Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litmilma”).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – pareiškėjas arba Vyriausybės atstovas) padavė teismui prašymą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-26 įsakyme Nr. 30-755 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau – Įsakymas).

Vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 punktu, paaiškina, kad teikimai turėjo būti apsvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo dienos, apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau, suėjus nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą, todėl nustatytais terminais jis kreipėsi į teismą.

Teisme gautuose paaiškinimuose Vyriausybės atstovas prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su Administracijos nuomone, jog skundžiamas Įsakymas priimtas įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punkte įtvirtintą savarankišką savivaldybės funkciją. Nurodyta nuostata reglamentuoja savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, o ne administratoriaus paskyrimą. Administratoriaus paskyrimą detaliai reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis ir Nutarimas. Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 36 punktu (Įsakymo priėmimo metu tai buvo 33 punktas). Paaiškino, kad privalomojo administravimo nustatymas yra reglamentuojamas įstatyme (CK), todėl ši funkcija yra valstybės perduotoji savivaldybėms funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 2 punktą, tai tokios funkcijos, kurios perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus, tačiau jų įgyvendinimą riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovas kitoje byloje ginčija administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), tačiau mano, kad Nuostatai su šia byla nesusiję. Nurodė, kad Administracijos direktoriaus pareiga administravimo akte nustatyti administravimo mokestį kyla iš Nutarimo 2.2 punkto ir CK 4.238 straipsnio. Nesutiko su Administracijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad patenkinus prašymą, būtų neįmanoma nustatyti, kaip mokėti administravimo mokestį. Mano, jog pagal Nuostatus apskaičiuojamas ir Administracijos direktoriaus aktu nustatomas mokestis negali skirtis, nes jie turi būti nustatomi vadovaujantis ta pačia Administracijos patvirtinta metodika. Taip pat nurodė, kad nesutinka su Administracijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytu prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nesutiko, kad Nutarimo 2.2 punkto nuostata pažeidžiamos konkurencijos sąlygos, nes šiuo atveju kalba yra apie administratorius, kuriuos paskiria savivaldybės administracija, todėl jie negali tartis su gyventojais dėl mažesnių mokesčių, jie negali konkuruoti tarpusavyje. Nesutiko, kad minėta Nutarimo nuostata galėtų prieštarauti Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, nes nemano, kad Nutarimu reglamentuojamas savivaldos savarankiškos funkcijos įgyvendinimas. Dėl prieštaravimo CK paaiškino, kad Administracija neįvertino kodekso, kaip vientiso teisės akto. Šiuo atveju Nutarimo 2.2. punktu įgyvendinamas CK 4.238 straipsnis, o ne 4.84 straipsnis. Dėl prieštaravimo Konstitucijai (94 str. 2 dalis ir 120 str. 2 punktas) pasisakė, kad šiuo atveju Nutarime nėra jokio kito teisinio reguliavimo, nei tas, kurį nustato CK, todėl Nutarimas neprieštarauja Konstitucijai. Be to, šioje byloje ginčas vyksta dėl savivaldybėms įstatymo priskirtos funkcijos įgyvendinimo, o ne dėl savarankiškos funkcijos.

Atsakovė atkreipė dėmesio, jog pagal Nuostatų 6.1 ir 8.1 punktus administratorius teikia paslaugas pagal Tarybos nustatytą tarifą arba jo skaičiavimo metodiką. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – CK, Nuostatais ir Metodika, kurių teisėtumo pareiškėjas neginčijo ir prašymo ištirti jų atitikimą Nutarimu patvirtintiems nuostatams nereiškė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1 dalį, 8 d. 1 punktą, Administracijos direktorius yra pavaldus Tarybai ir tiesiogiai atsakingas už Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių Įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.

Administracijos teigimu, nei CK, nei Nutarime, nei juo patvirtintuose pavyzdiniuose nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo. Jokie įstatymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. CK 4.84 str. 3 dalis tik suteikė teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdinius nuostatus. Vyriausybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) neturėtų būti perkeliami (juo labiau ? pažodžiui) į savivaldybės teisės aktus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, kildinama iš Konstitucijos, CK, ir kurią saisto įstatymų nustatyti reikalavimai bei tvarka, kuri, kaip tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 str. 1 d. 42 punktas). Mano, jog, vadovaujantis CK 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį.

