Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-50-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-08
Bylos Nr.
T-XX-50-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Kauno marių regioninio parko direkcijai, A. Č., A. A. S.
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2009 m. liepos 8 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, A. Č. ir A. A. S., dėl įsakymų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 19 d. įsakymo Nr.409 „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktu buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, detalusis planas „Žemės sklypo, naudojamo rekreacijai, suformavimas prie esamų pastatų“.

Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.02-04-9488 „Dėl žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių r.)“ buvo nuspręsta: 1) parduoti bendraturčiams A. Č. ir A. A. S. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 8,6679 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinėms teritorijoms, indeksuota kaina - 90183 Lt); 2) nustatyti, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta sumokėjus už žemės sklypą; 3) nustatyti sklype 0,0500 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus keliu.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymas, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 19 d. įsakymo Nr.409 „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymą Nr.02-04-9488 „Dėl žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių r.)“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti, nes jais buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas ir buvo nuspręsta parduoti privatiems asmenims žemės sklypą, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė ir negali būti perleidžiamas privatiems asmenims. Šis sklypas Vyriausybės yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o be to, jis yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Ginčijamais įsakymais buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 ir 136.8 punktų, Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.490 patvirtintų Kauno marių regioninio parko nuostatų 6.1 ir 9 punktų reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovai su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisėtai A. Č. ir A. A. S. buvo suformuotas žemės sklypas prie jų naudojamų ir nuosavybės teise valdomų statinių. Tokią žemės sklypo formavimo detaliuoju planu galimybę numato Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Vykdant detalųjį planavimą, planavimo procedūros pažeistos nebuvo, detalusis planas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis. Remiantis parengtu detaliuoju planu, buvo teisėtai nuspręsta žemės sklypą parduoti.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Č. ir A. A. S. su pareiškėjo prašymu nesutiko. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad tuo metu, kai buvo priimti pareiškėjo ginčijami įsakymai, ginčo žemės sklypas dar nebuvo nustatyta tvarka priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir nei jie, nei atsakovai informacijos apie tokį žemės sklypo priskyrimą neturėjo. Todėl ginčijami įsakymai buvo priimti teisėtai ir negali būti panaikinami.

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nors pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo yra administracinio pobūdžio, tačiau reikalavimas panaikinti įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo yra civilinio pobūdžio, nes yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo - pardavimo santykiais, kuriuose apskrities viršininko administracija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Be to, reikalavimas panaikinti įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti negaliojančia šio įsakymo pagrindu sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. Dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras atskirai yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama atitinkama byla pagal prokuroro ieškinį. Reikalavimas panaikinti įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo negali būti nagrinėjamas atskirai administraciniame teisme. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjo pirmasis reikalavimas (panaikinti įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo) yra administracinio pobūdžio. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra pripažįstama, jog detalusis planavimas yra specialių viešosios teisės aktų reglamentuojama veikla, o ginčai, kylantys dėl detaliojo planavimo, yra administracinio pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt.; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta byloje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt.).

Nors pareiškėjo antrasis reikalavimas (panaikinti įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo) yra susijęs su pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais, tačiau jis nėra grynai civilinio pobūdžio. Įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjo iš esmės yra ginčijamas kaip tam tikrų viešojo administravimo procedūrų, kurių metu buvo sprendžiami žemės sklypo suformavimo ir galimybės jį parduoti klausimai, baigiamasis aktas. Tiek pareiškėjas savo reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo, tiek kiti proceso dalyviai savo atitinkamus atsikirtimus iš esmės grindžia viešojo administravimo procedūrų vykdymu bei specialiaisiais viešosios teisės aktais (Teritorijų planavimo įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu ir kt.).

Taigi aptariamame ginče iš esmės dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, o papildomų, grynai civilinių reikalavimų nėra keliama. Šis ginčas gali būti išnagrinėtas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, A. Č. ir A. A. S., dėl įsakymų panaikinimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojasJanina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjasČeslovas Jokūbauskas Anatolijus Baranovas