Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-17-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2A-17-230/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
M. Ž.
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-17–230/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10414-2012-5
Pirmosios instancijos teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 42.9; 42.10; 44.5.1; 45.1; 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Ramintai Samušytei,dalyvaujant ieškovui M. Ž., jo atstovui adv. M. V.,atsakovui V. A., jo atstovei adv. D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14372-638/2012 pagal ieškovo M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 38 054,50 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-05 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo žemės sklypą, o atsakovas savo ruožtu įsipareigojo iki 2011-06-01 savo sąskaita įrengti privažiavimo kelio pagrindus, tinkamus trinkelių išklojimui, iki perleisto žemės sklypo ribų, o jų laiku neįrengus sumokėti 20 000 Lt baudą. Analogiškai atsakovas ir jo šeimos nariai tame pačiame gyvenamųjų namų kvartale pardavė dar ne vieną žemės sklypą tretiesiems asmenims, kuriems taip pat buvo pažadėta įrengti kelio pagrindus ar net patį kelią iki trečiųjų asmenų perkamų žemės sklypų. Atsakovas sutartimi numatyto įsipareigojimo neįvykdė ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto šalys nepasirašė. Ieškovas dėl kelio pagrindų įrengimo kreipėsi į UAB „Henkesta“, kuri pateikė statybos darbų sąmatą 38 054,50 Lt sumai. Kadangi dėl atsakovo įsipareigojimo nevykdymo ieškovas turės įrengti kelio pagrindus savo sąskaita ir dėl to patirs nuostolius, todėl prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 38 054,50 Lt. Baudą pagal CK nuostatas įskaitė į nuostolius. Aplinkybę, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo ieškovas grindė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir specialisto išvada dėl minimalių reikalavimų įrengiant šios kategorijos privažiavimo gatvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 38 054,50 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 142 Lt žyminį mokestį ir 2 000 Lt išlaidas advokato pagalbai, o valstybei - 13 Lt pašto išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2011-01-05 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį 0,0576 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 58 000 Lt. Sutarties 4.3. punktu atsakovas įsipareigojo iki 2011-06-01 savo sąskaita įrengti privažiavimo kelio pagrindus, tinkamus trinkelių išklojimui, ir elektros, dujų, vandentiekio ir lietaus kanalizacijos tinklus iki šia sutartimi perleidžiamo žemės sklypo ribų. Sutarties 4.3. punkte taip pat buvo nurodyta, kad, pardavėjui neįvykdžius šio įsipareigojimo, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 20 000 Lt baudą. Atsakovo argumentus, jog jis šią prievolę yra įvykdęs, teismas atmetė, kaip neįrodytus. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad byloje nėra šalių pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto, kuris patvirtintų įsipareigojimo įvykdymo faktą ir apimtį, taip pat rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su nuotraukomis, kurie patvirtina, kad dabartinė kelio danga iki statomo namo (duomenys neskelbtini) yra išvažinėtas molingas gruntas be kietos kelio dangos, išvažinėtos duobės, kuriose laikosi vanduo. Aplinkybę, užfiksuotą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, patvirtino ir apklausti liudytojai – kaimyninių sklypų savininkai M. R. ir R. R. P.. Liudytojai taip pat nurodė, kad atsakovas neįvykdė preliminariose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse numatyto bei žodinio įsipareigojimo įrengti kelio dangą (asfaltą arba trinkeles). Teismas, remdamasis nustatytais minimaliais techniniais parametrais, taikomais privažiavimo kelio pagrindams ir nurodytais specialisto išvadoje, padarė išvadą, kad kelio danga nėra tinkamai paruošta trinkelių išklojimui. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl įsipareigojimo nevykdymo, todėl teismas preziumavo, kad atsakovo kaltė yra įrodyta. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) ieškovui buvo padaryta turtinė žala, tai yra, atsakovo neteisėtas elgesys (neveikimas) yra ieškovo žalos atsiradimo priežastis. Žalą sudaro ieškovo nuostoliai, kuriuos ieškovas patirs įrengdamas tinkamą trinkelių išklojimui kelio pagrindą. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima mažinti nuostolių dydį – 38 054,50 Lt, kurį patvirtina UAB ,,Henkesta“ statybos darbų sąmata, teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisti neprašo. Kadangi ieškovas tinkamai pagrindė savo reikalavimą priteisti nuostolius, teismas padarė išvadą, kad pagrįstų nuostolių suma apima mažesniąją – netesybų sumą, nustatytą šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkte.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialines teisės normas.

1) Dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Apeliantas 2012-12-05 paskirtame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, apie tai teismui telefonu pranešė dieną prieš posėdį, posėdžio dieną teismui buvo pateikti ligą patvirtinantys dokumentai ir pašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, o sprendime nurodė, kad prašymas iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas. Tokiu būdu teismas, nesuteikęs apeliantui galimybės pateikti įrodymus, kurie patvirtintų bylai svarbias ir reikšmingas aplinkybes, tinkamai nepasirengė bylos nagrinėjimui, nesurinko ir neįvertino įrodymų, todėl nevisapusiškai, neobjektyviai ir neteisingai išnagrinėjo bylą, ir tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo priteisti 20 000 Lt baudą ir pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Pakeitus ieškinio pagrindą sudarančių ir įrodinėtinų aplinkybių visumą, buvo reikalingas papildomas laikas ir galimybės pasirengti, surinkti įrodymus, surasti advokatą. Tačiau teismas nesudarė atsakovui galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio, bylai pasirengė ir ją išsprendė per vieną posėdį, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokio operatyvumo kokybės. Teismas nepagrįstai apelianto ligą nelaikė svarbia priežastimi posėdžiui atidėti, o CPK 246 str. 1 d. turėjo būti taikoma atsižvelgus į aplinkybių visumą, esminius civilinio proceso principus, t. y. į šalių lygiateisiškumą, teisę betarpiškai dalyvauti nagrinėjant bylą, į galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus, teikti ir rinkti įrodymus. Teismas nurodo, jog atsakovui iki teismo posėdžio buvo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu, tačiau jam advokato pagalbos prireikė tik ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o advokatas negalėjo dalyvauti byloje dėl užimtumo kitoje byloje, kurios posėdžio laikas jau buvo suderintas iš anksto prieš keletą mėnesių. Atstovavimo sutartis buvo sudaryta, ir tai patvirtina, kad jam buvo reikalinga teisinė pagalba.

Dėl kelio pagrindų įrengimo ir jų būklės.

Teismo išvada, grindžiama antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, jog kelio danga nėra tinkamai paruošta, yra nepagrįsta, kadangi protokolas nepatvirtina nei esamų kelio pagrindų sudėties, jų storio ir kitų reikšmingų aplinkybių, kadangi jame fiksuota tik paviršinė kelio pagrindų situacija, tačiau ne jų sudėtis. Nebuvo atlikti jokie bandymai bei matavimai, bandymų duomenys nebuvo analizuoti specialistų. Todėl teismo išvada padaryta nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus įrodymus. Privažiavimo kelio pagrindai buvo įrengti tinkamai 2011 metų gegužės mėnesį, o antstolio protokole užfiksuota situacija, kai nuo kelio pagrindų įrengimo buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Per šį laiką ieškovo bei gretimuose sklypuose buvo vykdomos statybos, važinėjo sunkusis transportas, dėl ko kelio paviršius susigrūdo, atsirado duobės. Tokia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo metu fiksuota situacija susiklostė dėl paties ieškovo veiksmų ir kaltės. Jeigu ieškovas nustatytu laiku, 2011 m birželio mėnesį, būtų įrengęs kelią arba nebūtų leidęs juo važinėti automobiliams, šio kelio pagrindų būklė, tokia kaip buvo 2012 metų rudenį, nebūtų buvusi. Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Nors tarp šalių nebuvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau aplinkybę, jog kelio pagrindai buvo įrengti ir ieškovas su tuo sutiko, patvirtina kitos aplinkybės ir įrodymai. Tą pačią 2011 m. sausio 5 d. buvo sudaryta dar viena greta ginčo žemės sklypo esančio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsigijo greta esantį dar vieną sklypą iš apelianto sūnaus R. A.. Atvykus pas notarę ieškovas pareikalavo pateikti garantijas, jog bus įrengtos komunikacijos bei privažiavimo kelio pagrindai. Buvo sutarta, jog visos komunikacijos ir kelio pagrindai kartu kainuoja 20 000 Lt, tokią sumą kiekvienas sklypus įsigyjantis asmuo sumoka kvartale įsteigtai GNSB „Ramučių eglė“. Buvo sutarta, jog darbai bus atlikti iki 2011-06-01. Tokiu būdu, ieškovui pasiūlius buvo nuspręsta, jog ieškovas nesumoka visos iš R. A. perkamo sklypo kainos komunikacijų bei kelio pagrindų įrengimo kainos dalyje, t. y. 20 000 Lt, remiantis sutarties 2.2 punktu, įsipareigoja sumokėti tuomet, kai bus įrengti kelio pagrindai ir komunikacijos, t. y. iki 2011-06-01. Taip pat buvo nutarta, jog jeigu nebus įvykdytas įsipareigojimas dėl kelio ir komunikacijų įrengimo iki 2011-06-01, atsakovas privalo sumokėti 20 000 Lt baudą. Ši bauda buvo numatyta sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 4.3 punkte. Neįrengus kelio pagrindų ir komunikacijų iki 2011-06-01, ieškovas 20 000 Lt R. A. sumokėtų iš baudos, kurią jam sumokėtų atsakovas arba galėtų taikyti užskaitas. Tačiau, tinkamai įrengus komunikacijas ir kelio pagrindus, atsiskaitymas su R. A. buvo įvykdytas visa likusia apimtimi. Vykdydamas šiuos įsipareigojimus, R. A. įrengė komunikacijas, ką patvirtina toponuotrauka. 2011 m. gegužės mėnesį R. A. įrengė privažiavimo kelio pagrindus. Apie tai buvo pranešta ieškovui, kuris atvykęs į vietą apžiūrėjo ir nurodęs, jog viskas tvarkoje, visiškai atsiskaitė su R. A. už iš jo pirktą žemės sklypą, t. y. sumokėjo likusią 20 000 Lt sumą pagal sutarties 2.2. punktą, tai patvirtina ir pas notarę pasirašytas pakvitavimas dėl pilno atsiskaitymo pagal šią sutartį. Todėl, apelianto nuomone, jeigu kelio pagrindai nebūtų įrengti ir ieškovas nebūtų jų priėmęs ar jie jam nebūtų tikę, jis nebūtų sumokėjęs likusių 20 000 Lt už žemės sklypą R. A., o būtų taikęs 20 000 Lt baudos, numatytos šalių sutarties 4.3. punkte, užskaitymą. Tačiau su R. A. buvo atsiskaityta, kas patvirtina, jog jokių pretenzijų dėl kelio pagrindų ir komunikacijų nebuvo. Aplinkybę, jog kelio dangos pagrindai į ieškovo sklypus buvo padaryti, patvirtina 2011-01-04 R. A. susitarimas su GNSB „Ramučių eglė“, pagal kurį R. A. įsipareigojo išgruntuoti (įrengti) kelio atšaką į keturis sklypus, tarp jų ir į ieškovui perleidžiamus sklypus. Darbų atlikimo faktą patvirtina 2011-05-30 atliktų darbų aktas, pagal kurį bendrija priėmė iš R. A. žemės kasimo ir grunto tankinimo darbus bei dviejų kelio atšakų įrengimą. Apeliantas nurodė, kad dar iki teismo posėdžio kreipėsi į ekspertus tikslu nustatyti, ar 2011 m. gegužės mėnesį ties sklypu S. Ž. g. 15J buvo įrengti privažiavimo kelio pagrindai ir kokia yra šiuo metu pagrindų būklė. Iki teismo posėdžio nebuvo galimybių suspėti atlikti tyrimus ir padaryti išvadas, kadangi bandymai gali būti atlikti tik esant teigiamai oro temperatūrai. Todėl teismo išvada, jog nepateikta įrodymų dėl kelio pagrindų įrengimo, yra nepagrįsta, nes apeliantui nebuvo suteikta galimybių šiuos įrodymus pateikti.

