- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- AS-438-987-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02744-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui (tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su skundu prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) organizuoti savo darbą taip, kad NŽT teritorinių padalinių veiksmai ir sprendimai neprieštarautų paties viešojo administravimo subjekto anksčiau priimtiems sprendimams, ir įpareigoti NŽT suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 25 d. priimtoje nutartyje pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
2013 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame prašyta panaikinti 2013 m. birželio 21 d. NŽT sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, įpareigoti NŽT suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Patikslintas skundas taip pat neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjai pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
2013 m. spalio 1 d. buvo gautas pareiškėjos naujas patikslintas skundas, kuriame prašyta panaikinti NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611, panaikinti 2013 m. sausio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 dalį, kurioje nurodyta pastaba, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas turi būti projektuojamas SB „Viršupis“ teritorijos ribose, įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektą, panaikinti NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1505, panaikinti 2013 m. birželio 21 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodė, kad galėjo praleisti įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, todėl teismo prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad manė, jog gali išspręsti kilusį ginčą be ilgų teisminių procedūrų, todėl sugaišo daug laiko konsultuodamasi dėl galimo sprendimo ne teismo tvarka.
Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą nurodė, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5514-789/2013 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriame ji taip pat prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtoje byloje pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėja minėtą nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu šią skundo dalį priimti atsisakė.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611, kuriuo buvo išankstine ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, gavo 2013 m. rugpjūčio 5 d., o skundą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju pateikė tik 2013 m. spalio 1 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje 20 d. terminą tokio pobūdžio sprendimams apskųsti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklaususių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, t. y. tai, kad ji tikėjosi ginčą išspręsti ne teismine tvarka, nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2013 m. sausio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 kuriame nurodyta pastaba, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas turi būti projektuojamas SB „Viršupis“ teritorijos ribose, nurodė, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio. 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y., kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 UAB „MJR group“ informuojama, jog žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su pastaba – įsiterpęs valstybinės žemės sklypas turi būti projektuojamas SB „Viršupis“ teritorijos ribose.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio raštas, juo pareiškėjai nenustatyta jokių privalomų vykdyti nurodymų ir (ar) įpareigojimų, ir (ar) veiksmų. Minėtas skundžiamas raštas savo turinio ir formos prasme nėra ir negali būti laikomas sprendimu, jis nėra individualus administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos privalomojo elgesio taisyklės, todėl negali būti administracinė bylos nagrinėjimo dalyku.
Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-1505 yra atsakymas į pareiškėjos 2013 m. birželio 22 d. skundą „dėl biurokratizmo“. Kaip matyti iš pareiškėjos skundų, jau teikdama pirmąjį savo skundą teismui , t. y. 2013 m. liepos 18 d. ji žinojo apie pastarąjį sprendimą, tačiau reikalavimą dėl pastarojo panaikinimo teismui pareiškė tik 2013 m. spalio 1 d. skunde, taigi akivaizdžiai praleidusi ABTĮ nustatytą terminą. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, t. y. tai, kad ji tikėjosi ginčą išspręsti ne teismine tvarka, nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą (b. l. 50-52) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties. Skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą priimti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nėra teisinio pagrindo skundo nepriimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. spalio 16 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė skundų dalyko ir pagrindo tapatumo požymių.
Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad praleistas terminas skundui paduoti. Ji nurodo, jog pirminis skundas teismui buvo pateiktas 2013 m. liepos 18 d., tada ir buvo nutrauktas senaties terminas. Vėlesni skundo tikslinimai negali būti vertinami kaip skundo padavimas praleidus terminą. Be to pareiškėja nurodė galimą termino praleidimo priežastį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nenurodė termino, nuo kada pareiškėja sužinojo apie jos teisių pažeidimą ir nuo kurio termino turėtų būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas.
Teigia, kad išvestinio reikalavimo, įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, senaties terminas nėra praleistas ir jis (reikalavimas) gali būti nagrinėjamas atskirai.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi nuomonės, jog skundo dalis dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SJN-(14.49.105)-69, kuriame nurodyta pastaba, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas turi būti projektuojamas SB „Viršupis“ teritorijos ribose, neturi poveikio pareiškėjos teisių apimčiai. Pažymi, kad atsakovas remdamasis minėtu raštu atsisakė patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-1505 buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka, todėl terminas, paduoti skundą teismui dėl minėto sprendimo, praleistas nebuvo.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija patikrinusi teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5514-783/2013 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, panaikinti NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti žemės sklypo Nr. 1 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtoje byloje pareiškėjos skundą priimti buvo atsisakyta, nes pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymėtina, kad šią pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėja apskundė atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teigti, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima, nes skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja NŽT 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1611, kuriame buvo išankstine ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 49SJN-(14.49.105)-1081, gavo 2013 m. rugpjūčio 5 d., o skundą teismui pateikė tik 2013 m. spalio 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokio pobūdžio sprendimams apskųsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, yra nustatęs atitinkamus terminus procesiniams veiksmams atlikti. Nurodo, kad ABTĮ 34 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, t. y., kad ji tikėjosi ginčą išspręsti ne teismine tvarka, nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galima laiku pateikti skundo teismui.
Pastebėtina tai, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką, visų pirma, sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.). Teismui pateiktame skunde pareiškėja prašė panaikinti 2013 m. sausio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 dalį, kurioje nurodyta pastaba, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas turi būti projektuojamas SB „Viršupis“ teritorijos ribose.
Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įvardinta, kas yra laikoma individualiu administraciniu aktu. Pažymi, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Taigi asmeniui skirtas individualus administracinis aktas turi turėti tiesioginį poveikį šio asmens teisių ir pareigų apimčiai.
Nurodo, kad 2013 m. sausio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 priimtas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinko ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513. Taisyklėse numatyta, kad projektų derinimas yra vienas iš privalomų veiksmų, atliekant žemės sklypo formavimo veiklą, todėl be šios procedūros negalimi kiti žemės sklypo formavimo veiksmai. Atsisakius derinti projektą ar jį suderinus su tam tikromis išlygomis, suinteresuotam asmeniui atsiranda tam tikros pasekmės: sklypas nebeformuojamas arba formuojamas, bet ne tokiu būdu, kokio pageidauja suinteresuotas asmuo. Darytina išvada, kad projekto derinimo veiksmai sukelia teisines pasekmes. Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta teigia, jog 2013 m. sausio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 laikytinas individualiu administraciniu aktu, nes atsakovas remdamasis minėtu raštu atsisakė patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo atveju minėtas raštas turi tiesioginį poveikį pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai.
Teismui pateiktame skunde pareiškėja taip pat prašė panaikinti NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1505. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja jau teikdama pirmąjį savo skundą teismui , t. y. 2013 m. liepos 18 d. žinojo apie pastarąjį sprendimą, tačiau reikalavimą dėl pastarojo panaikinimo teismui pareiškė tik 2013 m. spalio 1 d. skunde, taigi akivaizdžiai praleidusi ABTĮ nustatytą terminą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2013 m. liepos 18 d. skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėja skundžia 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1505, todėl terminas, paduoti skundą teismui dėl minėto sprendimo, praleistas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. R. skundo reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 49SJN-(14.49.105)-69 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1505 panaikinimo bei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šių reikalavimų priėmimo klausimą.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.