- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-434-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02347-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiosios
- Trečiasis asmuo
- L. P., G. P.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-434-159/2012
NUTARTIS
2012 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir I. Č., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-308-255/2011 pagal ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios nepilnamečių S. P. ir R. P. (R. P.) interesus, ieškinį atsakovei T. P., tretiesiems asmenims L. P., G. P. (G. P.), institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikams, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos atsakovės T. P. valdžią į dukrą S. P. ir sūnų R. P.; nustatyti nepilnamečiams S. P. ir R. P. nuolatinę globą; nuolatine globėja paskirti nepilnamečių vaikų močiutę L. P.; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su globėja; priteisti iš atsakovės T. P. dukters S. P. ir sūnaus R. P. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, jog atsakovė, būdama nesusituokusi, susilaukė dviejų vaikų – dukters S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeima nuo 2004-11-29 yra BĮ Klaipėdos miesto vaikų krizių centro socialinės rizikos šeimų apskaitoje dėl atsakovės motinystės įgūdžių stokos. Nuo 2005 metų balandžio mėnesio atsakovė visiškai neprižiūri vaikų, niekur nedirba, vaikų neišlaiko, gyvena asocialiai, tris kartus teista, įtariama dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nepilnamečiais atsakovės vaikais rūpinasi jų močiutė L. P. kartu su savo sutuoktiniu G. P., ji paskirta vaikų laikinąja globėja. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais atsakovei du kartus laikinai apribota motinos valdžia į vaikus. Dėl visų šių priežasčių atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia į vaikus, nes ji visiškai jais nesirūpina, jos ryšys tiek su vaikais, tiek su savo motina L. P. visiškai nutrūkęs, šiuo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose (t. 2, b. l. 78–81).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-16 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Apribojo neterminuotai motinos atsakovės T. P. valdžią į nepilnamečius vaikus S. P. ir R. P.. Priteisė iš atsakovės T. P. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), – nuo 2010-02-24 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė nepilnamečiams S. P. ir R. P. nuolatinę globą, nuolatine globėja paskyrė L. P.; nepilnamečių S. P. ir R. P. gyvenamąją vietą nustatė su globėja L. P.. Iš atsakovės T. P. priteisė valstybei 282 Lt žyminio mokesčio ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai 252 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei viešo paskelbimo būdu. Teismas nustatė, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, jų visiškai materialiai neišlaiko, nesudaro jiems sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertėms asmenybėms, daro administracinius teisės pažeidimus bei nusikaltimus, šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę, neturėjo pastovaus darbo ir pastovių pajamų, valkataudavo, neturi savo gyvenamojo ploto, su savo vaikais, augančiais su močiute, visiškai nebendrauja. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė ateityje pasitaisys ir galės tinkamai rūpintis savo vaikais, todėl neterminuotai apribojo motinos valdžią. Teismas, neterminuotai apribojęs motinos valdžią, bei siekdamas be motinos globos likusiems vaikams sudaryti tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nustatė nuolatinę globą, globėja paskyrė vaikų močiutę. Tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią vaikams, todėl iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams (t. 2, b. l. 102–105).
Atsakovė T. P. 2011-08-24 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė susilaukė dviejų vaikų, nes apeliantė turi ir trečią vaiką. Sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios apribojimo būtina pasisakyti ir dėl trečiojo vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie atsakovę T. P., kad ji nuo 2005 m. balandžio mėnesio visiškai nesirūpino vaikais, jų neišlaikė, niekur nedirbo, gyveno asocialiai, neatitinka tikrovės ir yra klaidinanti. Apeliantė rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais ir teikė jiems išlaikymą, kartu su vaikais ir savo motina išvyko į Jungtinę Karalystę. Gyvendama Jungtinėje Karalystėje dirbo, išlaikė savo vaikus ir motiną L. P.. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes vyriausioji prokurorė rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais tikrovės. Šiuo metu nepilnamečiais rūpinasi močiutė, nes apeliantė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Atlikusi jai paskirtą bausmę ir grįžusi pas savo vaikus, apeliantė pasiruošusi tinkamai atlikti savo motinos pareigas, sutinka teikti vaikams išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki bausmės atlikimo. Išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas iš abiejų tėvų, teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų. Apeliantei motinos valdžia turi būti apribota terminuotai, iki ji atlieka bausmę susijusią, su laisvės atėmimu (t. 2, b. l. 120–123).
