- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e1-297-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42357-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.4Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.2.17.3.3Neteisėtas disponavimas labai didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis (1992 str. 3 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Lauros Golubkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)i“ vadybininku, teistas 2012 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL bauda, nesumokėta baudos dalis – 8 029,00 eurai (27 724,40 litai), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
Ž. K., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, t. y., jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis bei 4 punkto reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui: neviršija 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, jeigu prekės įvežtos iš E. S. valstybių narių; taip pat neviršija 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, jeigu prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus E. S. valstybes nares, siekdamas realizuoti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – įvairių rūšių alkoholinius gėrimus, kurių vertė viršija 900 MGL (45 000,00 eurų) dydžio sumą, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas leidimo verstis alkoholio prekybos veikla, siekiant gauti neteisėtų pajamų realizuojant alkoholinius gėrimus tretiesiems asmenims, ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 24 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 12 667 vnt. (10 200,85 litrų) įvairių akcizais apmokestinamų alkoholinių gėrimų (butelių), nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103 939,27 eurų, bei juos laikė:
- iki 2021 m. kovo 24 d. 6.43 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), – 1. Degtinę „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (60 litrų); 2. Džiną „Langley’ s“ (40% alk., 0,75 litro talpos) – viso 72 butelių (54 litrus); 3. Vyną „Luddenden Valley Wine“ (14,2 % alk.,0,75 litro talpos ) – viso 12 vnt. butelių (9 litrus); 4. Vyną „Desig Sant Josep Vins“ (13,5 % alk., 0,75 litro talpos ) – viso 108 vnt. butelių (81 litrą); 5. Vyną „Planeta Rojo Re“ Blend“ (13 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 24 vnt. butelių (18 litrų); 6. Vyną „Planeta Rojo Malbec“ (13,1 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 36 vnt. butelių (27 litrus); 7. Vyną „Planeta R. B.“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – viso 30 vnt. butelių (22,5 litro); 8. Putojantį vyną „Kattus Prosecco“ (11% alk., 0,75 litro talpos) – viso 90 vnt. butelių (67,5 litro); 9. Vyną „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 3 vnt. butelių (2,25 litro); 10. Viskį „GlenDronach 1994“ (51,4 % alk., 0,7 litro talpos) – viso 48 vnt. butelių (33,6 litro); 11. Džiną „Carmen Gin Toasted Mate 2“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 42 vnt. butelių (21 litrą); 12. Viskį „Blended Scotch Whisky VAT69“ (40 % alk.,0,7 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (42 litrus); 13. Romą „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 17 vnt. butelių (8,5 litro); 14. Vyną „Gran Cuvee 900 extra“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 6 vnt. butelių (4,5 litro);
- iki 2021 m. kovo 24 d. 14.40 val., naudojamame automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, laikė: vyną „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 18 vnt. butelių (13,5 litro) ir džiną „Carmen Gin Amarena 1“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 9 vnt. butelių (4,5 litro);
- iki 2021 m. kovo 24 d. 18.00 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo sandėlio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) laikė – 1. Putojantį vyną „Kattus Prosecco“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 1807 vnt. butelių (1355,25 litro); 2. Putojantį vyną „+39 Locanda Italia“ (11 % alk.0,75 litro talpos, – viso 2 vnt. butelių (1,5 litro); 3. Degtinę „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 3468 vnt. butelių (3468 litrus); 4. Romą „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0.5 litro talpos) – viso 636 vnt. butelių (318 litrų); 5. Vyną „Seilon“ (raudonas) (14% alk.,0,75 litro talpos) – viso 1704 vnt. butelių (1278 litrus); 6. Vyną „Seilon“ (baltas) (11% alk.,0,75 litro talpos ) – viso 2190 vnt. butelių (1642,5 litro); 7. Vyną „Planeta R. B.“, (13,2% alk. 0,75 litro talpos) – iš viso 809 vnt. butelių (606,75 litro); 8. Vyną „Planeta Rojo Malbec Roble“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 822 vnt. butelių (616,5 litro); 9. Vyną „Planeta Rojo Syrah“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 24 vnt. butelių (18 litrų); 10. Vyną „Planeta Rojo Malbec“ (13,1% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 48 vnt. butelių (36 litrus); 11. Vyną „Planeta Rojo Red Blend“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 522 vnt. butelių (391,5 litro), t. y. neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 12 667 vnt. (10 200,85 litrų) įvairių akcizais apmokestinamų alkoholinių gėrimų (butelių), kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103 939,27 eurų, laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 24 d. ankščiau minėtu laiku atliktų kratų metu minėtą kiekį alkoholinių gėrimų rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje;
Be to, Ž. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent, jis, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, ne Lietuvos Respublikos Ginklų fonde ir ne įmonėje, turinčioje licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje nedraudžiamais šaunamaisiais ginklais, neturėdamas leidimo, įsigijo Čekijos gamybos šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ Nr. 646943, tinkamą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais bei šaudmenis – septynis 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punktu ir 12 straipsnio nuostatomis, priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti reikalingas leidimas bei kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 26 d. 6.43 val., kol šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad policijos pareigūnų surastą bei paimtą alkoholį įsigijo siekdamas parduoti ir užsidirbti. Šis alkoholis nėra tinkamai apskaitytas ir už jį nėra sumokėtas akcizų mokestis. Alkoholinius gėrimus pirko iš nepažįstamo asmens vardu A. – „A.“, gyvenančio D. B.. Apie šį asmenį ir apie tai iš kur, ir kaip jis gauna tą alkoholį, nieko nežino. Kokiomis aplinkybėmis susipažino su „A.“, neprisimena, galimai per pažįstamus. „A.“ nurodė, kad turi galimybę pigiau gauti alkoholinių gėrimų bei pasiūlė alkoholį pirkti iš jo. Ž. K., susigundęs jo pasiūlymu, įsigijo alkoholį, kuris buvo be jokių banderolių, bei kurį realizuoja per įvairius pažįstamus Lietuvoje. Šios veiklos niekur nedeklaravo. Visą alkoholį nuo 2019 metų pabaigos sandėliavo (duomenys neskelbtini). Šias patalpas sudaręs sutartį nuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomotis šias patalpas jam pasiūlė pažįstamas L. Š., kuris jose sandėliuodavo savo prekes. Visos maisto ir kitos prekes, esančios tose patalpose, priklauso L. Š., šiose patalpose jis sandėliuodavo tik alkoholį, kvepalus, avalynę, stalo įrankius, taures ir kačių sausą maistą. Visas jam priklausančias prekes, išskyrus sausą kačių maistą, kratos metu paėmė policijos pareigūnai, sandėlyje likusios maisto prekės priklauso L. Š., jis visiškai nėra susijęs su minėtomis prekėmis ir nėra už jas atsakingas. Dėl sandėlyje rasto alkoholio ir kitų prekių įsigijimo paaiškino, kad ankščiau minėtas „A.“ prekes jam duodavo realizavimui mažesnėmis kainomis, už jas atsiskaitydavo tik po jų realizavimo. Pavyzdžiui vyną pirkdavo vidutiniškai po 25-27 eurų už dėžę, o parduodavo po 35-40 Eurų už dėžę, džiną pirko po 13,00 eurų už butelį, o parduodavo po 15,00 eurų už butelį, degtinę pirko po 7,00 eurus už litrą, o parduodavo po 7,50 eurus už litrą. Brangiausias iš šių gėrimų buvo viskis „Glen Dronach 1994“, jį pirko po 220,00 eurų už butelį bei parduodavo po 240-250 eurų už butelį. Alkoholio pirkimo ir atitinkamai pardavimo kaina priklausė nuo rūšies, gamintojo, talpos. Kokių šalių gamybos alkoholį pirko iš „A.“, pasakyti negalėjo, nes nežino, galimai vynas A. gamybos, o stipresnieji gėrimai – O.. Surastus stalo įrankius „Villeroy“ pirko po 120,00 eurų, parduodavo po 130,00 eurų, „Dalper“ pirko po 30,00 eurų parduodavo po 40,00 eurų, taures po 6,00 eurus, o parduodavo po 8,00 eurus už dėžę, avalynę „Puma“ pirko po 15,00 eurų už porą, o parduodavo po 20,00 eurų, sportbačius „Poq“ pirko po 30,00 eurų, o parduodavo po 35-40 eurų už porą. Nurodytas prekes periodiškai maždaug vieną, du kartus per mėnesį gaudavo iš minėto „A.“, kuris prekes atveždavo į sandėlį savo transportu – krovininiu baltos spalvos mikroautobusu „Mercedes Benz“ su angliškais numeriais, kurių jis neįsidėmėjo. Už prekes su „A.“ atsiskaitydavo tik jas realizavęs ir tik grynais pinigais. Per vieną mėnesį suprekiaudavo maždaug nuo 3 000,00 iki 5 000,00 eurų, iš šios sumos jo pelno dalis sudarė apie 10-15 procentų. Apie „A.“ nieko nežino, nežino nei kur jis gyvena, nei su kuo, neturi ir jo kontaktų, nes telefonu su juo nebendrauja, „A.“ visada kai turėdavo prekių užsukdavo pas jį į namus. Kaip būtų galima su „A.“ susisiekti, jis nežino. „A.“ galėtų atpažinti, jam apie 40 metų, apie 190 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų, truputį pliktelėjęs, akių spalvos neįsidėmėjo. Jokių ypatingų bruožų neturi, kalba taisyklinga lietuvių kalba, be akcento. Pas jį visada atvažiuodavo vienas. Į klausimą kada ir kokias prekes iš jo įsigijo V. ir L. Š., kokią kainą ir kokiu būdu sumokėjo, kaltinamasis atsakė, kad jeigu gerai atsimena, V. ir L. Š. yra pardavęs du stalo įrankius „Villeroy“ po 150,00 eurų, keletą dėžių (dviejų-trijų rūšių) vyno (pavadinimo neprisimena) už bendrą 300-400 eurų sumą, pirko degtinę „Esbjaerg“, tačiau kokį kiekį neprisimena, L. gal yra pirkusi ir kvepalus, tačiau to tvirtinti negali, nes neprisimena. Atsakydamas į klausimą dėl prekių, rastų kratos metu gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomojamame sandėlyje Nr.7 (duomenys neskelbtini), t. y. alkoholinių gėrimų (degtinė „Esbjaerg“, romas „Ron Jaguar“, viskis „GlenDronach 1994“, „Blended Scotch Whisky VAT69“, džinas „Langley?s“, „Carmen Gin“, vynas: „Luddenden Valley Wine“, „Diseg Sant Josep“, „Planeta Rojo“, „Kattus Processo“, „Since 1974 Primitivio di Manduria Platinum Dop“, „Gran Cuvee900 extra“, „+39 Locanda Italia“ ), nealkoholinio gėrimo (vynas „Lussory“), avalynės „Puma“ ir „Poq“, stalo įrankių „Villeroy Boch1748“ ir „Dalper”, taurių „Villeroy Boch1748“, grąžtų „Bosch“, parfumuoto vandens „Elle L?Edition“, sauso augintinių maisto „Prime“ įsigijimo aplinkybes, nurodė, kad šias prekes įsigijo laikotarpyje nuo 2020 kovo mėnesio iki 2021 m. kovo 24 d. iš ankščiau minėto D. B. gyvenančio asmens, kurį pažįsta kaip „A.“ (A.). Iš kur „A.“ buvo gavęs prekes ir kada, jis nežino, „A.“ nenurodė, o jis ir nesidomėjo. Šias prekes iš jo įsigydavo konsignacijos pagrindais. Po sulaikymo su „A.“ nekontaktavo ir nežino nei kur jį būtų galima rasti ar kokiu būdu būtų galima susisiekti. Sutiko, kad 2021 m. kovo 24 d. nuomojamame sandėlyje (duomenys neskelbtini), rastos prekės, kurios buvo pagrobtos, būtų grąžintos jų savininkams ar jų atstovams, o tas prekes, kurios nebuvo pagrobtos iš trečiųjų asmenų, pageidavo atsiimti, nes tai jo turtas. Paimdamas iš „A.“ tas prekes nežinojo, kokiu būdu jos buvo įgytos, jis neturėjo jokių žinių apie jų galimas vagystes. Į klausimą paaiškinti sandėlyje Nr. 7, (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų vaikiškų žaislų – lėlių „Isabelle collect theem all“ (449 vnt.) ir „D. P.“ (258 vnt.) įsigijimo, laikymo aplinkybes bei kokiam tikslui jos buvo sandėliuojamos minėtu adresu, ar jam buvo žinoma, kad šios prekės skirtos utilizavimui, atsakė, kad šių žaislų lėlių įsigijimo aplinkybių neprisimena, nes jas įsigijo labai seniai dar buvo litai. Nepamena iš ko ir už kiek jas pirko. Jis nežinojo, kad šios prekės buvo skirtos utilizavimui, jokių paaiškinimų dėl šių žaislų įgijimo pateikti negalėjo, nes praėjus dideliam laiko tarpui, tų aplinkybių neprisiminė. Dėl kratos metu rasto šaunamojo ginklo įsigijimo aplinkybių paaiškino, kad namuose minėtą ginklą įsigijo pramogų tikslams maždaug prieš penkiolika – aštuoniolika metų iš nepažįstamo vyro K. mieste, kiek pamena, tuo metu sumokėjo jam apie 200-250 litų. Šovinių, skirtų šiam ginklui įsigijimo aplinkybių neprisimena. Prisimena tik tai, kad juos pirko kažkokioje ginklais ir jų reikmenimis prekiaujančioje parduotuvėje K.. Revolverio įsigijimo momentui tokios kategorijos ginklui jokių leidimų nereikėjo, todėl jo ir neturėjo bei iki šiol neturi. Šį ginklą bei šovinius laikė savo gyvenamojoje vietoje. Bėgant laikui, leidimo šiam ginklui laikyti neišsiėmė, nes juo ilgą laiką maždaug apie dešimt metų nesinaudojo, apie jo buvimą buvo užmiršęs. Šio revolverio niekam nebuvo perleidęs, jis nuolat buvo laikomas jo namuose, ten kur ir buvo rastas policijos pareigūnų. Be to, Ž. K. parodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto 44 403,00 eurų civilinio ieškinio neginčija. Per du kartus į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą yra pervedęs 8 503,00 eurus (pirmą