- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2-329-906/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00249-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- J. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nutartimi, priteistą išlaikymą po 115 Eur/mėn. R. J. ir G. J. ir sumažinti išlaikymą iki 60 Eur kiekvienam vaikui skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 216-05-23 iki jų pilnametystės. Nurodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo nes po santuokos nutraukimo visas turtas liko atsakovei, o ši delsė išmokėti kompensaciją. Mokant kompensaciją dalimis iš jos buvo išieškotas išlaikymas. Atsakovės finansinė padėtis matomai pagerėjo, nes ji įsigijo butą. Ieškovo padėtis pablogėjo, nes iš jo buvo priteistas išlaikymas pilnamečiui vaikui P. J.. Be to finansinė padėtis pablogėjo nes jis po santuokos nutraukimo susilaukė dar vieno vaiko, U. J.. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį jis moka U. J. išlaikymą po 60 Eur/mėn.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškiniu. Nurodo, kad ieškovo oficialios pajamos ne tik nesumažėjo, bet ir nežymiai padidėjo nuo 1083 Lt (313,65 Eur) iki 350 Eur. Išlaikymas P. J. iki pilnametystės buvo priteistas po 115,85 Eur. Suėjus pilnametystei išlaikymas buvo priteistas po 70 Eur/mėn., kol vaikas mokysis pagal vidurinio lavinimo programą. Taigi P. J. sulaukus pilnametystės ieškovo materialinė padėtis pagerėjo. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, dėl jo paties kaltės, todėl tai negali būti vertinama kaip finansinę padėtį sunkinanti aplinkybė. Dėl dar vieno vaiko gimimo ieškovas prisiėmė riziką planuodamas šeimą, vaiko gimimą, todėl pas turi prisiimti atsakomybę dėl finansinės padėties pablogėjimo. Išlaikymo dydžio sumažinimas pažeistų vaikų interesus. Ieškovo nurodyta 60 Eur suma kiekvienam vaikui būtų beveik tris kartus mažesnė nei pusę MMA.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį. Teigia, kad jis gauna minimalų atlyginimą 350 Eur., iš jo yra atskaitomas priteistas išlaikymas po 115 Eur dviem nepilnamečiams vaikams Rokui ir Gretai. Taip pat moka priteistą išlaikymą pilnamečiui vaikui P. J. po 70 Eur kas mėn iki jis mokysis vidurinėje mokykloje. Taip pat moka pagal teismo patvirtintą taikos sutartį po 60 Eur/mėn jo mažiausiajam vaikui U. J.. Antstolis išieško iš jo pajamų maksimalią galimą sumą apie 180 Eur Roko ir Gretos išlaikymui ir jis vis tiek dar lieka skoloje, kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas. Jam pragyvenimui lieka 50-60 Eur. Pageidauja visiems vaikams teikti vienodo dydžio išlaikymą po 60 Eur/mėn. Teigia dirbantis pamaininį darbą, papildomo darbo ieškojo bet neranda. Į užsienį negali vykti, nes nenori palikti mažamečio vaiko ir sugyventinės. Jo finansinę padėtį pablogino atsakovė, nes delsė išmokėti kompensaciją už santuokoje padalintą turtą. Jis šiuo metu su sugyventine bei vaiku gyvena jo tėvams priklausančiame name, prižiūri tėvus. Patys tėvai gyvena kitame jiems priklausančiame name. Anot jo tėvai pirko antrą namą 2013-2014 m. tam, kad vienam jų mirus galėtų pareiti gyventi arčiau miesto. Pripažįsta, kad tėvai turi žemės, kuria nuomoja, dalį yra pardavę. Jis nenori dirbti žemės, pasišaipė iš tų kurie dirba žemę, nes toje srityje daug darbo ir mažai pajamų. Pripažįsta, kad pilnametis sūnus P. J. šiemet baigia vidurinę mokyklą. Pripažįsta esantis sveikas ir darbingas.