Atsiliepimas
Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės vyriausioji prokurorė, ginanti nepilnamečių vaikų S. P. ir R. P. interesus, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nevykdė motinos pareigų ir šiuo metu nevykdo, neauklėjo savo vaikų, nesirūpino, nebendravo. Atsakovei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-25 ir 2007-06-20 sprendimais motinos valdžia apribota du kartus laikinai, tačiau atsakovės gyvenimo būdas, jos požiūris į šeimą ir vaikų auginimą nepasikeitė, ji nerodė jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikė teismo priteisto išlaikymo, nebendravo ir neauklėjo savo vaikų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė nevykdo savo motinos pareigų dėl savo kaltų veiksmų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių prokuroro nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio dalykas. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad sprendžiant klausimus dėl T. P. valdžios apribojimo būtina pasisakyti ir dėl atsakovės trečiojo vaiko, nes ši faktinė aplinkybė nesusijusi su ieškinio dalyku. A. B. ir R. V. nepripažino tėvystės, todėl iš jų išlaikymas nepilnamečiams vaikams nepriteistas (t. 2, b. l. 144–148).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė T. P. yra nepilnametės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio R. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina (t. 1, b. l. 29–30, 76–77). Vaikų gimimo liudijimuose duomenys apie jų tėvą neįrašyti (t. 1, b. l. 29–30). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-21 ir 2005-07-22 įsakymais nepilnamečiams S. P. ir R. P. nustatyta laikina globa, vaikų globėja paskirta jų močiutė, atsakovės motina, L. P. (t. 1, b. l. 55–56). 2007-06-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu T. P. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros (t. 1, b. l. 66–67). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-25 sprendimu atsakovei vieneriems metams apribota motinos valdžia į nepilnamečius vaikus, šiuo laikotarpiu vaikams nustatyta laikina globa, globėja paskirta vaikų močiutė L. P., iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikams po 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2005-11-23 iki motinos valdžios apribojimo termino pabaigos (t. 1, b. l. 39–40). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-06-20 sprendimu laikinai apribojo atsakovės motinos valdžią į vaikus, nenustatant konkretaus apribojimo termino, ir priteisė iš atsakovės išlaikymą vaikams po 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007-01-26 (t. 1, b. l. 41–43).
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, jų visiškai materialiai neišlaiko, nesudaro jiems sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertėms asmenybėms, daro administracinius teisės pažeidimus bei nusikaltimus, šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę, neturėjo pastovaus darbo ir pastovių pajamų, valkataudavo, neturi savo gyvenamojo ploto, su savo vaikais, augančiais su močiute, visiškai nebendrauja ir kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo sprendime padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Darytina išvada, kad esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė savo motinos pareigų nevykdo ilgą laiką. Apeliantės šeima nuo 2004-11-29 įrašyta į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl atsakovės motinystės įgūdžių stokos (t. 1., b. l. 38), nepilnamečių vaikų laikinąja globėja nuo 2005 m. paskirta jų močiutė L. P. (t. 1, b. l. 55–56). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-25 ir 2007-06-20 sprendimais atsakovei laikinai apribota motinos valdžia į vaikus, iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikams po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovės elgesys socialiai nepriimtinas – atsakovė valkatavo, nedirbo, svaiginosi narkotinėmis priemonėmis, buvo bausta administracinėmis nuobaudomis ir tris kartus teista (t. 1, b. l. 100–103), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė mokėjo vaikams priteistą išlaikymą. Apeliantė teigia, kad jos elgesys pasikeitė, ji ruošiasi rūpintis savo vaikais, tačiau byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. dėl darbo, išlaikymo mokėjimo, savo požiūrio į vaikus pasikeitimo ir pan. (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis, todėl pagrįstai neterminuotai apribojo motinos – atsakovės T. P. valdžią į du jos nepilnamečius vaikus.
Apeliantė nurodė, kad ji turi tris vaikus, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo į du jos nepilnamečius vaikus, t. y. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimas nepagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos motyvus kaip nepagrįstus. Vadovaujantis CK 3.180 str. 4 d. tėvų valdžia apribojama tik dėl tų vaikų ir tam iš tėvų, dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas. Darytina išvada, kad motinos valdžia gali būti apribota kiekvienam vaikui atskirai, įvertinus pateiktus duomenis. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų dėl atsakovės, kaip motinos, elgesio trečiojo nepilnamečio vaiko – R. P., atžvilgiu, todėl pagrįstai šis klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Išaiškintina, kad atsakovė turi teisę ir pareigą rūpintis jauniausiuoju savo vaiku, tinkamai įgyvendinti savo motinos valdžią.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pagrįstai atsakovei neterminuotai apribojo motinos valdžią dviejų vaikų atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.). Išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę, pakeitusi savo požiūrį į gyvenimą ir vaikų auklėjimą, kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ne tik iš atsakovės, bet ir iš nepilnamečių vaikų tėvų. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šioje byloje nepilnamečių vaikų S. P., gim(duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimuose nėra įrašų apie jų tėvus (t. 1, b. l. 29–30). Nei A. B., nei R. V. nepripažino tėvystės, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustačius tėvystės A. B. ir R. V., neturėjo pagrindo spręsti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimo iš apeliantės nurodytų S. P. ir R. P. tėvų – A. B. ir R. V..
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.