Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2022 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušė savo šeimos narę - sutuoktinę D. L. - ir kitaip jos atžvilgiu smurtavo bei tyčia sugadino ir sunaikino jos asmeninį turtą, t. y. tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia rankomis stverdamas sėdinčią stovinčiame automobilyje BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. L. už jos dėvimos 60 Eur vertės striukės, taip ją suplėšė, jėga tempdamas D. L. iš automobilio, pargriaudamas ją ant grindinio bei tyčia ne mažiau kaip tris kartus spirdamas jai į įvairias kūno vietas, taip jai padarė odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia metė į žemę ir nepataisomai sudaužė D. L. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9 Plus Gold“ 749 Eur, ko pasėkoje nukentėjusiajai D. L. dėl padarytų sužalojimų nežymiai sutriko sveikata, o dėl striukės sugadinimo ir mobilaus ryšio telefono sunaikinimo buvo padaryta 809 Eur turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad garso įraše „BPC skambučio įrašo ID 92071794927, skambučio pradžia 2022 m. spalio 12 d. 22 03 41“ užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir E. L. pokalbis, kurio metu E. L. prašo policijai nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), dėl buitinio konflikto tarp jo tėvų, apie kurį jam pranešė mama, paminėjusi apie savo sužalojimus, kraujavimą iš nosies, sumušė tėvas, reikia medikų. Garso įraše „BPC skambučio įrašo ID 95120096963, skambučio pradžia 2022 m. spalio 12 d. 22 05 11) užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir V. M. pokalbis, kurio metu V. M. nurodo, jog reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini), susimušė kaimynai, vyras sumušė žmoną, jis atbėgo, kaimynės D. nosis kruvina, pamušta, kaimynas namie. Garso įraše „BPC skambučio įrašo ID 95120103751, skambučio pradžia 2022 m. spalio 12 d. 22 11 26“, užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir V. L. pokalbis, kurio metu V. L. nurodo, jog nori iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes jį žodžiu puola žmona, medikų nereikia, jis nesužalotas, bet žmona puola žodžiu ir fiziškai. Operatorius nurodo laukti pareigūnų (1 t., b. l. 104–110).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, už šį nusikaltimą baudžiant viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ši veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Nusikaltimas BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas materialia sudėtimi, todėl įstatyme numatytų padarinių nustatymas yra būtina atsakomybės pagal vertinamą BK straipsnį sąlyga. Turto sunaikinimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. L. 2022 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušė savo šeimos narę - sutuoktinę D. L. - ir kitaip jos atžvilgiu smurtavo bei tyčia sugadino ir sunaikino jos asmeninį turtą, t. y. tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia rankomis stverdamas sėdinčią stovinčiame automobilyje BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. L. už jos dėvimos 60 Eur vertės striukės, taip ją suplėšė, jėga tempdamas D. L. iš automobilio, pargriaudamas ją ant grindinio bei tyčia ne mažiau kaip tris kartus spirdamas jai į įvairias kūno vietas, taip jai padarė odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia metė į žemę ir nepataisomai sudaužė D. L. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9 Plus Gold“ 749 Eur, ko pasėkoje nukentėjusiajai D. L. dėl padarytų sužalojimų nežymiai sutriko sveikata, o dėl striukės sugadinimo ir mobilaus ryšio telefono sunaikinimo buvo padaryta 809 Eur turtinė žala.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl skyrybų proceso jautė įtampą, todėl būdamas neblaivus, ištraukė iš automobilio jame sėdėjusią žmoną D. L., pargriovė ją ant grindinio, taip suplėšydamas striukę, ir tris kartus spyrė jai. Po to paėmęs D. L. mobiliojo ryšio telefoną, trenkė jį į grindinį ir sudaužė. Gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji norėjo patraukti automobilį nuo užstatytų kiemo vartelių, o pribėgęs sutuoktinis V. L. ištraukė ją iš automobilio, pargriovė ir kelis kartus spyrė. Po to paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną trenkė į grindinį. Jai padaryta 809 Eur turtinė ir 3000 Eur neturtinė žala (2 t., b. l. 7–10). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro sugadintas mobiliojo ryšio telefonas ir striukė. Neturtinę žalą sudaro dėl smūgių patirtas skausmas. Be to, ji turi verslą, dirba parduotuvėje, ji turėjo dirbti sužalota, kai sužalojimai matėsi veide, dėl ko patyrė dvasinį ir fizinį skausmą. Po nusikaltimo ji patyrė baimę, jautė kaltinamojo persekiojimą ir patyčias. Patirtas smurtas jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, kuriuos jaučia iki šiol. Ji jaučia baimę, kad kaltinamasis vėl gali pavartoti smurtą, ji blogai miega, nesijaučia saugi ir užtikrinta dėl ateities. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 3000 eurų.

