- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-143-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2007 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11161-480/2007 pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vaitkevičius, antstolio padėjėjas S. B., R. B., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnyba.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. skundu prašė panaikinti antstolio R.Vaitkevičiaus 2007 m. gegužės 29 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0147/04/02639 dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto dalies. Pareiškėja nurodė, kad antstolio padėjėjas S. B. 2007 m. gegužės 29 d. patvarkymu nutarė nukreipti išieškojimą į bendroje sutuoktinių nuosavybėje esančią R. B. turto dalį. Patvarkymas priimtas visiškai nesigilinant į faktines vykdomosios bylos aplinkybes, todėl negali būti teisėtas ir pagrįstas. Antstolis vykdo Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnybos 2004 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 271126 dėl skolos išieškojimo iš R. B.. Bauda paskirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo ir nuobaudos skyrimo metu pareiškėja nebuvo susituokusi su pažeidėju R. B., ką įrodo 2005 m. balandžio 14 d. išduoto santuokos liudijimo kopija. Santuokos sudarymo metu pareiškėjai nebuvo žinoma apie jos sutuoktinio padarytus administracinius teisės pažeidimus ir iš jo išieškomas baudas. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kokios prievolės vykdomos iš sutuoktinių bendro turto, ir šis sąrašas negali būti aiškinimas plečiamai. Ginčijamas patvarkymas taip pat pažeidžia ATPK 7 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą asmeninės atsakomybės principą, nes pareiškėja yra baudžiama už sutuoktinio pažeidimą, padarytą iki santuokos sudarymo. Nepagrįstas ir antrasis patvarkymo reikalavimas pateikti dokumentus, paneigiančius sutuoktinių lygių dalių bendrojoje nuosavybėje prezumpciją, nes išieškojimas į sutuoktinių turtą šiuo atveju visai negali būti nukreipiamas. Be to, patvarkymas grindžiamas CK 3.112 straipsnio 1 dalies norma, kuri reglamentuoja išieškojimą pagal prievoles iš sandorių, sudarytų po santuokos sudarymo. Administracinis teisės pažeidimas nėra sandoris, todėl kito sutuoktinio turtinė atsakomybė negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos D. B. skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos 54,78 Lt bylinėjimosi išlaidų antstoliui R.Vaitkevičiui.
Teismas konstatavo, kad antstolis turėjo teisę pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nes buvo nustatyta, kad pažeidėjas administracinio pažeidimo protokole nurodė, jog jis nedirba, todėl nebuvo galimybės pasiųsti nutarimą vykdyti į darbovietę (CPK 652 str. 1 d.). Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, asmeninio turto neturi, tačiau yra vedęs. Kadangi CPK 666 str. 1 d. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl esant sudarytai santuokai ir įstatymo nustatytam turto teisiniam režimui, prievolės priklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinių turto dalies (CK 3.112 str.). Teismas nurodė, kad tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, kas atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą (į asmeninį vieno sutuoktinio turtą ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą). Šiuo atveju prievolės subjektas yra tik R. B., kadangi tai yra asmeninė prievolė, atsiradusi iki santuokos sudarymo. CK 3.110 str. 1 d. numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Įvertinęs ginčijamą patvarkymą, teismas padarė išvadą, kad antstolis teisėtai išieškojimą pagal asmeninę R. B. prievolę nukreipė į asmeninį R. B. turtą, o jo nepakakus į bendro turto sutuoktinio dalį, nes tokią teisę antstoliui suteikia įstatymas (CPK 666 str. 1 d., CK 3.110 str.). Iš patvarkymo akivaizdu, kad išieškojimas nukreipiamas ne į sutuoktinių bendrą turtą, o į bendro turto dalį. Patvarkyme aiškiai nurodyta, kad skolininkas yra tik vienas sutuoktinis (R. B.), todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog antstolis nesiaiškino prievolės prigimties, kad yra paneigtas asmeninės atsakomybės principas, kad dėl R. B. pažeidimo baudžiama pareiškėja. Skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 str. Antstolis motyvuotu patvarkymu nusprendė, kad kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo nėra pagrindo, kadangi sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK 3 knygos normos. Kadangi įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygių turto dalių principas, ir nuo jo nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d., 2 d.), todėl vykdomojoje byloje nesant duomenų, jog yra sudaryta sutartis dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, antstolis pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą ir pagrįstai laikė, kad R. