. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas daugiau, nei prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą, būtų žinojęs apie faktiškai atliekamus rekonstrukcijos darbus ir tai, kad jie pagal savo apimtį pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, kas būtų lėmę jo kaip rūpestingo ir apdairaus asmens akivaizdžią pareigą aktyviai domėtis tokių darbų atlikimo teisiniu pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundo padavimo terminas nepraleistas.

VII.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, nenustatydamas techninių projektavimo sąlygų, pažeidė Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1 punktą, o tai lėmė Reglamento 7.5 punkto pažeidimą, nes pareiškėjas nebuvo supažindintas su jo interesus liečiančiomis techninėmis sąlygomis (projektu), ir inter alia todėl ginčijamas statybos projekto suderinimas nepagrįstas. Apelianto teigimu, techninės sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvo keičiamos, nes rekonstruotoms patalpoms jokių papildomų energetinių išteklių nereikės. Kadangi techninės sąlygos nebuvo keičiamos, dėl to jis pagal Reglamento 7.5 punktą neprivalėjo supažindinti pareiškėjo su techninėmis sąlygomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti. Reglamento STR 1.05.03:1997 7.1 ir 7.2 punktai numatė, kada privaloma nustatyti technines projektavimo sąlygas. Reglamento 7.1.2 punkte numatytas atvejis, kai norima padidinti (viršyti tiekimo sutartyse nurodytus) tiekiamus į esamus statinius, prijungtus prie šio reglamento 7.1.1 punkte nurodytų inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, energijos, vandens, nuotekų kiekius, taip pat ryšių, transporto ar kitų paslaugų apimtis, o 7.2 punkte numatytas atvejis, kai keičiamos susiklosčiusios trečiųjų asmenų veiklos ar gyvenimo sąlygos, nurodytos Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog rekonstruojant patalpas ir įrengiant iš techninių patalpų (ventiliacijos kameros) administracines patalpas (tarnybinius kabinetus personalui), o taip pat padidinant jų plotą, iš esmės keičiasi patalpų paskirtis ir turi būti sprendžiami Reglamento 7.1.2 punkte nurodyti klausimai. Šiuo atveju akivaizdu, kad neveikiančias (taip nurodyta paraiškoje dėl projekto rengimo, b. l. 92) technines patalpas pertvarkant į administracines, didėja ne tik energetinių išteklių, bet visų Reglamento 7.1.2 punkte paslaugų poreikis. Be to, rekonstrukcija keičia susiklosčiusias kitų pastato patalpų savininkų veiklos sąlygas, kurios numatytos galiojusio Statybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (pvz., galimybę naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros ir šilumos energija, inžinerinėmis priemonėmis ir kt.). Šių aplinkybių nepaneigia techninio aukšto patalpų pardavėjo LAB „Vilniaus Venta“ 2000-12-29 pažymoje išdėstytas teiginys, kad patalpų pardavėjas užtikrina, kad pirkėjas, rekonstruodamas patalpas, gaus visus reikalingus energetinius resursus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad techninių sąlygų nenustatymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o tai lėmė pareiškėjo kaip pastato patalpų savininko ir pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčio teisių pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad apeliantas nebuvo supažindintas su jo interesus liečiančiomis techninėmis sąlygomis, kaip tą numatė Reglamento 7.5 punktas. Be to, toks pažeidimas lėmė ir tai, kad nebuvo nustatytos projektavimo sąlygos, dėl to suderinimas nepagrįstai buvo atliktas supaprastinta tvarka vyr. architekto, o ne Projektų derinimo tarybos. Taigi, dėl šių pažeidimų suderinimą atliko nekompetentingas administravimo subjektas. Šie argumentai įgalina konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ginčijamą statybos projekto suderinimą. Šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

VIII.

Apeliantas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat pateikia argumentus, kuriais grindžia reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-06-05 išduotas V. L. įmonei „Vita“ leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 101/1-550. Tačiau apeliantas, prašydamas panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti leidimą vykdyti statybos darbus, šioje ginčo dalyje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Apelianto tarnautojas atliko pareiškėjo ginčijamą statybos projekto suderinimą, todėl tik šioje ginčo dalyje apeliantas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir tik šioje dalyje vertintini jo atsikirtimai. Dėl šios priežasties ginčo dalyje dėl leidimo vykdyti statybos darbus panaikinimo apelianto argumentai nevertintini ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Kita vertus, pagal taisyklę, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje, apeliacinės instancijos administracinis teismas privalo patikrinti visą bylą. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas minėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus.

Jau buvo minėta, kad Statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė privalomą statinio projekto suderinimą su savivaldos vykdomosiomis institucijomis, kuris buvo būtinas prieš apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai išduodant leidimą statyti. Kadangi, kaip buvo nustatyta, savivaldybės vyr. architekto atliktas suderinimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, jau vien dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus taip pat pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir šios aplinkybės proceso dalyviai neneigė, leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas nesant pareiškėjo kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčio notariškai patvirtinto sutikimo, kurio būtinybę numatė Reglamento STR 1.07.01:1999 20.1 punktas. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, taip pat pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius