Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byloje –Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros atstovams Vidai Gagienei ir Kęstučiui Vaškiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2008-07-14 nutarimu G. B. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 62¹ str. 2 d. ir 68 str. - 2000 litų bauda. Administracinė nuobauda G. B. paskirta už tai, kad jis 2008 m. gegužės 1-4 dienomis nuosavybės teise priklausančiame privačiame miške, esančiame Turžėnų kaime, Jonavos raj., Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos 621 kvartalo 7 sklype, neturėdamas leidimo kirsti mišką, 0,27 ha plote savavališkai organizavo ir įvykdė plyną miško kirtimą (išskirtų medžių tūris -52,11m³), 0,27 ha iškirsto miško plote, savavališkai stumdydamas ir lygindamas žemę, sunaikino 2700 m² miško paklotės, tuo pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 2, 5 ir 6 dalis.

G. B. paaiškino, kad pirko 3,55 ha žemės sklypą, kuriame buvo 2,25 ha miško. 2008 m. gegužės 1- 4 dienomis tvarkė Šešuvos upelio apleistą pakrantę, valė upelį. Upelio pakrantė buvo apaugusi įvairiais brūzgynais, krūmais, augo keli laibi beržai ir kelios pušelės, kurias su krūmais kartu iškirto, tačiau miško ten nebuvo. Tvarkant pakrantę sutvarkė ir išlygino žemę. Nesuprato ir nežinojo, kad daro teisės pažeidimą, norėjo tik sutvarkyti jam priklausančią apleistą teritorijos dalį.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovai prašė skundo netenkinti ir panašiai paaiškino, kad G. B. priklausantis miškas priskirtas 2 B grupės rekreaciniams miškams, todėl jis privalėjo gauti leidimą kirsti mišką. Toje vietoje augo gluosniai, beržai, guobos, vyraujanti rūšis gluosniai, tai atitinka augmeniją augančią prie upių, tačiau tai yra miško žemė. G. B. galėjo suklysti vertindamas ar tai yra miškas, kadangi Šešuvos upelio statūs šlaitai, apaugę lapuočiais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

G. B. baustas už Miškų įstatymo 9 str. 2, 5 ir 6 dalių pažeidimus. Miškų įstatymo 9 str. numatytos miškų savininkų pareigos. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo.

G. B. neteisėti veiksmai pasireiškė plynu miško kirtimu neturint leidimo kirsti mišką, miško paklotės sunaikinimu, tokiu būdu, pažeidžiant Miškų įstatymo 9 str. 2, 5, 6 dalyse numatytus reikalavimus, ir padaryta veika atitiko LR ATPK 62¹ str. 2 d. sudėtį, pagal jame numatytą iškirstos medienos kiekį, taip pat ir LR ATPK 68 str. sudėtį.

G. B. kaltę ir LR ATPK 62¹ str. 2 d. ir 68 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį patvirtino byloje esantys įrodymai, t.y. patikrinimo aktas, kirtimo brėžiniai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, G. B. paaiškinimas, miškų taksacinė charakteristika, žemės sklypo planai, liudytojų J. K. , A. A. , S. L. ir N. M. parodymai. Nors G. B. nurodė, kad miško nekirto ir miško paklotės nenaikino, nes nežinojo ir nesuprato, kad toje vietoje auga miškas, tačiau iš jo paties paaiškinimų, liudytojų J. K. , A. A. , S. L. ir N. M. parodymų matyti, kad tvarkomoje teritorijoje buvo valomas upelio šlaitas ir pakrantė, kurioje augantys keli beržai, alksniai, karklai ir lazdynai buvo iškirsti. G. B. neigė iškirstos medienos kiekį, tačiau teismui nekilo abejonių dėl iškirtos medienos kiekio paskaičiavimo teisingumo.

Liudytojos G. R. parodymais nesivadovauta, nes ši liudytoja negalėjo konkrečiai nurodyti ir prisiminti reikšmingų bylai aplinkybių.

Taigi, nėra abejonių, kad G. B. padarė administracinius teisės pažeidimus. Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai nusprendė, kad jo veiksmuose yra LR ATPK 62¹ str. 2 d. ir 68 str. numatytų pažeidimų sudėtys, bei nuobaudą paskyrė numatytos sankcijos ribose. Naikinti skundžiamo nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Byloje nustatytos aplinkybės įgalina teigti, kad G. B. nesuprato įstatymo nuostatų dėl miško sąvokos apibrėžimo, nežinojo upelio pakrantėje augančių želdinių kirtimo tvarkos, buvo įsitikinęs, kad upelio šlaite ir pakrantėje miško nebuvo, kad ši teritorija nepateko į miško teritoriją. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių, priešingai siekė pozityvių tikslų, ketino sutvarkyti upelio šlaitą ir pakrankę. Aplinkybės, kad privačios žemės sklypo plane nurodyta 2,25 ha miško žemė ir kita dalis žemės, t.y. 1,30 ha, yra kita ne miško žemė, taip pat tvarkomoje teritorijoje augančių lapuočių medžių pobūdis, būdingas augmenijai augančiai prie upių, klaidino pareiškėja dėl tvarkomos teritorijos statuso. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įstatymų aiškinimo praktikoje pažymėta, kad teritorijos priskirimas miškui sprendžiamas pagal faktinę padėtį atitinkančią Miškų įstatyme numatyta miško sąvoką ( Administracinių teismų praktika Nr. 5, psl.177). Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo ypatumu ir teisės pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių, ginčo santykiai nėra pakankamai aiškiai sureguliuoti, reikalauja specialių žinių. Teigtina, kad nurodytos aplinkybės turėjo įtakos pažeidimų padarymui, ir vertintinos kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės (LR ATPK 31 str. 2 d). Be to, atsižvelgus į tai, kad G. B. iš dalies darbingas (darbingumo lygis 40 ⁰/₀), paskirtos nuobaudos dydis – 2000 Lt palyginus su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu – 800 Lt (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368) yra didelis, anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, taip pat įvertinus minėtas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, manytina, kad G. B. atžvilgiu taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir jo atžvilgių skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, atitinkanti padaryto teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, kaltės formą, LR ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2008-07-14 nutarimą, kuriuo G. B. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 62¹ str. 2 d. ir 68 str. - 2000 litų bauda, pakeisti, G. B. atžvilgiu, taikyti LR ATPK 30¹ str. ir paskirti

150 (šimto penkiasdešimties) Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.