- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- P-556-90-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. G., E. G., D. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Statreksas”
- Kategorijos
- 80.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G., E. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 pagal pareiškėjų R. G., E. G. ir D. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statreksas” dėl sprendimo panaikinimo, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, įpareigojimo išmokėti vienkartines laidojimo pašalpas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G., įstatyminė E. ir D. G. atstovė, skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) Šiaulių skyriaus 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. N285 ir VSDFV 2004 m. spalio 28 d. raštą Nr. (11.1)-I-6350, nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. G., pripažinti draudiminiu įvykiu, įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjoms R. G., E. G. , D. G. po 30 033,33 Lt vienkartinės laidojimo pašalpos. Nurodė, kad 2004 m. birželio 19 d. UAB ,,Statreksas” statybos objekte, Minties g. 8a, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu po lifto-platformos kabina buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas V. G. VSDFV Šiaulių skyriaus 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimu bei VSDFV 2004 m. spalio 28 d. raštu nuspręsta nepripažinti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu dėl to, kad žuvusysis buvo neblaivus ir tai nebuvo susiję su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Teigė, kad nukentėjusiojo kraujyje bei šlapime rasto alkoholio kiekis neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio nelaimingo atsitikimo kilimui, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ne nukentėjusiojo neblaivumas, o mechaninė asfiksija, kuri įvyko neaptvertoje keltuvo šachtoje.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių po 2004 m. sausio 1 d., pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką reglamentuoja 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) pakeitimo įstatymas Nr. IX-1819 ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau - ir Nuostatai). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 papunkčio l pastraipoje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitiko Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Todėl teismas nurodė, kad, vadovaujantis galiojančia Įstatymo redakcija bei Nuostatais, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui, tai įvykis yra laikomas nedraudiminiu. Teismas nustatė, kad V. G. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimo byloje yra Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 1034, jog V. G. kraujyje rasta 2,86 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 4,40 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Pareiškėjos motyvą, kad nukentėjusiojo kraujyje bei šlapime rasto alkoholio kiekis neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio nelaimingo atsitikimo kilimui, teismas atmetė nurodęs, kad V. G. mirtį sąlygojo iš dalies ir paties žuvusiojo neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam, dėl ko sulėtėjo reakcija, buvo apsunkintas adekvatus situacijos vertinimas. Teismo teigimu, V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, galėjo numatyti, kad patekimas į pavojingą zoną po lifto-platformos kabina, peržengiant įstrižą stiebo atramą, gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi iš vienos pusės ji nebuvo aptverta, ir tai akivaizdžiai buvo matyti. V. G. būsena atitinkamai sąlygojo jo veiksmų motyvaciją ir elgesio kontrolę, o priežastinis ryšys tarp tokių nukentėjusiojo veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, teismo nuomone, yra akivaizdus.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjų R. G., E. G. ir D. G. apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad administracinis ginčas kilo dėl VSDFV įstaigų sprendimų 2004 m. birželio 19 d. UAB ,,Statreksas” statybos objekte, Minties g. 8a, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas bendrovės mūrininkas-betonuotojas V. G., nepripažinti draudiminiu įvykiu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo prasme. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad jie grindžiami Įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2004 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 punkte nurodytos aplinkybės, šalinančios galimybę įvykį pripažinti draudiminiu, buvimu, t. y. tuo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko apdraustajam V. G. esant neblaiviam. Kad V. G. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina medicininių tyrimų duomenys, neblaivumas nebuvo susijęs su darbo technologinėmis ypatybėmis, byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Teismas nurodė, kad iš naujos redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 punkte įtvirtintų normų matyti, kad pagal jas, skirtingai nuo iki tol galiojusios redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t. y. galiojantys Įstatymas ir Nuostatai tokio ryšio nustatymo nereikalauja. Pareiškėja ir jos atstovas abejoja tokio teisinio reglamentavimo atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 7 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį kartu su 48 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota asmeniui, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teikti atitinkamą socialinę paramą. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamo atvejo reikšmingų aplinkybių visuma įgalina daryti išvadą, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas, nors ir buvo įtakotas nesaugių darbo sąlygų (platformos-keltuvo iš vienos pusės neaptvėrimo), įvyko dėl paties žuvusiojo neatsargaus elgesio būnant darbe neblaiviam. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje užfiksuoti bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kad brigadininkas I. V., pastebėjęs neblaivų V. G., kartu su S. D. bei A. N. išvedė V. G. iš darbo vietos į objekte esančias buitines patalpas, tačiau po 5-10 min. V. G. iš buitinių patalpų išėjo pats. V. G., būdamas mūrininku-betonuotoju, atlikdamas savo darbines funkcijas aukštyje, turėjo žinoti apie lifto-platformos kabinos veikimo principus, ir, kaip matyti iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios nelaimingo atsitikimo schemos, platformos- keltuvo fotonuotraukos, galėjo numatyti, jog patekimas po lifto-platformos kabina peržengiant įstrižą stiebo atramą iš vienintelės neaptvertos pusės ir buvimas po ja yra pavojingas, gali sukelti žalingas pasekmes. Akivaizdu, kad būsena, atitinkanti sunkų girtumo laipsnį, sąlygoja veiksmų motyvaciją, elgesio kontrolės, adekvataus situacijos suvokimo ir reakcijos greičio sumažėjimą. Todėl pagal nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė nukentėjusiojo elgesys, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo elgesio ir įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tai konstatavus, negalima daryti išvados, jog V. G. buvo mirtinai sužalotas dėl netinkamų, nesaugių darbo sąlygų. V. G. mirtis nelaimingo atsitikimo metu VSDFV įstaigų iš esmės pagrįstai nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu. Kolegijos įsitikinimu, teisinio reglamentavimo, įtvirtinto naujos Įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, konstitucingumo klausimas įtakos bylos baigčiai neturėtų. Todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo atveju netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas surinko visus bylai svarbius įrodymus, juos tinkamai ištyrė ir įvertino, teisingai aiškino ir taikė teisę, pagrindo keisti ar naikinti apskųstojo teismo sprendimo nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.
