- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-554-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01726-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- N. L., D. P.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista – D. P., tačiau dėl jos nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 13 d. 17.00 val. iš J. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausančią balto aukso apyrankę 1500 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti J. B. priteistą ieškinį, taip prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai N. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. L. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į jo asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, įvykdė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė N. L. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti J. B. priteistą ieškinį, taip pat tai, kad jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, kurie, apelianto manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.
Atsakant į nuteistojo teiginį, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau įvertino šias aplinkybes kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo N. L. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo N. L. apeliacinį skundą atmesti.