Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. (toliau – A. D.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. spalio 31 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-789 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas A. D. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. D. paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 13 (trylikai) metų bausmę.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendis buvo pakeistas, už BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktuose įtvirtintą nusikalstamą veiką A. D. paskiriant 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę (Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu už šio nusikaltimo įvykdymą A. D. buvo paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas A. D. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. D. paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 15 (penkiolikai) metų bausmę. Bausmės pradžia – 2004 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 15 d.

2016 m. spalio 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-789 nutarta taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. spalio 31 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-789 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai rėmėsi jo buvusiais drausmės pažeidimais pataisos namuose, kadangi visos jam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja. Nuteistojo asmenybės vertinimas, atliktas skundžiama apylinkės teismo nutartimi, paties nuteistojo įsitikinimu, yra perteklinis, kadangi visos šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Komisijos, tiesiogiai dirbančios su nuteistuoju ir geriausiai matančios jo elgesio korekcijos pokyčius. Nepagrįstas, A. D. teigimu, ir kriminogeninių veiksnių vertinimas, pateikiant niekuo nepagrįstas spėliones dėl jų išlikimo nuteistojo elgesyje. Pasak A. D., atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, už gerą elgesį jis buvo skatintas net 44 kartus, aktyviai mokėsi, visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką dirbo, šiuo metu bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis Socialinės reabilitacijos centre, kas, nuteistojo teigimu, neabejotinai atskleidžia pakankamą jo elgesio korekciją. Be to, galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas UAB „G.“, jo socialiniai ryšiai puikūs – atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose jis sudarė santuoką, yra visiškai atsisakęs nuteistųjų neformaliųjų tradicijų.

3.2. Skundu pažymima ir tai, kad nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės taip pat neturėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tuo tarpu kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad A. D. lygtinio paleidimo atveju ir toliau pažeidinės nustatytą tvarką ir įstatymus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nuteistasis neįžvelgia.

Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 46 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės pastovią gyvenamąją vietą ir darbą tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Sutinkamai su 2016 m. spalio 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei ne visada tinkamas problemų sprendimo būdų pasirinkimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad minėtų kriminogeninių veiksnių vertinimas yra perteklinis, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos Komisijos, tiesiogiai dirbančios su nuteistuoju ir geriausiai matančios jo elgesio korekcijos pokyčius, tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog būtent nuteisto asmens kriminogeninių veiksnių vertinimas, konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą šių aplinkybių kontekste, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje.

6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas A. D. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, juos įvykdė dar būdamas nepilnametis, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, ir vėl nusikalto, o jo daromi nusikaltimai savo pobūdžiu ir pavojingumu sunkėjo. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai (neabejotinai ir taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą) siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni A. D. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. spalio 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

6.2. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nusikaltimai už kurių padarymą A. D. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasižymėjo ypatingu ciniškumu ir žiaurumu, buvo įvykdyti iš savanaudiškų motyvų, bendrininkaujant su kitais asmenimis kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir suformuoja saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę, kuri, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar nėra pakankama. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pats A. D. savo nusikalstamą elgesį sieja su aplinka, kurioje augo, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis gyveno dar būdamas laisvėje, vis dar išlieka nepakitusi, dėl ko konstatuoti A. D. nusikalstamumą skatinančios aplinkos pakitimą, teisinio pagrindo nėra. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, jog lygtinio paleidimo atveju jam bus suteiktas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini), kur asmuo galės įsidarbinti UAB „A. G.“, tačiau, paties nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) – UAB „G.“. Esant tokiems prieštaringiems nuteistojo teiginiams dėl jo gyvenamosios ir darbo vietų jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju kyla pagrįstų abejonių nuteistojo ketinimų būti įdarbintu tikrumu. Juo labiau įvertinus tai, kad šie duomenys paleidžiant asmenį lygtinai yra itin svarbūs dėl tolesnės nuteistojo, kaip probuojamo asmens, priežiūros.

6.3. Šių duomenų kontekste įvertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Abejonių tuo, kad A. D. artimai bendrauja su savo motina, aukštesniajam teismui nekyla, tačiau tai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminės reikšmės neturi, kadangi su savo motina nuteistasis bendravo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl, akivaizdu, kad teigiamos įtakos jo nusikalstamam elgesiui jie neturėjo. Ir nors skundu apygardos teismui A. D. teigia, jog artimai bendrauja ir su savo sutuoktine, tačiau tokie nuteistojo teiginiai abejotini. Sutinkamai su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, A. D. santuoka, sudaryta 2009 m. spalio 14 d., Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu buvo nutraukta. Remiantis šio sprendimo duomenimis, pats A. D. nurodė, jog 2014 m. jų santuoka faktiškai iširo, bendro šeimos ūkio jie neveda, vienas su kitu jokių ryšių nepalaiko.

6.4. Netaikant lygtinio paleidimo A. D. atžvilgiu akcentuotina ir tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Tačiau šią aplinkybę, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats A. D. neigia, teigdamas, jog priklausomybės alkoholiui neturi. Toks nuteistojo požiūris leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu jis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neabejotinai neigiamai jo elgesį įtakojančio įpročio jis nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose A. D. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio negalima. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, 2016 m. spalio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema (alkoholio vartojimas) vis dar išlieka aktuali.

6.5. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir A. D. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. D. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 9 kartus, už 7 iš jų jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Vertinant šių aplinkybių įtaką A. D. asmenybei, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda, paskirta už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, nuteistajam buvo panaikinta tik 2009 m. gruodžio 31 d., todėl nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2004 m. liepos 28 d. aukštesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos A. D. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. D. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, ankščiau nuteistasis buvo prižiūrimas, tačiau jam keliamų reikalavimų nesilaikė. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 62 (2015 m. lapkričio 30 d.) iki 46 (2016 m. spalio 24 d.). Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas A. D. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia vos 26 balus.

Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 44 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. D. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. D. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju pažeidė lygtinio paleidimo taikymo taisykles, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.