kartą pervedė 4 403,00 eurus, antrąjį – 4 100,00 eurų). Pageidauja, kad kratos metu seife rasti ir paimti 5 900,00 eurų grynaisiais, kuriems paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui ir tokiu būdu būtų padengta dar dalis civilio ieškinio. Likusią civilinio ieškinio dalį – 30 000,00 (trisdešimt tūkstančių) eurų įsipareigojo sumokėti per 6 mėnesius, tai yra iki 2024 m. gruodžio 31 d. , kiekvieną mėnesį mokėdamas po 5 000,00 (penkis tūkstančius) eurų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nori, kad šis baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas ir atsakingas už patalpų nuomos sutarčių su klientais sudarymą, taip pat kuruoja einamuosius ūkinius reikalus (šiukšlių išvežimas, elektros duomenų apskaita ir pan.), šiose pareigose dirba apie dvidešimt metų. 2019 m. sausio 28 d. tarp jo ir seno bendrovės kliento nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo – direktoriaus V. R. buvo pasirašyta nuomos sutartis dėl sandėlio patalpos Nr. 7, kurio bendras plotas 220 kv. m., nuomos. Pagal šią sutartį nuo minėtos datos V. R. buvo išnuomota dalis minėtos sandėlio Nr. 7 patalpos, t. y. 110 kv. m., esančių šios patalpos dešinėje pusėje. Tuo metu šios patalpos kairėje pusėje esantis plotas – 110 kv. m. buvo tuščias. Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. į jį kreipėsi kitas klientas, t. y. Ž. K., su kuriuo nuo minėtos datos taip pat buvo pasirašyta nuomos sutartis ir jam buvo išnuomota sandėlio Nr. 7 patalpos likusi dalis, t. y. 110 kv. m. esančių kairėje šios patalpos pusėje. Kiek pamena, Ž. K. užsiminė, kad sandėliuos įvairias prekes, tačiau kokias – jis nesiteiravo, o Ž. to nedetalizavo. Taip pat paaiškino, kad išnuomojus patalpą, klientas pats užsideda savo spyną, o raktus nuo šių patalpų turi tik pats nuomininkas, šių raktų dublikatų jo bendrovei nepalieka. Kadangi atsirado dar vienas sandėlio Nr. 7 patalpos nuomininkas – Ž. K., apie tai informavęs V. R., perdavė jo kontaktus Ž. K., kuris turėjo susitarti dėl galimybės patekti į sandėlį. Jų susitikime jis nedalyvavo, tad ir jų susitarimo sąlygų nežino. Jo darbo laikas yra pirmadieniais-penktadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val. ir jis dirba antrajame pastato aukšte esančiame kabinete. Įprastai jis stengiasi stebėti kokie klientai atvyksta į sandėlius, tačiau Ž. K. jo darbo laiko metu atvykdavo gana retai. Kaip dažnai ir kada Ž. K. lankydavosi sandėlyje, jis nurodyti negalėjo. Sudarytas nuomos sutartis jis laiko savo darbo kabinete, tad prie šios apklausos pateikė sutartis, sudarytas su V. R. ir Ž. K. bei pastarojo asmens dokumento kopiją. Liudytojas E. K. papildomos apklausos metu parodė, kad Ž. K. perduodant sandėlio Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, jos dalis kairėje pusėje buvo tuščia, šioje dalyje nebuvo sukrauta jokių daiktų ar prekių. Kiek pamena, Ž. K. šią patalpų dalį buvo išsinuomojęs dar 2019 m. vasario 27 d., o nuo 2019 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pagrindu pradėjo jomis naudotis. Jis nesidomėjo ką Ž. K. ten laikydavo ir ką darydavo tose patalpose. Nuo 2019 m. kovo 1 d. iki šiol tomis patalpomis faktiškai naudojosi Ž. K.. Taip pat nurodė, kad nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. už sandėlio dalies nuomos paslaugas –173,03 eurų sumokėdavo bankiniu pavedimu, o Ž. K. mokėdavo visuomet grynais, mokėdavo arba 150,00 eurų arba 173,03 eurų atsižvelgiant į sutartyje tuo laikotarpiu taikomą nuomos kainą. Priimdamas iš Ž. K. apmokėjimą grynais, jis visada išrašydavo kasos pajamų orderį. Ž. K. nuomos mokestį visuomet sumokėdavo laiku.
Sandėlio valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. K. savanoriškai pateikė 2019 m. sausio 28 d. negyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi V. R., kopiją bei 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. negyvenamosios patalpos nuomos sutarčių, sudarytų su Ž. K., kopijas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios baldų prekyba, direktorius. Bendrovės veiklai vykdyti buvo reikalingos sandėlio patalpos, kurias 2019 metų pradžioje jis susirado (duomenys neskelbtini). Su šių patalpų valdytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandėlio Nr. 7 dalies patalpų nuomos sudarė sutartį, kurią sutiko pateikti tyrimui elektroniniu paštu. Kadangi jo bendrovei nereikėjo visų šių patalpų (110 m. kv.), todėl šia sutartimi sutarė, kad bendrovė išsinuomoja tik jų dalį, t. y. iš dešinės pusės (nuo įėjimo), kita dalis (iš kairės pusės nuo įėjimo) buvo palikta laisva kitam nuomininkui. Savo patalpos dalyje jie laikė supakuotus baldus, kurie būdavo sudėti iš dešinės palei sieną. Kita dalis patalpos, esanti iš kairės, buvo visiškai tuščia iki maždaug 2019 metų kovo–balandžio mėnesio, t. y. iki tol, kol jas išnuomojo Ž. K.. Apie tai, kad kita dalis taip pat buvo išnuomota, jam pranešė šių sandėlių atstovas, bet kas – tiksliai neprisimena. Kadangi jis buvo pakeitęs šio sandėlio durų spyną, todėl naujajam sandėlio kaimynui Ž. K. padavė antrą raktų egzempliorių. Kadangi jis ir jo bendrovės darbuotojai lankėsi tame sandėlyje tik retkarčiais ir tik vakarais, todėl nurodyti kokiu būtent laiku Ž. K. atvežė į sandėlį pareigūnų aptiktas prekes, jis negalėjo, bet nurodė, kad iš pradžių 2019 metais buvo atvežtos paletės su konservuotu maistu, o alkoholiniai gėrimai sandėlyje atsirado vėliau, t. y. 2020 metų pabaigoje arba 2021 m. metų pradžioje, tiksliai jų atsiradimo laikotarpio nurodyti negalėjo, nes negalvojo, kad ateityje kils dėl to klausimų, todėl tų laikotarpių neįsidėmėjo. Kada, kas bei kokiomis aplinkybėmis atvežė minėtame sandėlyje Ž. K. išnuomotoje vietoje sandėliuojamas prekes, jis negalėjo nurodyti, nes to nematė ir nežino. Su Ž. K. nepalaikė jokių ryšių, praktiškai nebendraudavo, tik pasisveikindavo kartais susitikę sandėlyje. Kartu su juo sandėlyje nėra matęs jokių pašalinių asmenų, jis irgi sandėlyje lankydavosi retai, jie praktiškai nesusitikdavo. Jis nėra girdėjęs ar matęs, kad į sandėlį būtų atėjęs (atrakinęs) koks kitas pašalinis asmuo, tad mano, kad šiuo sandėliu naudojosi tik Ž. K.. Kiek matydavo, būdamas sandėlyje, Ž. K. atvažiuodavo su savo „Audi Q7“ markės automobiliu, nėra matęs kito jo transporto, todėl kokiomis dar transporto priemonėmis Ž. K. naudojosi, jis nežino. Kategoriškai patvirtino, kad jo bendrovei išnuomojus sandėlio patalpas, jos buvo visiškai tuščios, jose nebuvo absoliučiai jokių daiktų ar prekių. Taip pat lankydamasis sandėlio patalpoje, niekada nėra matęs jokių bendrovių apskaitos dokumentų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Š. parodė, kad maždaug nuo 2014 metų yra pensijoje, o išėjęs į pensiją niekur nedirbo ir nedirba. Visą laiką gyvena asmens pažymoje nurodytoje deklaruotojoje vietoje, K.. Būdamas darbingo amžiaus, maždaug 1991 metais, įsteigė individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė mažmeninę prekybą konservuotomis maisto prekėmis. Šiai veiklai vykdyti buvo išsinuomojęs patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neprisimena. Įmonė prekiaudavo įvairiomis konservuotomis maisto prekėmis – vaisių, daržovių, žuvies konservais, kava, konservuotu pienu, arbata ir panašiai. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisiminė ir negalėjo nurodyti tikslaus įmonės asortimento. Prekes įmonė pirkdavo iš Lietuvoje veikusių bendrovių, tokių kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat iš kitų smulkesnių įmonių, kurių pavadinimų apklausos metu neprisiminė. Iš užsienio tiekėjų, kiek pamena, jokių prekių nepirkdavo. Visas prekių atsargas įmonė sandėliuodavo jos prekybos vykdymo vietoje ankščiau minėtos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Įmonės prekių atsargos būdavo formuojamos vieno mėnesio laikotarpiui, atsargos buvo užperkamos dėžėmis, prekių paletėmis nepirkdavo, nes neturėdavo tiek lėšų, be to, įmonė prekybą vykdė konsignacijos būdu. Įmonės metinė apyvarta būdavo iki šešiasdešimt tūkstančių litų, įmonėje dirbo jis ir viena pardavėja – V. V., kuriai, 2014 metais, pakeitęs įmonės teisinę formą į uždarąją akcinę bendrovę su nauju pavadinimu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleido akcijas. Kada tiksliai pardavė akcijas V. V. neprisimena. Perleidžiant įmonę, kiek pamena, buvo perleistos ir visos jos prekių atsargos, tačiau, kiek pamena, ten buvo smulkmenos, su naująja akcininke buvo sudaręs prekių perdavimo priėmimo aktus, tačiau pateikti tyrimui jų negalėjo, nes nežino kur jie yra. Kartu su prekių atsargomis perdavė naujai akcininkei ir visus įmonės apskaitos dokumentus, kurie buvo aktualūs ir reikalingi veiklai tęsti. Jeigu gerai prisimena, jai perdavė apskaitos dokumentus už 2014 metus, visi kiti senesni apskaitos dokumentai liko pas jį, juos laikydavo sandėliuke. Po to, kai perleido įmonę V. V., įmonės veikloje nedalyvavo ir kokią veiklą, kur ir kaip vykdė įmonė, nežino. Dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, susipažino su Ž. K., tai buvo maždaug prieš dešimt metų. (duomenys neskelbtini) Ž. K. apsipirkdavo, joje lankydavosi maždaug du kartus per mėnesį. Su Ž. K. iki šiol palaiko telefoninį ryšį, dažniausiai pasiteirauti kaip jam sekasi skambina jis. Su Ž. K. kalba apie gyvenimiškus dalykus, sportą ir panašiai. Jie nėra susiję jokia bendra veikla, jokio bendro verslo nevykdo. Palaiko nuo senų laikų užsimezgusį ryšį ir tiek. Apie tai, kokią veiklą vykdė Ž. K. pažinties metu ir kokią vykdo dabar, nežino, nėra to klausęs, nes jam tas neįdomu. Ž. K. nėra siūlęs jam dalyvauti jokiame su juo susijusiame versle, jis net nežino ar šis turi kokį nors verslą. Apie Ž. K. veiklą nieko nežino. Jam žinoma, kad Ž. K. 2020 metais iš jo seno pažįstamo E. K. bendrovės išsinuomojo sandėlio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tai sužinojo atsitiktinai, kai lankėsi pas E. K. darbe, minėtose sandėlių patalpose. Tai buvo, maždaug 2020 metų rudenį, kuomet pamatė prie šių sandėlių atvažiavusį Ž. K.. Kada, kokiu tikslu ir kokiu būdu Ž. K. išsinuomojo šias patalpas, nežino, asmeniškai tame nedalyvavo, netarpininkavo. Kokias konkrečias patalpas šiame sandėlyje yra išsinuomojęs Ž. K. ir ką ten sandėliuoja, nežino, jose nesilankė ir nei Ž. K., nei E. K. apie tai neklausė. Ž. K. jokių sandėliavimo paslaugų, t. y. kad tose patalpose palaikytų kokius nors jam priklausančius daiktus, neprašė ir jokių daiktų jo išnuomotame sandėlyje nelaikė. Apie tai, kad tose patalpose buvo laikomas konservuotas maistas bei kitos pramoninės prekės su gerokai pasibaigusiu galiojimo terminu, sužinojo tik dabar ir kategoriškai pareiškė, kad su tomis prekėmis ir daiktais nieko bendro neturi, tai ne jo daiktai. Jis nėra nei prašęs nei laikęs jokių daiktų pas Ž. K.. Iš kur bei kada tos prekės atsirado Ž. K. sandėlyje, nežino ir dėl to neturi ką daugiau paaiškinti. Vienintelis atvejis, kai buvo prašęs pasaugoti daiktus, t. y. jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ senus (2010 – 2012 metų) apskaitos dokumentus, buvo maždaug prieš septynis - aštuonis metus. Tą kartą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (2010 – 2012 metų) prašė pasaugoti E. K., nes sandėliuke dokumentai labai trukdydavo, be to, užsiveisė pelės ir bijojo, kad juos sugrauš. Pamena, kad dvi - tris dėžes dokumentų (kokius tiksliai ir kada neatsimena) asmeniškai E. K. nuvežė į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), kur paliko ant stalo prie tualeto pirmajame aukšte. Kur juos po to padėjo E. K., nežino, dokumentai buvo seni ir jam nereikalingi, ilgainiui apie juos pamiršo. 2021 m. kovo 27 d. paskambino E. K., su kuriuo muzikuodavo ir šio pokalbio metu E. K. pranešė, kad policijos pareigūnai atlikdami kratą Ž. K. išnuomotame sandėlyje, rado įmonės „(duomenys neskelbtini)“ senus apskaitos dokumentus. Iš pradžių E. K. pats paklausė iš kur pas Ž. K. sandėlyje atsirado šios įmonės dokumentai, po to jis prisiminė, kad jis E. K. buvo tuos dokumentus davęs pasaugoti. Kaip tie dokumentai atsirado tame sandėlyje, E. K. ir pats nežino, neprisimena. Taip pat liudytojas nurodė, kad jokių konservuoto maisto, tuo labiau su pasibaigusiu galiojimu bei kitų pramoninių prekių nei pas Ž. K., nei pas E. K., nei pas kokį nors kitą asmenį nesandėliuodavo, tokių prekių nei jis, nei jo buvusį įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, pramoninėmis prekėmis iš vis neprekiaudavo. Visas prekes, įskaitant ir jų atsargas, perleidžiant įmonę, perdavė naujai savininkei V. V. pagal aktus, kiek žino, V. V. perėmus įmonės prekybą bei prekių sandėliavimą vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ar ji pažįsta ir ar bendrauja su Ž. K. nežino, to negirdėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad su L. Š. pažįstama daug metų, su juo turi bendrą vaiką, tačiau labai seniai nepalaiko jokių asmeninių ryšių, bendrauja tik dėl vaiko reikalų. L. Š. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdydavo maisto prekių prekybos veiklą, (duomenys neskelbtini). Įmonė prekiaudavo įvairiais konservuoto/šaldyto maisto produktais. Įvardinti prekyboje buvusio prekių asortimento negali, nes neprisimena, bet prekyboje, kiek pamena, turėdavo čipsus, kavą, arbatą, konservuotus žirnelius, burokėlius, koldūnus, žuvies produkciją ir pan. Prekių atsargų turėjo nedaug, todėl atskirų sandėliavimo patalpų neturėjo. Produkciją ir atsargas laikydavo tiesiogiai prekybos vietoje. Ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavėja. Apie individualios įmonės veiklos rezultatus, neturi ką paaiškinti, nes jų neprisimena. Po avarijos, turėtos paauglystėje, turi problemų su atmintimi. Įmonei pakeitus pavadinimą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją iš L. Š. nusipirko ir toliau vykdė tą pačią veiklą be jo pagalbos. Veiklą vykdė tose pačiose patalpose kaip ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekiaudavo praktiškai tais pačiais produktais. Nusipirkusi bendrovę, su L. Š. buvo pasirašę prekių likučių perdavimo priėmimo aktą, tačiau jo pateikti negali, nes nežino kur pasidėjusi. Atskirų sandėliavimo patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nes nebuvo ką sandėliuoti, visas prekes ir jų atsargas laikydavo prekybos vietoje bazėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš tris metus buvo likviduota dėl bankroto. Nutraukus veiklą bendrovės prekių likučius, kurių buvo nedaug apie porą dėžučių, ji išvežė utilizuoti (sušerti gyvuliams) savo mamai į Kr. kaimą, esantį D. r. Įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinei apskaitai tvarkyti, buvo pasamdžiusi buhalterę vardu V., pavardės neprisimena, kuri apskaitą tvarkydavo savo namuose, K., adreso neprisimena. Sutvarkytus dokumentus buhalterė grąžindavo jai atgal. Šiuos dokumentus laikydavo savo namuose. Kokiu būdu sandėlyje Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirado bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (IĮ „(duomenys neskelbtini)“) apskaitos dokumentai, paaiškinti negali, nes nežino. Nurodytu adresu esančiame sandėlyje niekada nėra buvusi, kam jis priklauso, nežino. Kas, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis dokumentus ten galėjo nuvežti, nežino. Tačiau galimai tuos dokumentus galėjo nusivežti ir L. Š., nes kažkada, neturėjusi vietos dokumentams laikyti, juos pasaugoti buvo perdavusi jam. Apklausos metu negalėjo nurodyti, kada ir kokius tiksliai dokumentus buvo perdavusi L. Š., nes neprisiminė. Asmenį vardu Ž. K. pažįsta iš senų laikų, tai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvęs pirkėjas. Jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, dažnai užsukdavo prekių ir pas juos. Po to, kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su Ž. K. nebebendravo, prekių nepirko. Nežino nei kokią veiklą Ž. K. vykdo, nei kur, nei ar apskritai užsiima kokiu nors verslu. Su juo nepalaiko jokių ryšių ir apie jį nieko nežino. Nurodė, kad jokių prekių iš Ž. K. ir iš ankščiau minėto sandėlio neperka ir niekada nepirko, šiame sandėlyje jokių prekių nelaikė. Nuo 2018 metų dirba pagal verslo liudijimą bei prekiauja įvairiomis prekėmis, t. y. konservuotu/sausu/šaldytu maistu bei kitomis smulkmenomis (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu prekes perka iš tiekėjų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kitų.
Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06537-20 apklausta įtariamoji L. Š. parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. kratos metu pas ją namuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti daiktai: kava, vynas, stalo įrankiai bei kiti jos šeimai priklausantys daiktai bei piniginės lėšos. Apie kavos bei vyno, kurių pavadinimų dabar neprisimena, įsigijimo aplinkybes gali paaiškinti, kad tiksliai neprisimena kada ir esant kokioms aplinkybėms šie daiktai buvo įsigyti, juos iš savo pažįstamo Ž. K. įsigijo jos vyras V. Š.. Galimai minėti daiktai buvo įsigyti prieš metus laiko. Kokią kainą vyras mokėjo Ž. K. už kavą ir vyną, ji nežino, žino tik tai, kad Ž. K. šias prekes V. Š. parduodavo pigiau nei parduotuvėje. Asmeniškai iš Ž. K. 2020 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, įsigijo 5 komplektus indų „Villeroy&boch“, už kuriuos sumokėjo po 60,00 eurų už komplektą bei 4 šio gamintojo stalo įrankių komplektus po 25,00 eurus. Šiuos daiktus pas jį įsigijo per kelis kartus, vieną kartą, laikotarpio neprisimena, yra važiavusi jų atsiimti pas jį į namus, esančius K. rajone, važiuojant link J., tikslesnio adreso neprisimena. Dar prisiminė, kad iš Ž. K. yra įsigijusi sau ir sūnui Nike firmos sportbačius, po 25,00 eurus už porą, nors po kelių kartų jų dėvėjimo suprato, kad jie nėra originalūs, buvo prastos kokybės. Kitų daiktų ar rūbų iš Ž. K. nėra pirkusi, nors jis ne kartą siūlė jai įsigyti drabužių, namų apyvokos daiktus ir techniką, o būtent, nišinius kvepalus „Amouar“, „Kilian by Killian“, vaikiškus dviračius, motorolerį, kavos aparatą, jų pavadinimų neprisimena. Apie 2020 metų vasarį-kovą jai taip pat siūlė pirkti marškinėlius „Hugo boss“ po 10,00 eurų. Su Ž. K. bendraudavo „Viber“ ir „Telegram“ ryšiu, dažniausiai žinutėmis. Kiek pamena, „Telegram“ Ž. K. buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ bei šios programėlės susirašinėjime „+(duomenys neskelbtini)“.
2023 m. kovo 24 d. ikiteisminis tyrimas Ž. K. atžvilgiu buvo atskirtas suteikiant Nr. 01-1-42357-23 (IBPS-V-2909986-23) bei 2024 m. vasario 2 d. pradėta ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo.
2021 m. kovo 24 d. atlikus kratas Ž. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi Q7“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuomojamame sandėlyje Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas neteisėtai laikytas didelis kiekis – 12 667 vnt. (10 200,85 litrų) akcizais apmokestinamų alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103 939,27 eurų, šaunamasis ginklas – revolveris „Kora Brno“ Nr. 646943, tinkamas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais su jam tinkančiais šaudmenimis – septyniais 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais.
Iš Muitinės laboratorijos 2021 m. gegužės 14 d. specialisto išvados Nr. 21 MLC0016, nustatyta, jog tyrimui pateikti skysčiai, esantys gamykliniuose buteliuose su etiketėmis, atitinka jų etiketėse nurodytą alkoholinį gėrimą t. y. degtinė, džinas, vynas, putojantis vynas, viskis ir kiti stiprūs spiritiniai alkoholiniai gėrimai. Ištirta etilo alkoholio koncentracija, įvertinus leidžiamus nuokrypius (pagal 2011 m. spalio 25 d. E. P. ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011), bei matavimo neapibrėžtį, atitinka jų etiketėse nurodytas alkoholio koncentracijas;
- tyrimui pateiktose buteliuose yra nuo 0,5 1 iki 1,0 1 skysčio. Kiekvienos butelio atskirai, tūris nurodytas lentelėje;
- tyrimui pateiktų skysčių, etilo alkoholio koncentracija yra nuo 10,6 iki 51,5 % tūrio. Kiekvieno atskirai, tyrimui pateikto skysčio etilo alkoholio koncentracija nurodyta lentelėje;
- tikėtina, kad tyrimui pateikti alkoholiniai gėrimai yra pagaminti ir išpilstyti pramoniniu (gamykliniu) būdu;
- visos tyrimui pateiktos prekės yra apmokestinamos akcizo mokesčiu: nacionalinis papildomas kodas nurodytas lentelėje.