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigia nenorinti gyventi iš pašalpų, todėl važiuoja dirbti į Daniją. Darbas nenuolatinis ir ne visada oficialus. Teigia, kad šiuo metu jos pajamos apie 2000 Eur/mėn. Smerkia ieškovą dėl to, kad jis vengia ieškoti papildomo darbo ar vykti į užsienį, tam, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Iš ieškovo negauna visos priteistos sumos vaikams. Vidutiniškai kas mėnesį jai pervedama apie 180 Eur už dviejų vaikų išlaikymą, likusi suma eina į skolą. Ieškovas vengia padengti įsiskolinimą. Kai gavo kompensaciją už santuokoje įgytą turtą įsiskolinimo savanoriškai nepadengė. Jos materialinė padėties nepagerėjo, butą ji įsigijo pardavusi namą, o ne iš sutaupytų pinigų. Būstą keitė, kad turėtų iš ko sumokėti kompensaciją ieškovui už santuokoje padalintą turtą. Teigia suprantanti ir ieškovo padėtį ir iš ieškovo nereikalauja didinti išlaikymo, nors vaikų poreikiai padidėjo dėl pakitusių kainų, tačiau nesutinka ir mažinti išlaikymo. Baigiamųjų kalbų metu papildomai pastebėjo, kad Pilnametis vaikas P. J. išlaikė brandos egzaminus, kurso nekartos, todėl baigėsi atsakovo prievolė jį išlaikyti.
Liudytoja R. T. parodė, kad ji yra R. J. sugyventinė, gyvena kartu R. J. jo tėvams priklausančiame name. Jo tėvai gyvena kitame name. Jų šeimoje yra 4 asmenys: ji, R. J., jos vyresnė dukra 17 m. ir jų bendras vaikas U. J., 8 mėn. amžiaus. Teigia, kad šeimos mažos pajamos. Jos pajamos yra motinystės išmoka 270 Eur/mėn., išmokos iš vaikų fondo už vyresniąją dukrą 57 Eur/mėn. ir 60 Eur/mėn. iš R. J.. Susitarimas dėl vaiko U. J. išlaikymo buvo sudarytas R. J. iniciatyva, jis norėjo apsidrausti, kad jo nepaduotų į teismą ir dėl U. J. išlaikymo. Gaunamų lėšų šeimai nepakanka. Šeima yra socialiai remtina, socialinių išmokų negauna, bet gauna maisto davinius. Mano, kad neteisinga, jog vieniems vaikams teikiamas didesnis išlaikymas kitam mažesnis. Teigia jei valstybės moka 57 Eur vaikui iš garantinio fondo tai vadinasi ir iš tėvo pakanka tokios pat sumos. Norėtų, kad būtų sumažintas išlaikymas R. J. vaikams iš pirmos santuokos. R. J. ieškojo papildomo darbo, bet neranda. Į užsienį negali vykti, nes šeimoje mažas vaikas ir reikia padėti jo tėvams, kurie yra senyvo amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. preoritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai
LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005).
LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Tačiau, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtinos taikant aptartas materialines teisės normas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo pajamos neženkliai padidėjo dėl pakitusio valstybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Priteisiant išlaikymą 2015-03-05 ieškovo pajamos buvo 318 Eur, šiuo metu 350 Eur. Vertinant ieškovo išlaidų pokytį nustatyta, kad pagal 2015-03-05 nutartį jis privalo teikti išlaikymą trims vaikams P. J., R. J. ir G. J. po 115,85 Eur/mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (e.b.l. 49-54). P. J. 2014-10-02 tapo pilnamečiu. 2015-09-24 sprendimu priteistas išlaikymas iš R. J. pilnamečiui vaikui P. J. po 70 Eur/mėn kol jis baigs gimnaziją bet bus ne vyresnis nei 24 m. (e.b.l. 30-32). Atsakovės teigimu P. J. jau išlaikė visus brandos egzaminus ir šiemet baigė vidurinę mokyklą. Po santuokos nutraukimo ieškovas sukūrė kitą šeimą, augina mažametį vaiką U. J. gim. 2015-10-23. Pagal 2016-04-06 teismo patvirtintą R. J. ir vaiko motinos R. T. taikos sutartį ieškovas teikia išlaikymą U. J. po 60 Eur/mėn. Atsakovės pajamos po santuokos nutraukimo pagerėjo, ji vyksta uždarbiauti į užsienį. Anot atsakovės jos pajamos yra apie 2000 Eur/mėn. Oficialiosios jos deklaruotos praėjusių metų pajamos yra mažesnės (e.b.l. 12-124). Tačiau atsakovė nepastovia dirba, 2015 m. spalio mėn. – 2016 m. kovo mėn. ji buvo bedarbė gavo nedarbo draudimo išmoką (e.b.l. 89). Vaikų poreikių pokyčio šalys neįrodinėja, tačiau iš pateiktų aktualių išlaikymo sąmatų, palyginus jas su 2014-10-02 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame aptartas išlaikymo poreikis matyti, kad G. J. poreikiai šiuo metu 322,76 Eur/mėn, t.y. padidėjo 49 Eur., o R. J. poreikiai 374,06 Eur, t. y. padidėjo 60 Eur. (e.b.l. 104, 105, 41-54). Atsakovė išlaikymo padidėjimą motyvuoja tuo, kad persikėlė gyventi į butą, kurio išlaikymas didesnis nei nuosavo namo, be to padidėjo kainos.