IV.
Pareiškėjos R. G., E. G. 2008 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įteikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A5-600/2005. Pareiškėjos prašo atnaujinti procesą ir panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Prašyme dėstomi šie argumentai:
1. Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio matyti, kad teismai atmesdami pareiškėjų reikalavimą iš esmės vadovavosi ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 13.1 papunkčio 1 pastraipoje nurodytomis nuostatomis, t. y. sprendė, jog nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t. y. įstatymas tokio ryšio nustatymo nereikalauja.
2. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs 2006 m. lapkričio 10 d. gautą Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005-05-19 redakcija) 1 punkto (2003-11-11 redakcija) ir Nuostatų 13 punkto (2004-03-22 redakcija) nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2008 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 56/06 (paskelbtu 2008-04-30 Žin. Nr. 51-1904) pripažino, jog Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005-05-19 redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas minėtame nutarime taip pat pripažino ir tai, kad ir Nuostatų 13 punkto (2004-03-22 redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies bei 52 straipsnio nuostatoms.
3. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnis numato, jog bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant vienam iš pagrindų: panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (153 str. 2 d. 11 p.). Vertinant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą, akivaizdu, jog minėto teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsnio nuostatoms Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005-05-19 redakcija) 1 punktas (2003-11-11 redakcija) bei Nuostatų 13.1 papunkčio 1 pastraipa ir jos panaikintos kaip neteisėtos, t. y. buvo panaikinti kaip neteisėti teisės aktai, kuriais savo sprendimą grindė tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
4. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. ABTĮ 157 straipsnis numato, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Kaip jau minėta, Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2008 m. balandžio 29 d., o oficialiame leidinyje ,,Valstybės žinios“ paskelbtas 2008 m. balandžio 30 d. (Žin. Nr. 51-1904). Tad nuo šios datos pareiškėjoms tapo žinoma apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, ir trijų mėnesių terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimui teikiant šį prašymą nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėjos R. G., E. G. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktą.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą.
Pareiškėjos prašydamos atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsnio nuostatoms Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005-05-19 redakcija) 1 punktas (2003-11-11 redakcija) bei Nuostatų 13.1 papunkčio 1 pastraipa ir jos panaikintos kaip neteisėtos, t. y. buvo panaikinti kaip neteisėti teisės aktai, kuriais savo sprendimą grindė tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Terminas paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu nepraleistas. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo grindžiamas prašymas, oficialiai paskelbtas 2008 m. balandžio 30 d., o prašymą atnaujinti procesą pareiškėjos pateikė 2008 m. liepos 29 d.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, teismai, nagrinėdami bylą, rėmėsi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų 13.1 papunkčio l pastraipa, pagal kurias draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjos kėlė minėtų teisės aktų konstitucingumo klausimą, t. y. pareiškėjos abejojo tokio teisinio reglamentavimo atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui.
Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu nutarė: 1. Pripažinti, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija; Žin., 2005, Nr. 71-2557) nuostata ,,Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 114-5114) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 ,,Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 44-1448) nuostata ,,Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Minėtos Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 13 punkto nuostatos taikytos šioje byloje, tačiau pažymėtina, jog teismai, nagrinėdami šią administracinę bylą, konstatavo, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties žuvusiojo neatsargaus elgesio būnant darbe neblaiviam. Teismai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nelaimingą atsitikimą nulėmė nukentėjusiojo elgesys, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo elgesio ir įvykusio nelaimingo atsitikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 konstatavo, jog negalima daryti išvados, jog V. G. buvo mirtinai sužalotas dėl netinkamų, nesaugių darbo sąlygų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas pareiškėjų nurodomame nutarime pasisakė, jog ginčijamoje Įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos draudiminiais įvykiais nepripažįstami, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis) ir nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgimą ūmia profesine liga lėmė būtent apdraustojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, yra konstituciškai pagrįstas, atitinka konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principus, nenukrypsta nuo Konstitucijoje įtvirtintos socialinės paramos sampratos.
Atsižvelgiant, į tai, jog šiuo atveju teismai nenustatė, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne V. G. neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, į tai, kad sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą įrodymai iš naujo negali būti vertinami, taip pat į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tik ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktą atmestinas kaip nepagrįstas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. G., E. G. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 pagal pareiškėjų R. G. , E. G. ir D. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statreksas” dėl sprendimo panaikinimo, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, įpareigojimo išmokėti vienkartines laidojimo pašalpas.
Nutartis neskundžiama.