Kaltinamojo Ž. K. kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu apie tai, kad kratų metu rastus alkoholinius gėrimus pirko iš nepažįstamo asmens vardu A., kurį vadino „A.“. Kaltinamasis detaliai nurodė aukščiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartų prekių įsigijimo aplinkybes, kainas ir kiekius, taip pat paaiškino, kad įsigytas alkoholis nebuvo apskaitomas, o buteliai – be banderolių. Nurodė, kad prekes perparduodavo kitiems asmenimis, o jas laikė išsinuomotame sandėlyje, kur jos ir buvo rastos pareigūnų. Taip pat Ž. K. paaiškino ir tai, kad kratos, jo gyvenamojoje vietoje, metu rastą revolverį ir šovinius buvo įsigijęs prieš keliolika metų, kai tokiems ginklams leidimo nereikėjo. Po to minėtą revolverį ir šovinius laikė namuose, kur jie ir buvo surasti pareigūnų.
Baudžiamojoje byloje Ž. K. kaltė taip pat grindžiama ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. K., V. R. parodymais apie tai, kad kaltinamasis 2019 m. vasario 27 d. nuomos sutarties pagrindu nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėjo naudotis sandėlio Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų kairiąja dalimi. Už nuomą mokėjo reguliariai, o kas ir kokiomis aplinkybėmis atveždavo ten prekes liudytojams nėra žinoma, tačiau jas matė. Taip pat ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06537-20 įtariamąja apklaustos L. Š. parodymais apie tai, kad kratos metu rastą kavą ir vyną jos sutuoktinis V. Š. buvo įsigijęs ir Ž. K., o ji 2020 metų balandžio mėnesį įsigijo penkis komplektus indų „Villeroy&boch“, už kuriuos sumokėjo po 60,00 eurų už komplektą bei keturis šio gamintojo stalo įrankių komplektus po 25,00 eurus, taip pat iš Ž. K. sau ir sūnui buvo įsigijusi „Nike“ firmos sportbačius, po 25,00 eurus už porą. Nors Ž. K. siūlė įsigyti ir kitų daiktų – rūbų, kvepalų, vaikiškų dviračių, motorolerį, kavos aparatą, tačiau jų nepirko.
2021 m. kovo 24-25 d. buvo atliktos kratos Ž. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi Q7“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo nuomojamame sandėlyje Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių metu rastas neteisėtai laikytas didelis kiekis – 12 667 vnt. (10 200,85 litrų) akcizais apmokestinamų įvairių rūsių alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103 939,27 eurų. Visos šios prekės detaliai išvardinto ir aprašytos aukščiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme, todėl nėra kartojamos. Ž. K. namuose rastas ir šaunamasis ginklas – revolveris „Kora Brno“ Nr. 646943, tinkamas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais su jam tinkančiais šaudmenimis – septyniais 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais.
Kaltinamojo Ž. K. kaltė grindžiama ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami Ž. K. kaltei dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėto disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis pagal BK 199² straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, pagrįsti. Ginčo dėl esminių bylos aplinkybių nekilo.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 199² straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: akcizais apmokestinamų prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų ar keli jų. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.
Byloje aukščiau aptartais duomenimis įrodyta, kad Ž. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, t. y., jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas leidimo verstis alkoholio prekybos veikla, siekiant gauti neteisėtų pajamų realizuojant alkoholinius gėrimus tretiesiems asmenims, ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 24 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 12 667 vnt. (10 200,85 litrų) įvairių akcizais apmokestinamų alkoholinių gėrimų (buteliais), nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 103 939,27 eurų, bei juos laikė iki kol kratų metu jie buvo paimti pareigūnų, tai yra neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.
Pažymėtina, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui su prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, keitėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio redakcijos, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. K. veiksmai šioje dalyje atitiko BK 199² straipsnio 2 dalies požymius, o dėl 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujos BK 199² straipsnio redakcijos (Nr. XIV-1925, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08475), jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 199² straipsnio 3 dalį. Visgi, tiek anksčiau galiojusio, tiek ir šiuo metu galiojančio įstatymo sankcijos ir nusikalstamos veikos sunkumas yra identiški, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl įstatymo retrospektyvinio taikymo.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo, ar jų realizavimo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-697/2018).
Byloje įrodyta, kad kaltinamasis Ž. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įsigijo Čekijos gamybos šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ Nr. 646943, tinkamą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flober“ šoviniais bei šaudmenis – septynis 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punkto ir 12 straipsniu nuostatomis, priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti reikalingas leidimas, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2021 m. kovo 24 d. 6.43 val., kol šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir dėl pirmosios nusikalstamos veikos, taip ir šiuo atveju 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 253 straipsnio redakcija (Nr. XIV-1925, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08475), tačiau dėl nurodytų įstatymo pakeitimų nei veikos požymiai, siejami su konkrečia byloje nustatyta situacija, nei jos sunkumas ar sankcija nesikeitė, todėl tai neturi įtakos ir kitokiam Ž. K. veiksmų kvalifikavimui.
Taigi, darytina išvada, kad kaltinimai Ž. K. dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir neteisėto disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis pasitvirtino, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Ž. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, prašė jos mokėjimą išdėstyti dviems metams, nes dar turi atlyginti žalą padarytą valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis Ž. K. anksčiau teistas vieną kartą, paskiros bausmės – baudos nėra sumokėjęs, ji išieškoma dalimis, taip pat ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vedęs, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre, byloje nėra, taigi yra pakaltinamas.
BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės, taip pat ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Prokurorė siūlė kaltinamajam Ž. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, skirti 470 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą – 120 MGL dydžio baudą, kurias vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam 510 MGL baudą, šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 510 MGL dydžio baudą.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti Ž. K. atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšis – baudas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokios bausmių rūšys už jo padarytas nusikalstamas veikas, sveikam, darbingo amžiaus ir dirbančiam asmeniui, yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti Ž. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad praeityje Ž. K. jau buvo teistas už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnyje padarymą, baudos dydžiai nustatytini kiek didesni nei minimalūs – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, skiriant 470 MGL (23 500,00 (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, skiriant 120 MGL (6 000,00 (šešių tūkstančių) eurų) dydžio baudą. Esant nusikalstamų veikų daugetui, Ž. K. skirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), tai yra prie griežtesnės bausmės – 470 MGL baudos, pridedant dalį, tai yra 40 MGL iš 120 MGL dydžio baudos, skirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant subendrintą bausmę – 510 MGL (25 500,00 (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam Ž. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 340 MGL (17 000,00 eurų) dydžio bauda.
Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis Ž. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2021 m. kovo 25 d., 00.02 val., iki 2021 m. kovo 26 d., 15.53 val., tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikytina, kad galutinė bausmė Ž. K. yra 336 MGL (16 800,00 eurų) dydžio bauda.
