- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-102/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Šeškauskas
- Kaltinamasis
- A. U.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. U. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria A. U. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 9 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs suimto kaltinamojo A. U. skundą, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. U. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su S. M. (S. M. ) kaip bendrininkai, organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, siekdami jas platinti, bei narkotinių medžiagų kontrabandą. A. U. 2006 m. pabaigoje pagal išankstinį susitarimą su S. M. Rusijos Federacijos Grozno mieste įsigijo 4696,08 g miltelių bei jų kietų fragmentų mišinių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė 851,965 g, šias medžiagas pergabeno į Kazachstano Respublikos Sinkeno miestą ir paslėpė specialiai paruoštoje automobilio „Iveco-Fiat“, valst. Nr. X491YEM, slėptuvėje, įrengtoje prie kairės pusės galinių ratų ašies.
A. U. ir S. M. , derindami telefonu su nenustatytais asmenimis narkotinės medžiagos gabenimą į Lietuvos Respubliką, nusamdė V. K. (V. K. ) ir J. K. (J. K. ), kad šie minėtu automobiliu, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, atvyktų į Lietuvos Respubliką tariamai parvežti lengvųjų automobilių į Kazachstaną. Pastarieji, nežinodami, kad gabena paslėptas narkotines medžiagas iš Kazachstano Respublikos per Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką, 2007 m. gegužės 6 d., apie 17 val., per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai gabeno ir įvežė heroiną, kurį turėjo perduoti S. M. , tačiau buvo sulaikyti, o narkotinė medžiaga kitą dieną aptikta pareigūnų.
A. U. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis A. U. padarė veiką, kuria jis kaltinamas. A. U. kaltinamas sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, todėl, įrodžius jo kaltę, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė, taip pat pastebėjo, kad A. U. yra užsienio valstybės pilietis ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taigi, žemesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl žemesnysis teismas, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiama nutartimi pratęsė A. U. suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Suimtas kaltinamasis A. U. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, ir paleisti jį iš suėmimo paskiriant kitas kardomąsias priemones.
Suimtasis skunde nurodo, kad žemesnysis teismas nesivadovavo BPK 121 straipsnio nuostatomis, į kurias privalu atsižvelgti skiriant suėmimą. A. U. nurodo, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Toks manymas turi būti pagrįstas bylos duomenimis, tačiau, suimtojo nuomone, šiuo atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, rodančių, kad jis galėtų slapstytis nuo teismo.
Suimtas kaltinamasis skunde nurodo, kad tęsiant suėmimo terminą visiškai nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, kad jis iki suėmimo gyveno su šeima ir vaikais, vienintelis išlaikė šeimą. Taip pat nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali išsinuomoti būstą, o jo atvykimui į teismo posėdžius užtikrinti pakaktų ir užstato, kurį jis gali įnešti į teismo depozitinę sąskaitą.
Taip pat suimtasis nurodo, kad teismas, tęsdamas suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje neišdėstė jokių motyvų, o tik nurodė, kad jis įtariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir kad jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jokių kitų argumentų nenurodė. Todėl A. U. mano, kad teismas neįvertino BPK 122 straipsnyje nurodytų aplinkybių viseto, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 36 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą“ 7 punktu bei pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Be to, A. U. nurodo, kad per pastaruosius mėnesius su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo A. U. skundas atmetamas.
Žemesniojo teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, suimtojo skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami naikinti skundžiamą nutarties dalį.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo terminas kaltinamajam A. U. pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nustačius, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį suėmimo pagrindą žemesnysis teismas nustatė pagrįstai. Jis nutartyje motyvuotas. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas A. U. , priskirtini prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijos, jie susiję su didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu.
Teismų praktikoje dėl suėmimo taikymo yra nustatyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (skunde minimo LAT senato nutarimo Nr. 36 8 punktas).
Kitų reikšmingų suėmimo pagrindui nustatyti aplinkybių visetas taip pat neleidžia paneigti suėmimo būtinumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. , nors ir charakterizuojamas teigiamai bei Rusijos Federacijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su šeima, tačiau Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Tai rodo, jog jis neturi jokių socialinių ar materialinių ryšių valstybėje, kurioje vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, bei turi tvirtus socialinius ryšius užsienyje. Šios aplinkybės didina tikimybę, kad suimtasis gali vengti teismo proceso, išvykti iš šalies, kurioje jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ta aplinkybė, kad jis gali išsinuomoti būstą Lietuvos Respublikoje, nėra pakankama proceso vengimo galimybei paneigti. Taip pat aukštesnysis teismas pastebi, kad A. U. Lietuvos Respublikoje neturi ir jokio kito legalaus pajamų šaltinio. Todėl teismo nutartyje esančios ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos pakankamomis pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Skunde ir pasisakydamas teisme suimtasis pabrėžia, kad turi sveikatos problemų dėl kurių būdamas suėmime jis negali pilnavertiškai gydytis, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo sveikatos būklę.
Suimtasis A. U. skunde teigia, kad procesas trunka ilgai ir taikant suėmimą yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta žmogaus teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Į šį skundo argumentą atsakytina, kad proceso greitumo principas šioje byloje nėra pažeidžiamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, teismui byla perduota per pusę metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, po paskutinio bylos pratęsimo 2007-10-03 ikiteisminis tyrimas dar spalio mėnesį buvo baigtas, suimtasis susipažino su bylos medžiaga, 2007-10-31 buvo paskirta teisėja, nagrinėsianti šią bylą, teisme buvo sprendžiami kardomųjų priemonių skyrimo klausimai ir byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje 2007-12-07.
Iš bylos medžiagos matyti, kad suėmimo terminas suimtajam A. U. visais atvejais buvo tęsiamas teismo ir vadovaujantis BPK normomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog ilgai besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad devynis mėnesius labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų byloje trunkantis suėmimas trunka nepateisinamai ilgai. O viešasis interesas šioje byloje yra labai svarbus, nes būtina netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti su narkotinių medžiagų disponavimu susijusias nusikalstamas veikas. Šios veikos šiuo metu yra labai paplitusios, jų baudžiamasis persekiojimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jomis skatinamas kitų žmonių narkotinių medžiagų vartojimas, narkomanija. Šių reiškinių pasekmė yra sveikų žmonių ir daugiausiai jaunų žmonių sveikatos žalojimas ir net mirtis.
Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
suimto kaltinamojo A. U. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.