Atsižvelgiant į teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydis reikalingas minimalių vaiko poreikių patenkinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymo priteisimo metu MMA dydis buvo 300 Eur., šiuo metu nuo 2016-01-01 MMA dydis yra 350 Eur. Pagal šį kriterijų, jei tėvai gauna panašias pajamas, tokiu atveju kiekvienas jų turėtų teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 175 Eur/mėn. Šiuo atveju iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 115 Eur yra gerokai mažes nei orientacinis vidurkis. Nukrypimas iš dalies pateisinamas tuo, kad jo pajamos mažesnės nei atsakovės. Tačiau teismo vertinimu dar labiau negali būti mažinamas išlaikymo dydis nes: 1) ieškovo gaunamos pajamos iš esmės nepasikeitė, 2) jo būtinosios išlaidos taip pat iš esmės nepasikeitė, nors jam ir gimė dar vienas vaikas, tačiau P. J. sulaukus pilnametystės sumažėjo priteistas išlaikymo dydis iki 70 Eur nors iki pilnametystės buvo 115 Eur. 2015 m. liepos mėn. P. J. baigia vidurinio lavinimo mokyklą, todėl baigiasi prievolė jį išlaikyti. Taigi nepriklausomai nuo dar vieno gimusio vaiko ieškovo patiriamos išlaikymo išlaidos nepadidėjo. 3) Nors atsakovė ir gauna didesnes pajamas, tačiau dėka savo darbo, iniciatyvumo. Jos pajamos nėra pastovios, darbas nėra nuolatinis, kaip matyti atsakovė net pusę metų buvo bedarbė, todėl nėra galimybės dar labiau didinti atsakovei tenkančią vaikų išlaikymo naštą. 4) Ieškovas būdamas sveikas, darbingas akivaizdžiai vingia ieškotis papildomo darbo. Juo labiau, kad jo darbo pobūdis, darbas pamainomis yra palankus papildomai veiklai, darbui. Ieškovas turi galimybę dirbti tėvų žemę, gauti iš to pajamų ar bent jau prisidėti prie vaikų išlaikymo užaugintais maisto produktais, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu tiesiogiai pašiepė žemdirbius, aiškiai pademonstravo nenorą dirbti. Vykti uždarbiauti į užsienį ieškovas nenori, nes tektų palikti mažametį vaiką ir sugyventinę, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė vykdama dirbti į užsienį taip pat palieka savo vaikus, su kuriais taip pat nenori skirtis, tačiau vyksta dirbti tam, kad galėtų išlaikyti šeimą. Teismas ieškovui dar kartą pakartoja, Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nutartyje išsakytus motyvus, jog: „Aplinkybė, kad atsakovas negauna pajamų atitinkančių jo galimybes neturi teisinės reikšmės. Atsakovo negalėjimas arba nenorėjimas rasti jo galimybes atitinkantį darbą, kuris užtikrintų didesnes pajamas negali būti priežastimi, dėl kurios nukentėtų vaikų interesai.“ 5) ieškovo motyvas, kad jo mokumą mažina antstoliai vykdantys išieškojimą taip pat yra nepagrysti, šios išlaidos susidarė dėl paties ieškovo kaltės, vengimo savanoriškai teikti bent dalį išlaikymo vaikams. Todėl išieškojimo išlaidas jis patiria dėl savo kaltės.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ieškinys atmestinas.
Ieškovui kreipiantis į teismą buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 98,43 Eur. Atmetus ieškinį 50 proc. valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovo, t.y. 49,21 Eur (CPK 96 str. 2 d.). Atitinkamai iš ieškovo priteistina valstybei pusę mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovas kreipiantis į teismą jau yra sumokėjęs pusę žyminio mokesčio sumos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Taip pat 55 Eur už dokumentų vertimą iš užsienio kalbos. Viso 355 Eur. (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 49,21 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 21 euro centą) išlaidų už Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti iš ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.