Kaltinamajam Ž. K. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu buvo panaikinta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
V. Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui Ž. K. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo – nesumokėtų akcizų mokesčių – 44 403,00 eurų sumai taip pat priteisiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo.
Kaltinamasis Ž. K. pripažino civilinį ieškinį ir jo dydį bei nurodė, kad dalį civilinio ieškinio jau yra atlyginęs, tai yra per du kartus sumokėjo 18 503,00 eurus.
CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, turtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui nusikalstamais veiksmais padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai materialinę žalą, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami atsižvelgiant į realiai padarytos materialinės žalos dydį.
Dėl neteisėtų Ž. K. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 44 403,00 eurų turtinę žalą, t. y. 44 403,00 tiesioginių nuostolių (nesumokėtų akcizų forma). Tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų (neteisėto disponavimo alkoholiniais gėrimais) ir valstybei kilusių nuostolių (nesumokėtų akcizų forma) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamajam atlikus neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis veiksmus, jam kilo įstatyminė pareiga nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį ir šios pareigos neatlikus, buvo padaryta žala valstybei, nes mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, nesumokėjus mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Vien aplinkybė, jog neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomi alkoholiniai gėrimai nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikyti bei galimai bus sunaikinti, nepaneigia fakto, kad valstybei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos (mokesčiai) ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad akcizais apmokestinamos prekės vėliau bus sunaikintos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. K. jau yra atlyginęs 18 503,00 eurų sumą, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir civiliniam ieškovui priteisiama neatlyginta 25 900,00 eurų dydžio suma.
Civilinė ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iš visiško jo įvykdymo, šį reikalavimą pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodo ir prokuroro, tačiau toks prašymas nepagrįstas.
Nors civiline ieškovė savo prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimtoje baudžiamojo byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, tačiau teismas pažymi, kad konkrečioje situacijoje minėta nutartimi vadovautis nėra jokio pagrindo, kadangi, abiejų bylų faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. šia kasacine nutartimi procesinės palūkanos buvo priteistos, nes žala buvo padaryta ne mokesčių sistemai, kuri reguliuojama viešosios teisės normomis (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymai ir kt.), gi šiuo konkrečiu atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2016 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016, kur aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-505/2010).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Todėl procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, teismas netenkina patikslinto civilinio ieškinio ir prokurorės reikalavimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo iš Ž. K..
VI. Baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą, ar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Prokurorė prašo vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti ir nukreipti padengti patenkintą civilinio ieškinio reikalavimą iš Ž. K. kratos metu paimtus 5900,00 eurų. Toks prašymas taip pat iš esmės nepagrįstas.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pas kaltinamąjį Ž. K. atliktos kratos metu surasti grynieji pinigai – 5 900,00 eurų būtų inkriminuotų nusikalstamų veikų įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl jų konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytu nėra jokio pagrindo.
Prokurorė prašė įpareigoti Ž. K. atlyginti žalą per 6 mėnesius kas mėnesį sumokant nemažiau kaip po 5 000,00 eurų.
Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė dėl žalos atlyginimo konkrečiai neįvardijo Ž. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau neišeinant iš prokurorės pareiškimo ribų darytina išvada jo prašoma skirti BK 67 straipsnio 2 dalyje, BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.
Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys). Svarbu pažymėti, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo diskrecija. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kurios dydis gali būti nustatytas įvairus, turi ją individualizuoti, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, žalos dydį ir kt. Teismas, nusprendęs kaltininkui skirti baudžiamojo poveikio priemonę, jos apimtį nustato atsižvelgdamas ir į BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas.
BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – teismas skiria, nes dėl Ž. K. nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta turtinė žala valstybei, kuri iki šiol neatlyginta. Teismo vertinimu, šiuo atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė įpareigos kaltinamąjį realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti valstybės interesus, o kaltinamasis turės dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbdamas, neslėpdamas finansinių šaltinių ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į civilinio ieškovo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį apsprendžiančias aplinkybes, susijusias su darbine veikla, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą, sprendžia, kad įvertinus šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu priteisiamą turtinės žalos dydį, kuris siekia 25 900,00 eurų, tai, kad Ž. K. yra sveikas, darbingo amžiaus ir dirba, sutiko dalimis atlyginti padarytą turtinę žalą, kaltinamasis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti iš jo priteistą žalą valstybei.
VII. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. K. turtui – piniginėms lėšoms – 5 900, 00 eurų, kurio terminas vėlesnėmis ir 2024 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024 m. sausio 16 d. nutarimu, laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. liepos 16 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. K., turtui, kurio mastas sumažintas tos pačios prokurorės 2024 m. vasario 26 d. nutarimu, o 2024 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nutarta pratęsti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d., laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą Ž. K., turtui: 1) pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 daliai žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,0500 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 daliai pastato-parduotuvės su administracinėmis ir paslaugų paskirties patalpomis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 daliai pastato-garažo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,4988 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 0,0945 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Šiuo atveju teismas iš dalies tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos likusios 25 900,00 eurų žalos. Esant šioms aplinkybėms laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki visiško šioje baudžiamojoje byloje patenkinto civilinio ieškinio atlyginimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grynieji pinigai – 5 900,00 eurų, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Pirkimų skyriuje, kaltinamojo duotu sutikimu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus nukreiptini pervedant civilinio ieškinio padengimui.
