Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Nukentėjusiojo M. Z. (M. Z.) pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. Z. naudai 2659,67 Eur turtinei bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl nukentėjusiojo M. Z. civilinio ieškinio 720,91 Eur turtinei žalai bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti nutrauktas, civilinei atsakovei (duomenys neskelbtini) atlyginus minėtas sumas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiojo naudai priteisti 847 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, tai yra neatsižvelgęs į vietovės reljefą, važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio dėl to nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį M. Z. bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Šiais neatsargiais veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-03 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 priimto nuosprendžio dalį dėl civiliniu ieškiniu prašomų priteisti negautų pajamų (turtinės žalos) pakeisti – reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė taip pat prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-09 išduotą vykdomąjį raštą panaikinti ir sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Apeliantė nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš civilinės atsakovės priteisė 2659,67 Eur (negautų pajamų) turtinės žalos dėl įvykusio eismo įvykio, ir teigia, kad minėta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta, nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktams bei teismų praktikai. Apeliantė nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir iki galo neišsiaiškinęs visų bylai turinčių reikšmės aplinkybių teismas netinkamai įvertino AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ išduotą pažymą, kurioje nurodytas išmokėtas pajamas sudaro darbo užmokestis kartu su jūrininko gaunamais dienpinigiais, taip teismas netinkamai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, kartu pažeisdamas atlygintinos turtinės žalos apskaičiavimą reglamentuojančius aktus, ir neturėjo pagrindo priteisti 2659,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (2012-12-31 redakcija). Pagal šį aprašą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat nurodoma, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis, ar kompensuojamos išmokos. Apeliantė teigia, kad vadovaujantis šiuo aprašu, jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis, nukentėjusiojo faktinės pajamos sudarytų 2792,66 Eur. Tačiau apeliantė nurodo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo gautos išmokos, o būtent gauta ligos pašalpa, kuri minėtu laikotarpiu sudarė 2456,90 Eur, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė, kuri yra civilinė atsakovė, apie teisminį bylos nagrinėjimą jokių duomenų nei iš teismo, nei iš nukentėjusiojo (jo atstovo), nei iš nuteistojo per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme negavo. Dėl to nebuvo sudarytos sąlygos lygiomis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus ir įgyvendinti rungimosi principą. Apeliantė teigia, kad ši aplinkybė ir galiojančių teisės aktų nuostatų nesilaikymas sudaro pagrindą keisti / naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas iš civilinės atsakovės priteisė 2659,67 Eur (negautų pajamų) turtinės žalos.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. L. G. gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė skunde teigia, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš civilinės atsakovės priteisė 2659,67 Eur (negautų pajamų) turtinės žalos dėl įvykusio eismo įvykio, kadangi į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis, ar kompensuojamos išmokos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis. Tačiau teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad dienpinigiai nepriskirtini negautoms pajamos, kadangi vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Taigi prašymas nepriteisti negautų dienpinigių netenkintinas, nes teismų praktikoje asmens negauti dienpinigiai įskaitomi į negautas pajamas, jei asmuo pagrindžia jų gavimo realumą. Nukentėjusiojo dienpinigių gavimą pagrindžia rašytiniai įrodymai (b. l. 22, 24), todėl apylinkės teismas juos pagrįstai pripažino negautomis pajamomis. Tačiau konstatuotina, kad apylinkės teismas apskaičiuodamas negautas pajamas turėjo apskaičiuoti negautą vidutinį mėnesinį užmokestį, atskaičius mokesčius, be dienpinigių ir atskirai išskirti dienpinigius kaip negautas pajamas. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai skaičiuojamąjį laikotarpį nurodė paskutinius 6 kalendorinius mėnesius (t. y. nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. rugsėjo mėn.), kadangi vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2015-02-27, konstatuotina, kad skaičiuojamieji mėnesiai yra 2014 m. liepa–2014 m. rugsėjis.

Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo negautų pajamų dydį ir nepagrįstai iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai priteisė 2659,67 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Kolegija vadovaudamasi byloje esančiomis pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 2, b. l. 22, 24), konstatuoja, kad:

MėnuoIš viso išmokėta, EurVid. darbo užmokestis, EurDienpinigiai, EurLiepa1231,31603,31628Rugpjūtis1275,53647,53628Rugsėjis1016,31570,32445,99

vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 607,05 Eur (603,31 + 647,53 + 570,32) / 3 = 607,05 Eur), o vidutinis vienos darbo dienos užmokestis 28,02 Eur (603,31 + 647,53 + 570,32) / (23 + 20 + 22) = 28,02 Eur). Taigi laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2015-02-27 nukentėjusysis nedarbingas buvo 4 mėnesius ir 13 darbo dienų ir taip neteko 2792,46 Eur vidutinio mėnesinio užmokesčio (atskaičius mokesčius) (607,05 x 4 + 28,02 x 13 = 2792,46 Eur).

Vadovaujantis šiomis pažymomis matyti, kad vidutinis vienos dienos dienpinigių dydis lygus 26,23 Eur (628 + 628 + 445,99) / (23+20+22) = 26,23 Eur), o vidutinis mėnesinis dienpinigių dydis lygus 567,33 Eur (628 + 628 + 445,99) / 3 = 567,33 Eur), taigi bendra negautų tikėtinų dienpinigių suma už 4 mėnesius ir 13 darbo dienų sudaro 2610,31 Eur (567,33 x 4) + (26,23 x 13) = 2610,31 Eur).

Konstatuotina, jog nukentėjusysis patyrė 5402,77 Eur (2792,46 + 2610,31 = 5402,77 Eur) turtinės žalos. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo ar realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiam išmokėjo 435,10 Eur, o valstybinio socialinio draudimo bendrovė išmokėjo 2456,90 Eur. Kadangi (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam išmokėjo 435,10 Eur negautoms pajamos atlyginti, 2456,90 suma išmokėta valstybinio socialinio draudimo bendrovės, iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo naudai priteista suma turtinei žalai atlyginti mažintina iki 2510,77 Eur.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliantė, kuri yra civilinė atsakovė, apie teisminį bylos nagrinėjimą jokių duomenų nei iš teismo, nei iš nukentėjusiojo (jo atstovo), nei iš nuteistojo per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme negavo, taip buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės ir tai sudaro pagrindą nuosprendį naikinti iš esmės. Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad šio argumento nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-09-16 (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo išsiųstas pranešimas apie 2015-10-14 vyksiantį posėdį (t. 1, b. l. 158). 2015-10-16 (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiųstas pranešimas dėl 2015-11-12 posėdžio (t. 1, b. l. 167). 2015-11-12 bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2015-12-14, neatvykus kaltinamajam. Šiame posėdyje civilinė atsakovė dalyvavo, taigi apie kitą teismo posėdį jai buvo žinoma. 2015-12-14 posėdyje, kuriame civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) dalyvavo, buvo pranešta, jog procesinis sprendimas bus skelbiamas 2016-01-19 (t. 1, b. l. 185). Taigi argumentas, kad jokių duomenų nei iš teismo, nei iš nukentėjusiojo (jo atstovo), nei iš nuteistojo per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme civilinė atsakovė negavo, vertintinas kaip prieštaraujantis byloje esantiems duomenims.

Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes šis teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos dydžio (BPK 328 str. 4 p.).

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendį pakeisti ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. Z. naudai priteistą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2510,77 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.