Dėl Nutarimo 2.2 punkto prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 daliai, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai ir 120 str. 2 daliai paaiškina, kad CK 4.84 straipsniu imperatyviai įtvirtinta pareiga (suteikta kompetencija) savivaldybės merui (valdybai) nustatyti administravimo nuostatus ir paskirti administratorių, kai yra įstatyme numatyti pagrindai (CK 4.84 str. 1 dalis), o administratoriai veikia pagal savivaldybėje patvirtintus administravimo nuostatus. Šiuo atžvilgiu Nuostatai, Metodika bei Įsakymo nuostatos atitinka CK savivaldybės administravimo subjektams suteiktas teises. Tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektai veikia nepažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ? VAĮ) ir CK nuostatų. Tuo tarpu CK 4.84 str. 3 dalyje Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus. Vyriausybė šia teise pasinaudojo, priimdama Nutarimą, kurio 1 punktu patvirtino Pavyzdinius nuostatus. Tačiau Vyriausybė Nutarimu ne tik patvirtino Pavyzdinius nuostatus, bet ir papildomai imperatyviai nustatė Nutarimo 2 punktą. Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas, akivaizdu, jog Vyriausybė viršijo CK 4.84 str. 3 dalyje suteiktą kompetenciją patvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su CK 4.84 str. 2 ir 3 dalimis (remiasi KT 2001-10-30 ir 2009-09-24 nutarimais). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Administracija mano, kad Nutarimo 2.2 punktas prieštarauja CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 punktui. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktu, Konstitucijos 119 straipsniu, 120 str. 2 dalimi, KT 1998-02-18, 2011-06-21, 2001-06-28, 2002-12-24, 2003-05-30 ir 2004-12-13 nutarimais, teigia, kad vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84 straipsnis) veikia laisvai ir savarankiškai. Todėl mano, kad Administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Atsižvelgiant į tai, Nutarimo 2.2 punktas tiesiogiai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, Konstitucijos 120 str. 2 dalies ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas.

Sistemiškai aiškindama Nutarimo 2.2 punktą ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punktą, teigia, kad Vyriausybė Nutarimu sukūrė tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo suteikė vietos savivaldos institucijoms teisę pasirinkti vieną iš dviejų tarifų nustatymo bei nurodymo būdų. Administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, nurodžius, kad administratorius yra įpareigojamas neviršyti pagal Metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, Nutarimo nuostatos buvo įgyvendintos vienu iš leistinų būdų, todėl Vyriausybės atstovo teiginiai dėl teisės aktų pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti.

UAB „Litmilma“ mano, kad Administracijos direktoriaus sprendimas įsakymuose dėl administratoriaus paskyrimo nustatyti ne konkretų administravimo mokestį, o tiesiog nurodyti, kad skaičiuojamas konkretus administravimo mokestis negali viršyti administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, buvo ir yra naudingas daugiabučių namų bendrasavininkams, nes tai suteikia jiems teisę suderėti mažesnį administravimo mokestį. Teigia, jog Administratoriaus paskyrimo įsakymuose nustačius konkretų administravimo mokesčio tarifą, išryškėtų teisinio reglamentavimo spraga, kadangi dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojama, ar namo administratorius turėtų teisę skaičiuoti mažesnį nei administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodytą administravimo mokestį, taip pat kieno iniciatyva, pagal kokią tvarką ar taisykles turėtų būti pakeičiamas administravimo mokestis, kai namo administratorius ir bendrasavininkai sudera kitokį namo administravimo mokestį nei kad nurodytas administratoriaus paskyrimo įsakymuose ir pan.

Ginčas byloje kilęs dėl įpareigojimo Administracijai nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, skiriant daugiabučių namo administratorių prižiūrėti, tvarkyti bei remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius 2011-05-26 priėmė Įsakymą, kuriuo papildė Administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymu Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Litmilma“ administruojamų daugiabučių namų sąrašą 70-73 eilutėmis pagal priedą. Šio Įsakymo 2.2.2. punkte, be kita ko, įpareigojo UAB „Litmilma“ neviršyti pagal Metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (b. l. 33-35).

Vyriausybės atstovas Administracijos direktoriui ir Merui 2011-10-20 parengė teikimus Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“, kuriais pasiūlė Administracijos direktoriui svarstyti, be kitų, ir Įsakymo pakeitimo klausimus, nustatant Įsakyme paskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5-9). Teikimas grindžiamas Nutarimo 2.2. punktu.

Nutarimo 2.2. punkte (redakcija nuo 2011-10-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (fizinio asmens vardas ir pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, adresas korespondencijai siųsti; juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką. Nuo 2010-03-19 galiojo beveik analogiška šio punkto redakcija, tik joje nebuvo nuorodos į viešuosius pirkimus.

Vertinant Nutarimu nustatytą reglamentavimą, svarbu yra atskirti tai, kad šio Nutarimo 2 punktas reglamentuoja apskritai tvarką, kaip yra skiriamas butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administratorius, kas jį skiria, kokie reikalavimai keliami tokiems administratoriams ir ką savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas turi nurodyti sprendime skirti administratorių ir pan. Tuo tarpu Nutarimo 1 punktu yra patvirtinami Pavyzdiniai nuostatai, kuriuose jau nustatomos teisės, pareigos ir uždaviniai paskirtiems administratoriams. Dėl to Nutarimo 2.2. punktas ir 8.1. punktas turi skirtingus adresatus – 2.2. punkte nurodytos savivaldybės administracijos direktoriaus teisės ir pareigos, o 8.1. punkte nurodyta, kaip paskirtieji administratoriai turi padalinti administravimo mokestį patalpų savininkams (proporcingai turimam plotui).