VIII. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti iš nagrinėti
Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– degtinė „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (60 litrų), džinas „Langley’ s“ (40% alk., 0,75 litro talpos) - viso 72 butelių (54 litrus), vynas „Luddenden Valley Wine“ (14,2 % alk.,0,75 litro talpos ) – viso 12 vnt. butelių (9 litrus), vynas „Desig Sant Josep Vins“ (13,5 % alk., 0,75 litro talpos ) – viso 108 vnt. butelių (81 litrą), vynas „Planeta Rojo Re“ Blend“ (13 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 24 vnt. butelių (18 litrų), vynas „Planeta Rojo Malbec“ (13,1 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 36 vnt. butelių (27 litrus), vynas „Planeta R. B.“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – viso 30 vnt. butelių (22,5 litro), putojantis vynas „Kattus Prosecco“ (11% alk., 0,75 litro talpos) – viso 90 vnt. butelių (67,5 litro), vynas „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 3 vnt. butelių (2,25 litro), viskis „GlenDronach 1994“ (51,4 % alk., 0,7 litro talpos) – viso 48 vnt. butelių (33,6 litro), džinas „Carmen Gin Toasted Mate 2“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 42 vnt. butelių (21 litrą), viskis „Blended Scotch Whisky VAT69“ (40 % alk.,0,7 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (42 litrus), romas „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 17 vnt. butelių (8,5 litro), vynas „Gran Cuvee 900 extra“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 6 vnt. butelių (4,5 litro), vynas „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 18 vnt. butelių (13,5 litro), džinas „Carmen Gin Amarena 1“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 9 vnt. butelių (4,5 litro), putojantis vynas „Kattus Prosecco“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 1807 vnt. butelių (1355,25 litro), putojantis vynas „+39 Locanda Italia“ (11 % alk.0,75 litro talpos, – viso 2 vnt. butelių (1,5 litro), degtinė „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 3468 vnt. butelių (3468 litrus), romas „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0.5 litro talpos) – viso 636 vnt. butelių (318 litrų), vynas „Seilon“ (raudonas) (14% alk.,0,75 litro talpos) – viso 1704 vnt. butelių (1278 litrus), vynas „Seilon“ (baltas) (11% alk.,0,75 litro talpos ) – viso 2190 vnt. butelių (1642,5 litro), vynas „Planeta R. B.“, (13,2% alk. 0,75 litro talpos) – iš viso 809 vnt. butelių (606,75 litro), vynas „Planeta Rojo Malbec Roble“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 822 vnt. butelių (616,5 litro), vynas „Planeta Rojo Syrah“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 24 vnt. butelių (18 litrų), vynas „Planeta Rojo Malbec“ (13,1% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 48 vnt. butelių (36 litrus), vynas „Planeta Rojo Red Blend“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – konfiskuotini kaip uždraustos veikos priemonės ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini;
– šaunamasis ginklas – revolveris „Kora BRNO“ (6 mm kalibro, identifikacinis Nr. 646943C) septynis 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniai, kurie perduoti saugoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos pirkimų skyriaus saugyklą – konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos dalykas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;
– USB išorinėje laikmenoje „Adata“ esanti informacija su iš Ž. K. paimtų mobiliojo ryšio telefonų ir USB laikmenų įrašais – Iphone11 (Apple) IMEI (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės ICCID:(duomenys neskelbtini) (perrašyta iš „Maxtor HX-M101TCB, s/n NM15E3WP), Prestigio Wize L1(PFP1220DUO) IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Pildyk (duomenys neskelbtini) perrašyta iš „Segate s/n 2URAP8-500Maxtor HX-M101TCB, s/n NM15E3WP), Adata C906 Nr. 1300295707, „Kingston DataTraveler Nr. CN101006, SanDiskCruzer Spark Nr.BL190826773B, kuri perduota saugoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos pirkimų skyriaus saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina, o laikmena gražintina ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą – 470 MGL (23 500,00 (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą;
- už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 120 MGL (6 000,00 (šešių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi Ž. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 510 MGL (25 500,00 (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 3 400 MGL (17 000,00 (septyniolikos tūkstančių) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti Ž. K. laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 25 d. 00.02 val., iki 2021 m. kovo 26 d. 15.53 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė bausmė Ž. K. yra 336 MGL (16 800,00 (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) dydžio bauda.
Įpareigoti Ž. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (16 800,00 (šešiolika tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis, 8 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, Ž. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti Ž. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią 25 900,00 (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų) eurų dydžio turtinę žalą civiliniam ieškovui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. K. priteisti 25 900,00 (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.
2024 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui – nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d., pratęstą paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą Ž. K., turtui: 1) pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 daliai žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,0500 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 daliai pastato-parduotuvės su administracinėmis ir paslaugų paskirties patalpomis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 daliai pastato-garažo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,4988 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 0,0945 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, pratęsti iki visiško šioje baudžiamojoje byloje patenkinto civilinio ieškinio atlyginimo.
2024 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui – 2024 m. kovo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d., pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. K. turtui – gryniesiems pinigams – 5 900,00 (penkiems tūkstančiams devyniems šimtams) eurų, saugomiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Pirkimų skyriuje, paliekant iki šiol galiojusias laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, pratęsti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nurodytus grynuosius pinigus nukreipti civilinio ieškinio dengimui.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– degtinę „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (60 litrų), džiną „Langley’ s“ (40% alk., 0,75 litro talpos) - viso 72 butelių (54 litrus), vyną „Luddenden Valley Wine“ (14,2 % alk.,0,75 litro talpos ) – viso 12 vnt. butelių (9 litrus), vyną „Desig Sant Josep Vins“ (13,5 % alk., 0,75 litro talpos ) – viso 108 vnt. butelių (81 litrą), vyną „Planeta Rojo Re“ Blend“ (13 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 24 vnt. butelių (18 litrų), vyną „Planeta Rojo Malbec“ (13,1 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 36 vnt. butelių (27 litrus), vyną „Planeta R. B.“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – viso 30 vnt. butelių (22,5 litro), putojantį vyną „Kattus Prosecco“ (11% alk., 0,75 litro talpos) – viso 90 vnt. butelių (67,5 litro), vyną „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 3 vnt. butelių (2,25 litro), viskį „GlenDronach 1994“ (51,4 % alk., 0,7 litro talpos) – viso 48 vnt. butelių (33,6 litro), džiną „Carmen Gin Toasted Mate 2“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 42 vnt. butelių (21 litrą), viskį „Blended Scotch Whisky VAT69“ (40 % alk.,0,7 litro talpos) – viso 60 vnt. butelių (42 litrus), romą „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 17 vnt. butelių (8,5 litro), vyną „Gran Cuvee 900 extra“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 6 vnt. butelių (4,5 litro), vyną „Since primitivo di Manduria 1974“ (15,5 % alk.,0,75 litro talpos) – viso 18 vnt. butelių (13,5 litro), džiną „Carmen Gin Amarena 1“ (40 % alk., 0,5 litro talpos) – viso 9 vnt. butelių (4,5 litro), putojantį vyną „Kattus Prosecco“ (11 % alk., 0,75 litro talpos) – viso 1807 vnt. butelių (1355,25 litro), putojantį vyną „+39 Locanda Italia“ (11 % alk.0,75 litro talpos, – viso 2 vnt. butelių (1,5 litro), degtinę „Esbjaerg Vodka“ (40% alk., 1 litro talpos) – viso 3468 vnt. butelių (3468 litrus), romą „Ron Jaguar“ (65 % alk., 0.5 litro talpos) – viso 636 vnt. butelių (318 litrų), vyną „Seilon“ (raudonas) (14% alk.,0,75 litro talpos) – viso 1704 vnt. butelių (1278 litrus), vyną „Seilon“ (baltas) (11% alk.,0,75 litro talpos ) – viso 2190 vnt. butelių (1642,5 litro), vyną „Planeta R. B.“, (13,2% alk. 0,75 litro talpos) – iš viso 809 vnt. butelių (606,75 litro), vyną „Planeta Rojo Malbec Roble“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 822 vnt. butelių (616,5 litro), vyną „Planeta Rojo Syrah“ (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 24 vnt. butelių (18 litrų), vyną „Planeta Rojo Malbec“ (13,1% alk., 0,75 litro talpos) – iš viso 48 vnt. butelių (36 litrus), vyną „Planeta Rojo Red Blend“, (13,2% alk., 0,75 litro talpos) – konfiskuoti kaip uždraustos veikos priemones ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
– šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora BRNO“ (6 mm kalibro, identifikacinis Nr. 646943C) ,septynis 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinius, kurie perduoti saugoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos pirkimų skyriaus saugyklą, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos dalyką ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;
– USB išorinėje laikmenoje „Adata“ esančią informaciją su iš Ž. K. paimtų mobiliojo ryšio telefonų ir USB laikmenų įrašais – Iphone11 (Apple) IMEI (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės ICCID:(duomenys neskelbtini) (perrašyta iš „Maxtor HX-M101TCB, s/n NM15E3WP), Prestigio Wize L1(PFP1220DUO) IMEI 1:(duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Pildyk 89370038013001532092 perrašyta iš „Segate s/n 2URAP8-500Maxtor HX-M101TCB, s/n NM15E3WP), Adata C906 Nr. 1300295707, „Kingston DataTraveler Nr. CN101006, SanDiskCruzer Spark Nr.BL190826773B, kuri perduota saugoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos pirkimų skyriaus saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, o laikmeną grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.