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro pusė sutuoktinių bendro turto. Todėl antstolis pagrįstai ginčijamo patvarkymo 2 punktu pasiūlė skolininko sutuoktinei paneigti minėtą prezumpciją. Nors ginčijamame patvarkyme nenurodytas CK 3.110 str., numatantis sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, tačiau patvarkyme nurodytame CK 3.112 str. taip pat numatyta tik vieno sutuoktinio atsakomybė už jo asmeninę prievolę, ir šiuo atveju išieškojimas taip pat galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Vien tai, kad ginčijamame patvarkyme nebuvo nurodytas CK 3.110 str. l d., nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jį neteisėtu, nes antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į fizinio asmens dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus 2007 m. gegužės 29 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto dalies vykdomojoje byloje Nr. 0147/04/02639. Nurodo, kad teismas nevertino skundo dėl antstolio veiksmų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Vykdomosios bylos pradėtos dėl pareiškėjos sutuoktinio R. B. administracinių teisės pažeidimų, kurie padaryti iki santuokos sudarymo. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad prievolės subjektas yra tik R. B., tačiau netinkamai ją interpretavo, perkeldamas asmeninę R. B. atsakomybę ne tik pareiškėjai, bet jų mažamečiam vaikui, nes areštuotas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pervedamos lėšos mažamečiam vaikui. Antstolis teigė, kad ginčijamame patvarkyme dėl techninės klaidos nurodė CK 3.112 str. vietoje CK 3.110 str. Apeliantės nuomone, tai yra ne techninė klaida, o esminė aplinkybė, nes antstolis neatsižvelgė į santuokos sudarymo datą. Pareiškėjai negali būti taikoma turtinė atsakomybė dėl jos sutuoktinio prievolių, atsiradusių iki santuokos sudarymo. Teismas konstatavo, jog antstolis, patikrinęs R. B. turtinę padėtį, nustatė jį turtint sąskaitą viename iš Lietuvos bankų, tačiau antstolis nevykdė išieškojimo iš šios sąskaitos, bet nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą. Teismas nustatė, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pareiškėjos vardu ir įsigytas iki santuokos sudarymo, tačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė. Priimdamas ginčijamą patvarkymą, antstolis privalėjo atsižvelgti į CK 3.109 str. 1 d. reikalavimus, kuriais išsamiai numatyta, kokios prievolė yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal CK 3.88 str. bendroji jungtinė nuosavybė yra tik toks turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo. Teismas šias teisės normas taikė netinkamai, nes nevertino aplinkybės, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, kuris buvo ir yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Be to, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 667 str. 1 d., nes antstolis šio imperatyvaus reikalavimo nevykdė. Antstolio patvarkyme nepagrįstai nurodyta, kad nėra pagrindo atlikti skolininko (fizinio asmens) turto, kuris yra bendra jo su kitu sutuoktiniu nuosavybė, dalies nustatymo procedūras, numatytas CPK 667 str., nes tai prieštarauja CPK nurodytiems reikalavimams. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose, teismas be pagrindo nesirėmė suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005. Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis nenustatinėjo skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje santuokinėje nuosavybėje, ir pažeidė CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimus t.y. nepasiūlė ne tik skolininkui, bet ir pareiškėjai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvei) kreiptis į tesimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, nes šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 443 str. 6 d.).
Atsiliepimas
Antstolis R.Vaitkevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Antstolis nurodo, kad apeliantės argumentai, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, yra nepagrįsti. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima suabsoliutinti. Nagrinėjamoje byloje ir apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005 faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Apeliantės teiginiai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų taip pat yra nepagrįsti, nes šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ir interesai yra priešingi (CPK 443 str. 6 d.). Kiti pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, ir teisės normos pritaikytos tinkamai.
Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl skolininko R. B. prievolės teisinės prigimties, jos pobūdžio, atsiradimo pagrindo ir atsiradimo laiko yra pilnai pagrįstos. Teismas pagrįstai pripažino skolininko R. B. prievolę sumokėti baudą, paskirtą administracinio teisės pažeidimo byloje, jo asmenine prievole, atsiradusia iki santuokos sudarymo. Šių išvadų neginčija ir pati pareiškėja, tačiau ji ydingai tvirtina, kad išieškojimas pagal šią asmeninę R. B. prievolę negalėjo būti nukreiptas į jo dalį bendrame turte, kadangi jos manymu tai yra tolygu skolininko atsakomybės perkėlimui jai. Pareiškėja savo argumentus grindžia CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, kuri numato prievoles, kurios yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau šiuo atveju išieškojimas nukreipiamas vykdyti ne į bendrą sutuoktinių turtą, bet į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje t.y. faktiškai į nustatytą skolininko asmeninį turtą. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto yra vykdomas CPK 666 straipsnyje numatyta tvarka t.y. nukreipiant išieškojimą į fizinių asmenų turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Ši materialinė teisės norma taip pat numato galimybę išieškoti iš bendro turto dalies, bet ne iš bendro sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl teismo padaryta išvada, jog išieškojimas galėjo būti vykdomas iš R. B. bendro turto su kitais asmenimis dalies, yra pilnai pagrįsta ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Tačiau teismas, vertindamas ginčijamo antstolio patvarkymo nukreipti išieškojimą į bendro jungtinėje nuosavybėje esančio R. B. turto dalį, kurią sudaro pusė viso sutuoktinių bendro turto, teisėtumą netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog antstolis, remdamasis CK normomis, numatančiomis įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir bei sutuoktinių lygių dalių prezumpciją, galėjo laikyti, jog skolininko R. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro pusę sutuoktinių bendro turto. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, o 3 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Remiantis nurodytais reikalavimais, išieškojimas į skolininko turto dalį galimas tik atlikus šiame straipsnyje nustatytas turto dalies nustatymo procedūras. Antstolis vykdymo procese turi griežtai laikytis vykdymo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, neviršyti jam suteiktos kompetencijos, todėl bet koks antstolio veiksmas, pažeidžiantis nustatytus reikalavimus, reiškia antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimą. Todėl antstolis, priimdamas patvarkymą, kuriuo iš esmės pats (o ne teismas) ir ne įstatymo nustatyta tvarka nustatė skolininko bendro turto dalį ir į ją nukreipė išieškojimą (b.l. 7-8), pažeidžia procesinės teisės normų reikalavimus, ir toks patvarkymas negali būti pripažintas teisėtu. Tik įvykdžius CPK 667 straipsnyje numatytas bendro turto dalies nustatymo procedūras būtų galima nukreipti išieškojimą į skolininko bendro turto su kitais asmenimis dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005, 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 667 straipsnio reikalavimus, ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui, todėl nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – patenkinant pareiškėjos skundą bei panaikinant antstolio Roberto Vaitkevičiaus 2007 m. gegužės 29 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto dalies vykdomojoje byloje Nr. 0147/04/02639 (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Pareiškėja taip pat ginčija aplinkybes, jog automobilis ir areštuotoje sąskaitoje esančios lėšos yra bendras sutuoktinių turtas, kadangi automobilis įgytas iki santuokos, o į sąskaitą yra pervedamos pašalpos mažamečiui vaikui. Tačiau ginčijamame patvarkyme nėra nurodytas konkretus sutuoktinių turtas, o pareiškėja skundo dėl turto arešto šioje byloje nebuvo padavusi. Todėl šios aplinkybės nenustatinėtinos. Konkretus bendras sutuoktinių turtas ir skolininkui priklausanti dalis nustatytina CPK 667 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Patenkinti pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus 2007 m. gegužės 29 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš sutuoktinių bendro turto dalies vykdomojoje byloje Nr. 0147/04/02639.