Dėl Nutarimu patvirtintų Pavyzdinių nuostatų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 yra pasisakęs, jog šis Nutarimas priimtas, vykdant CK 4.84 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau šis reglamentavimas neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad Įsakymas priimtas, įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktą, savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 punktas (redakcija nuo 2010-01-01) nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

Vertindamas išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas, įpareigojantis savivaldybės administracijos direktorių sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, yra privalomas atsakovei Administracijai.

Nutarimo 2.2. punkte nuo 2010-03-19 jau buvo nuostata, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas, be kitų šiame punkte išvardintų dalykų, mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, o nuo 2011-10-19 galiojančioje šio punkto redakcijoje numatyta, kad tas pats mokestis gali būti nustatytas dar vienu būdu – pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus Administracijos argumentus, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, pabrėždamas, kad Nutarimo 2.2. punktas formuluojamas ne kaip rekomendacinis, jis apskritai nėra Pavyzdinių nuostatų dalis, o imperatyviai suformuluotas reikalavimas, nurodantis, koks turi būti sprendimo skirti administratorių turinys. Visi Nutarimo 2.2. punkto reikalavimai yra numatyti CK normose ir tai nėra naujai Vyriausybės nustatyti reikalavimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija nepagrįstai remiasi Nutarimu patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 8.1. punktu ir nepagrįstai aiškina, jog tarp šios nuostatos ir Nuostatų 2.2. punkto yra prieštaravimas. Nuostatų 8.1. punkte kalbama ne apie administravimo mokestį namui, kuris turi būti nustatytas administravimą nustatančiame akte, o apie tai, kaip bendrosios nuosavybės administratorius (šiuo atveju paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) privalo apskaičiuoti mėnesinius mokesčius ir įmokas patalpų savininkams. Be to, nuo 2011-10-19 galioja kita 8.1. punkto redakcija, kurioje jau yra nurodyta, kad mokesčių apskaičiavimas patalpų savininkams, kai apskaičiuojamas mokestis už namo bendrosios nuosavybės administravimą (proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai), vykdomas pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Tuo tarpu Nutarimo 2.2. punkte tiek iki 2011-10-19, tiek šiuo metu yra nuostatos, kurios riboja mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą dydį – jis turi būti nustatytas, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu arba jo apskaičiavimo metodika, arba pagal paslaugos viešojo pirkimo rezultatus, tačiau vis tiek lieka ribojimas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą, ar tarifą, apskaičiuotą pagal tarybos patvirtintą metodiką. Todėl, priešingai nei teigia Administracija, faktas, kad ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Metodika neatleidžia Administracijos direktoriaus nuo CK ir Nutarime įtvirtintos pareigos administravimą nustatančiame akte nurodyti bendrą administravimo mokestį. Akivaizdu, kad šis mokestis turi atitikti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus tarifus ir jų apskaičiavimo metodiką, nes taip nustato Nutarimo 2.2. punktas. Taigi, jokio prieštaravimo savivaldybės tarybos patvirtintam sprendimui nebus, jeigu savivaldybės administratorius nustatys mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą laikantis savivaldybės tarybos nustatytų taisyklių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šį ginčą itin reikšmingas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris paaiškinamas taip: savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus įsakymas, kurį prašoma įpareigoti papildyti, toks koks jis yra šiuo metu, neatitinka Nutarimo 2.2. punkte, CK 4.84, 4.236 ir 4.238 straipsnių reikalavimų, todėl yra neteisėtas.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta Administracijos argumentus, jog pakeitus Įsakymo nuostatas taip, kad jos atitiktų Nutarimo reikalavimus, Įsakyme liks prieštaringos nuostatos, ir paaiškina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatos pakeitimus atlikti leidžia, todėl Administracijos direktorius privalėjo pakeisti Įsakymo nuostatas taip, kad jose neliktų prieštaravimų ir dvejopos galimybės nustatyti bendrą administravimo mokestį namui (namams).

Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas, kuriuo UAB „Litmilma“ paskirta Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, turi neprieštarauti Nutarimo 2.2. punkto reikalavimams, o tuo pačiu ir CK 4.238 str. 1 dalies reikalavimams, o tai galima pasiekti tik tenkinant Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigojant Administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Įsakyme, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas.

Dėl atsakovės prašymo kreiptis į KT.

Atsakovė prašo kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai; kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai (1 ir 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-26 įsakyme Nr. 30-755 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ .

Atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.