Be šių įrodymų kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios sūnaus ir kaimyno skambučiai bendruoju pagalbos telefonu, iš kurių matyti, kad E. L. prašo policijai nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), dėl buitinio konflikto tarp jo tėvų, apie kurį jam pranešė mama, paminėjusi apie savo sužalojimus, kraujavimą iš nosies, sumušė tėvas, reikia medikų. Garso įraše „BPC skambučio įrašo ID 95120096963, užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir V. M. pokalbis, kurio metu V. M. nurodo, jog reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini), susimušė kaimynai, vyras sumušė žmoną, jis atbėgo, kaimynės nosis kruvina, pamušta, kaimynas namie. Kaltinamojo kaltę patvirtina apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėta įvykio vieta bei sugadinti nukentėjusiajai priklausantys daiktai – striukė ir telefonas.

Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. G 2252/2022 (02), kurioje nurodyta, jog D. L. konstatuota odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 12 d. Odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairio kelio srityje, galėjo būti padaryti, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Visi kiti aukščiau minėti sužalojimai galėjo būti padaryti, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tarpusavio konflikto metu, įvykio aplinkybes atitinka (1 t., b. l. 114–116).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo V. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo sesers V. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Apie įvykį sužinojo po mėnesio. Su broliu jį aptarė. Šiuo metu vyksta brolio šeimos skyrybos. Jis yra visiškai neagresyvus. Ji nematė brolio šlitinėjančio. Paskutiniu metu su broliu daugiau bendrauja, kartu prižiūri mamą, kuri gyvena už 30 km. Jie pasitaria, išklauso vienas kitą. Brolio smurtas konflikto metu yra nepateisinamas. Žino, kad brolis iš mašinos ištempė nukentėjusiąją, sudaužė telefoną. Brolio poelgio priežastis- skyrybų procesas. Brolis supranta, kad blogai pasielgė. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės, ją paskiriant laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis V. L. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 132–133), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 134–138), teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo bei atlygino nukentėjusiajai padarytą 809 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 25), liko neatlyginta neturtinė žala, kurią jis prašo sumažinti.]. Taigi, trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis V. L. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 140), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 140), yra pakaltinamas.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino turtinę žalą, šiuo metu dėl priklausomybės alkoholiui lankosi pas psichiatrą, keičia savo gyvenimo būdą. Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. B. kaltinamojo sesuo, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (2 t., b. l. 26–31), buvusioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 32). Su V. L. sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. B. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato V. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių yra smurtinis, jam nėra skiriama bausmė, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, jam skirtinas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 5 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai, 71 straipsnis, 72² straipsnis). Nukentėjusiosios atstovo prašymas skirti įpareigojimą per metus laiko atlyginti neturtinę žalą netaikytinas, nes BK 69 straipsnis numato tik galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę - padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji reiškia civilinį ieškinį dėl 809 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro sugadinta striukė – 60 Eur vertės ir sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas – 749 Eur vertės. Nesutinka mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iki 1500 Eur, lieka prie pareikšto 3000 Eur civilinio ieškinio. Ji patyrė skausmą, išgyvenimus, buvo pažeminta, jai buvo grasinta. Po įvykio išėjo iš namų. Vėliau po įvykio grįžusi rado padėtą savo nuotrauką su prierašu, kad gražiai atrodai ir buvo padėtas peilis. Grįžus namo, kaltinamasis visada būdavo girtas. Jis sakydavo, kad viską praloš, kad jis nieko neturės, ir ji nieko neturės. Kaltinamojo padaryti jai sužalojimai išnyko po mėnesio. Darbe jai reikia bendrauti su žmonėmis, dėl sužalojimų jai buvo gėda, žema dirbti.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 15 d. atlygino nukentėjusiajai visą jai padarytą turtinę žalą – 809 Eur (2 t., b. l. 25).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis smūgiavo į galvą ir į kitas kūno vietas, ko pasekoje dėl matomų sužalojimų jautėsi nepatogiai, jai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios D. L. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. L. priteistina 1500 eurų suma, kuri laikytina adekvačia ir proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 103, 110), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

V. L. perduoti laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 straipsniu, 72² straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemones: 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 (dešimties) MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta: sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti laiduotojai V. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. L. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.