Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl teismo leidimo išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad nuolatinė globėja tinkamai atstovauja P. P. interesus. Mano, kad palikimo priėmimas nepilnametės vardu nepažeis P. P. interesų. Institucija neprieštarauja, kad būtų atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ir sutinka, kad globėja A. S. priimtų palikimą nepilnametės P. P. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gegužės 20 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327-7807/2009, nepilnametei P. P. nustatyta nuolatinė globa, jos globėja paskirta pareiškėja A. S. (b. l. 13). Nepilnametės P. P. motina Ž. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). 2019 m. balandžio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas „Dėl turto paveldėjimo“ Nr. (28.8-08.-4)RNA-9941 patvirtina, kad pareiškėja buvo informuota po palikėjo Ž. P. mirties liko palikimas - UAGDPB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos 325,17 Eur piniginės lėšos (b. l. 9-10). 2019 m. liepos 9 d. Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina, kad palikėjos atžvilgiu vykdomųjų bylų dėl išieškojimo nėra (b. l. 14-15). 2019 m. birželio 25 d. Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarės R. G. liudijimas patvirtina, kad po Ž. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 17). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėja kreipėsi 2019 m. gegužės 23 d., o nuspręsta jai teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą 2019 m. birželio 6 d.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po globotinės motinos mirties priimti, kadangi apie palikimą sužinojo tik gavusi 2019 m. 2019 m. balandžio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, vėliau kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nors pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu teisme gautas tik 2019 m. liepos 15 d., byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (CPK 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti nepilnametės globotinės vardu palikimą išdavimo.

Nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas išimtinai jų interesais. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po palikėjos Ž. P. mirties liko palikimas - UAGDPB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos 325,17 Eur piniginės lėšos. Palikėja testamento nebuvo sudariusi, bylos duomenimis vykdomų bylų jos atžvilgiu nėra vykdoma. Duomenų, kad palikėja turėjo kreditorinių įsipareigojimų civilinėje byloje nėra, interesų konflikto nenustatyta, pareiškėja žino palikimo priėmimo teisines pasekmes, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, nepilnamečio vaiko P. P. teisės ir interesai nebus pažeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnametės P. P. vardu po palikėjos Ž. P. mirties (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnametei P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po motinos Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnametės globotinės P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama. Kitoje dalyje nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.