Dėl nuostolių dydžio.

Teismas nepagrįstai priteisė 38 054,50 Lt nuostolius, jų dydį grįsdamas UAB „Henkesta“ statybos darbų sąmata. Į sąmatą įtraukti kelio pagrindams nepriskiriami darbai – bordiūrų įrengimas, joje skaičiuojami darbų kiekiai (394 kv. m, kai įvažiavimo atšaka ne didesnė, kaip 322 kv. m) nėra pagrįsti. Todėl teismas, vadovaudamasis minėta sąmata, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tuo pažeidė CPK 185 str.

Dėl baudos ir nuostolių.

2011-01-05 pirkimo–pardavimo sutarties 4.3. p. numatyta bauda ne už prievolės įvykdymo termino praleidimą (numatyti ne delspinigiai), o už tai, jog neįvykdoma prievolė kaip tokia. Tokiu būdu, remiantis LR CK 6.258 str., ieškovas, reikšdamas reikalavimą sumokėti baudą, negali reikalauti įvykdyti dar ir prievolę natūra. Pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl baudos ir dėl to ginčo nebeliko. Atsisakius baudos, dar kartą pareikalauti įvykdyti prievolę nėra galima, nes tai reikštų, jog du kartus prašoma įvykdyti tą patį įsipareigojimą. Tokiu būdu nėra jokio sutarties pažeidimo, dėl kurio kiltų sutartinė civilinė atsakomybė, nes ieškovo teisė dėl prievolės pažeidimo, jeigu toks būtų, yra realizuota.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas nesudarė galimybės atsakovui dalyvauti teismo posėdyje, pateikti įrodymus. Atsakovo prašymą ir pažymą apie atsakovo nedarbingumą teismas gavo tik po teismo posėdžio, Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų, atsakovas dėl ligos buvo paguldytas į ligoninę tik 2013-01-06, tai yra praėjus mėnesiui po teismo posėdžio dienos. Iš atsakovo pateiktų pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus matyti, jog jie yra išduoti tik kelioms dienoms, todėl galima daryti išvadą, jog atsakovo būklė jų išdavimo metu nebuvo sunki, ir jis turėjo galimybę išspręsti savo atstovavimo teismo posėdžiuose klausimą. Atsakovas apie paskirtą posėdžio datą ir laiką žinojo iš anksto, todėl atstovavimo teismo posėdžiuose klausimą turėjo galimybę išspręsti operatyviai ir iš anksto, turėjo galimybę pasitelkti advokatus, kurie nebuvo užsiėmę ir turėjo galimybę dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Todėl atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje bei jo nerealizuota galimybė pateikti rašytinius įrodymus neturėtų būti pripažįstamai objektyviomis aplinkybėmis, teikiančiomis pagrindą pakeisti teismo priimtą sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Be to, visos aplinkybės, susijusios su 2011-01-05 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JV-67 vykdymu bei iš jos kylančių šalių teisių ir pareigų įgyvendinimu, teismo sprendime yra atskleistos, ir byloje pateiktų įrodymų užteko įvertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius bei priimti galutinį sprendimą. Ieškovo nuomone, nepagrįsti skundo teiginiai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus yra įvykdęs. Jokių sutartinių nuostatų, patvirtinančių atsakovo nurodytą versiją, jo pateiktoje sutartyje tarp ieškovo ir R. A., nebuvo numatyta. Įsipareigojimus įrengti privažiavimo kelio pagrindus prisiėmė būtent atsakovas, o ne jo sūnus R. A.. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai prieštarauja paties atsakovo 2012-09-07 atsiliepime į ieškinį nurodytiems teiginiams, kad būtent jo iniciatyva 2011 m. pavasarį į teritoriją buvo privežta žvyro, jis pilnai išplaniruotas ir išlygintas. Atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Ieškovas pažymi, kad 2011 metais jokie kelio remonto darbai GNSB „Ramučių eglė“ teritorijoje iš viso nebuvo atliekami, ir šias aplinkybes patvirtino liudytojai, kurie parodė, kad žvyras kelio remontui buvo atvežtas ir išlygintas tik 2010 metais. Be to, atsakovo pateikta sutartis ir darbų atlikimo aktai yra sudaryti susijusių asmenų – motinos ir sūnaus, bendrijos narių susirinkimo nutarimai taip pat priimti išimtinai atsakovo šeimos narių balsais. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, atsisakė reikalavimo dėl baudos, dėl to savo teisę, kylančią iš galimo pažeidimo, jau realizavo, ir ginčas yra jau išspręstas. Ieškovas, vadovaudamasis visiško nuostolių atlyginimo principu, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti 38 054,50 Lt nuostolius, į šią sumą įskaitė sutartyje numatytą 20 000 Lt netesybų sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys 2011-01-05 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį 0,0576 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 58 000 Lt. Sutarties 4.3. punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau, kaip iki 2011-06-01 savo sąskaita įrengti privažiavimo kelio pagrindus, tinkamus trinkelių išklojimui, ir elektros, dujų, vandentiekio ir lietaus kanalizacijos tinklus iki šia sutartimi perleidžiamo žemės sklypo ribų. Sutarties 4.3. punkte taip pat buvo nurodyta, kad, pardavėjui neįvykdžius šio įsipareigojimo, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 20 000 Lt baudą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti nuostolius, atsiradusius atsakovui neįvykdžius sutarties 4.3 punkte numatyto įsipareigojimo įrengti privažiavimo kelio pagrindus. Nuostolius ieškovas grindė įrodymais, patvirtinančiais jo būsimas išlaidas, būtinas įsirengiant kelio pagrindus, t. y. reiškė reikalavimą dėl būsimų nuostolių.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3–411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–62/2008). CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo UAB „Henkesta“ pateiktu pasiūlymu įrengti kelio pagrindus (t. 1, b. l. 102–103), pagal kurį tokių darbų atlikimas kainuotų 38 054,50 Lt, realių išlaidų ieškovas dar nėra patyręs. Pirmosios instancijos teismas ieškovo būsimas išlaidas kelio pagrindams įrengti pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, t. y. faktiškai pripažino, kad jos gali realiai atsirasti. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad privažiavimo kelias į ieškovo įsigytą iš atsakovo žemės sklypą nuosavybės teise nepriklauso nei ieškovui, nei atsakovui, o yra trečiojo asmens – N. A. nuosavybė. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 5223/0010:238 planas (t. 2, b. l. 87) ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad šis žemės sklypas (naudojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) nuo 2009-07-29 nuosavybės teise priklauso N. A. (t. 2, b. l. 178–180). Ši nustatyta aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo nuostolių realumo ir jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą priteisti būsimus nuostolius, t. y. priteisus lėšas kelio pagrindams įsirengti faktiškai yra nuspręsta dėl privažiavimo kelio savininkės N. A. teisių pareigų, nes tik jai sutikus ieškovas galėtų naudoti lėšas jai priklausančio kelio tvarkymui. Priešingu atveju ieškovui priteistos lėšos taptų jo nepagrįstu praturtėjimu. Tokiu būdu konstatuotina, kad skundžiamu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens N. A. teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir sprendimas dėl šios priežasties naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą per pirmą teismo posėdį (anksčiau vykę du parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti) ir atsakovui jame nedalyvaujant, neišsiaiškino visapusiškai ir objektyviai visų reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su sutarties pažeidimu ir ieškovo dėl to patirtų nuostolių pagrįstumu, jų realumu. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva papildomai aiškinosi nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškėjus, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylą N. A. teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas negali bylos išspręsti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė