Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2014 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (bausmę atlikęs 2014 m. gruodžio 3 d.); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sugyventinei, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 11 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja – sugyventine G. J. metu, šaukdamas, kad nukentėjusiąją pasmaugs, kaire ranka griebė jai už kaklo ir smaugė, tuo sukeldamas G. J. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. kaltu prisipažino ir nurodė, kad su G. J. gyvena apie 6 metus, augina 2 mažamečius vaikus, iš jų bendrą 7 mėnesių dukrą A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šešių metų bendro gyvenimo laikotarpyje konfliktavę 2 kartus, abiejų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pirmo įvykio metu su sugyventine susitaikė, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 14 d. Šio ikiteisminio tyrimo metu taip pat nori savo sugyventinės atsiprašyti ir tikisi, jog ji atleis. 2017 m. lapkričio 11 d. šventė simboliškai sugyventinės gimtadienį. Apsvaigęs nuo alkoholio nuėjo miegoti, kelintą valandą, neatsimena. Jį pažadino sugyventinė G. J., kuri reiškė pretenzijas, kad garsiai knarkia. Jis atsikėlė iš lovos, apsirengė ir norėjo išeiti iš namų, nes G. J. nenurimo, priekaištavo. Jam norint išeiti iš buto, sugyventinė atsistojo tarpduryje ir A. D. neišleido. Jis supyko, prašė pasitraukti, leisti išeiti, ji neklausė. Tuomet jis kaire ranka stvėrė sugyventinei už gerklės, liepdamas jai pasitraukti ir leisti jam išeiti, prirėmė ją prie sienos. Matė, kad G. J. išsigando. Mano, jog ji to iš įtariamojo nesitikėjo. Toks jo smaugimas truko kelias sekundes. G. J. pasitraukus, jis atidarė buto duris ir išėjo. Pašaliniai įvykio nematė. Labai gailisi, sukelti sugyventinei fizinio skausmo nenorėjo, norėjo išeiti iš buto.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 10 d. papildomai apklaustas A. D. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto su sugyventine G. J. metu, šaukdamas, kad ją pasmaugs, kaire ranka griebė sugyventinei už kaklo ir smaugė. Neneigia, kad savo veiksmais galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą, labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Ateityje stengsis nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o kilusius su sugyventine nesutarimus spręs taikiai (b. l. 64, 69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 15 d. apklausos metu nukentėjusioji G. J. nurodė, kad 5 metus gyvena su A. D.. Turi bendrą vaiką A. D.. Nuo 2017 m. liepos 5 d. nuomoja butą pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu, kur yra registruoja ji, vaikai. A. D. gyvenamąją vietą deklaravo kitur, tikslaus adreso nežino. A. D. piktnaudžiauja alkoholiu. Kai išgeria, smurtauja fiziškai prieš ją, naudoja psichologinį smurtą prieš jos vyriausiąjį sūnų N. A., gim. 2008 m. birželio 26 d., t. y. kalba su juo pakeltu tonu, naudoja necenzūrinius žodžius. Daug kartų kvietė policiją dėl A. D. veiksmų. Prieš 3 metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šalims susitaikius. 2017 m. lapkričio 11 d. vakare A. D. grįžo girtas ir apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Garsiai knarkė. Liudytoja sugyventinį truputį pajudino, kad šis pakeistų padėtį ir neknarktų. A. D. nuo to atsibudo, pašoko ir užpuolė ją, pradėjo šaukti, kad pasmaugs ją. Kaire ranka pagriebė už kaklo, pasmaugė, pajuto skausmą. Po to paleido ir vėl atsigulė miegoti. Įvykio, kaip A. D. ją smaugė, N. A. nematė. Tą vakarą pas ją buvo draugė J. L., tel. (duomenys neskelbtini), ji matė koks atėjo A. D., girdėjo, kaip jis keikėsi ant N. A. ir pasiūlė pasiimti pas save. N. A. į namus grįžo 2017 m. lapkričio 12 d. 16.00 val. 2017 m. lapkričio 14 d. pas ją užėjo socialinė darbuotoja E.. Ji atlieka jos šeimos priežiūrą nuo š. m. liepos mėn. Pokalbio metu ji jai papasakojo apie smurtą. Pradžioje buvo nuspręsta, kad A. D. turi išsikelti iš buto, bet su juo nepavyko susisiekti, todėl ji su vaikais buvo nuvežta į Moterų krizių centrą. Prašo padėti iškeldinti A. D. iš buto ir, kad jis nesiartintų prie jos ir vaikų. A. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Oficialiai jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Nuomos sutartį pasirašė ji. Šiuo metu negali vykti parodyti buto, nes neturi kaip palikti vaikų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 15 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. J. nurodė, kad ji su A. D. kartu gyvena 5 metus. Tuo metu ji jau turėjo sūnų iš ankstesnių santykių. Nuo jų santykių pradžios buvo akivaizdu, kad A. D. linkęs vartoti alkoholinius gėrimus ir būdamas girtas kartais kėlė konfliktus, tačiau tik žodinius, smurto jos atžvilgiu nenaudojo. 2013 m. gegužės 8 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sumušimo. A. D. grasino ją užmušti, įvykio metu sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną. Dėl šio įvykio sugyventinis buvo nuteistas. Po pusės metų jie susitaikė ir toliau kartu gyveno. G. J. nedirbo, mokėsi Baltupių profesinėje mokykloje, slaugytojos padėjėjos profesijos, sugyventinis visą laiką dirbo keisdamas darbovietes. 2017 m. liepos 13 d. jiems gimė dukra A. D.. Su sugyventiniu santykiai kartais būna geri, kartais blogi. Blogi santykiai, kai sugyventinis ima piktnaudžiauti stipriais alkoholiniais gėrimais, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose kelia konfliktus, nes ji reiškia pretenzijas, nuolat prašo, kad jis negertų, o jis klausyti nenori. 2017 m. lapkričio 11 d. nuo ankstaus ryto nukentėjusioji buvo turguje, sugyventinis liko namuose su vaikais. Į namus G. J. atvažiavo apie 14.30 val. Tą dieną buvo jos gimtadienis, ruošėsi. Vakare turėjo būti kuklus baliukas. Apie 17.00 val. į jų namus atėjo draugė J. L. su draugu ir vaiku. Buvo keturiese. Visi saikingai šventė iki 21.00 val. Tuo metu jos draugė su draugu ir vaiku susiruošė į savo namus. J. L. pasisiūlė į savo namus paimti sūnų N. A.. J. L. pažįsta nuo vaikystės, pasitiki ja, todėl leido sūnui vykti su ja, sūnus to labai norėjo. Svečiams išvykus, apie 23.00 val. ruošėsi miegoti. A. D. jau miegojo. Ji pasimaitino dukrą ir atsigulė. Jai gulint, sugyventinis ėmė garsiai knarkti. Nukentėjusioji jį pajudino koja, paprašė neknarkti. Sugyventinis dėl to trumpam nubudo, sakė, kad neknarks. Tačiau užmigęs vėl knarkė. G. J. vėl koja spyrė jam. Sugyventinis šoko iš lovos ir kaire ranka pagriebė nukentėjusiajai už kaklo, sakydamas, kad jei dar kartą jam spirs tai pamatys, kas bus. Po šių žodžių jis jos kaklą paleido. Ji buvo išsigandusi, tokios sugyventinio reakcijos nesitikėjo, nes A. D. dažnai knarkia, o G. J. jį žadina tokiu būdu. Truputį jautė skausmą, žymių ant kaklo neliko. Dabar supranta, kad kojos spyriu išprovokavo tokį neblaivaus sugyventinio elgesį, todėl šio ikiteisminio tyrimo metu nesijaučia esanti nukentėjusioji ir norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu būtų nutrauktas, nes jis savo veiksmais nepadarė nusikaltimo. Sugyventinis yra šeimos vienintelis maitintojas, padeda nukentėjusiajai su vaikais ir buityje. 2017 m. lapkričio 14 d. į nukentėjusiosios namus atėjo socialinė darbuotoja, vardu R., kuri klausė kaip sekasi, kaip nukentėjusioji atšventė savo gimtadienį. G. J. papasakojo apie 2017 m. lapkričio 11 d. nakties įvykį, tikėdamasi socialinės darbuotojos pagalbos prašė pakalbėti su sugyventiniu, kad šis liautųsi vartoti alkoholį. Socialinė darbuotoja pažadėjo ir išėjo iš G. J. namų. Apie 16.00 val. į nukentėjusios namus vėl atėjo ta pati socialinė darbuotoja su vaikų teisių atstovu, klausė apie 2017 m. lapkričio 11 d. nakties įvykį. Vaikų teisių atstovė nurodė, jog G. J. būtų geriau ir saugiau prisiglausti Krizių cente. Nukentėjusioji pagalvojo, kad sugyventiniui A. D. tai bus pamoka, susimastys dėl savo alkoholio vartojimo. G. J. nuvykus vakare į Moterų krizių centrą, krizių centro darbuotoja apie 2017 m. lapkričio 11 d. nakties įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams, G. J. buvo pasakyta, kad ji privalo parašyti dėl 2017 m. lapkričio 11 d. nakties įvykio pareiškimą, nors to daryti nenorėjo. Tikisi, kad šis ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes sugyventiniui jokių pretenzijų neturi. Sugyventinis po jų išvykimo į Krizių centrą susiėmė, lanko anoniminių alkoholikų grupę, nevartoja alkoholinių gėrimų, G. J. visapusiškai padeda, stengiasi gyventi tinkamai ir šeima jam rūpi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 10 d. apklausta papildomai nukentėjusioji G. J. nurodė, kad ji A. D. dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, civilio ieškinio jam nereikš. Yra informuota, jog ikiteisminis tyrimas bus pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutinka, minėto sprendimo neskųs (b. l. 17-18; 19-21).

2017 m. lapkričio 15 d. 12.00 val. Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad Vaiko ir motinos krizių centre, (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendinta G. J. su kūdikiu ir neįgaliu vaiku. Nurodytu adresu, moteriai priklausančiame bute, likęs sugyventinis A. D., kuris vakar (2017-11-14) prieš moterį smurtavo, smaugė. Praneša socialinė darbuotoja, kuri prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai apklausti moterį, padėtų vyrą iškeldinti iš buto. Pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), niekas buto durų neatidarė. Važiuoja 1732 į krizių centrą (b. l. 7).

2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulės Z. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val. patruliuojant su vyr. patruliu U. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) krizių centre lauks nukentėjusioji. Patyrė smurtą, policija reikalinga pareiškimo rašymui. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. D., kuris buvo neblaivus, nuėjo miegoti į kambarį. Po to atėjo pas nukentėjusiąją į kambarį, atsigulė į lovą ir užmigo, užknarkė. G. J. kelis kartus sujudino sugyventinį, kad pažadintų. Jis pašoko, griebė delnu jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Po to paleido ir nuėjo miegoti. G. J., paaiškino, kad smurtas pasireiškė smaugimu, kakle žymių nėra. Sugyventinis pastoviai išvadina necenzūriniais žodžiais (keikia visaip), jėgą naudoja dažnai. Anksčiau buvo ne kartą kviesta policija, naudoja jėgą (mušasi), žlugdo psichologiškai. Mažametė dukra A. D., buvo namie smurto metu (b. l. 8-10).

2017-11-14 SOS Vaikų kaimo Lietuva socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovės R. Z. rašte dėl informacijos pateikimo apie G. J. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apsilankymo metu G. J. šeimoje, (duomenys neskelbtini), G. J. teigė, kad A. tėvas A. D. vartoja alkoholį, smurtauja psichologiškai bei fiziškai matant vaikams. P. G., moteris slėpė, jog sugyventinis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau pavargo bijoti dėl savo ir sūnaus N. gyvybės. G. J. verkdama pasakojo, jog savaitgalį A. D. būdamas neblaivus smaugė ją. Moteriai siūlyta kreiptis į (duomenys neskelbtini). Suplanuotas pakartotinas apsilankymas šeimoje 2017 m. lapkričio 14 d., 16.00 val. drauge su Vaiko teisių apsaugos vyr. specialiste E. K. tikslu pasikalbėti su A. D. apie situaciją šeimoje. Gavus informaciją apie asmens agresyvų elgesį bei alkoholio vartojimą, būtų tikslinga A. D. įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 26).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindo teigti, kad A. D. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 70).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 37-45, 50), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, registruotas darbo biržoje (b. l. 57). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, reali žala nukentėjusiajai nepadaryta, susitaikė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai. Prokurorės siūloma įpareigojimo rūšis būti nustatytu laiku namuose, atsižvelgiant į veikos pobūdį, į tai, kad veika ir taip padaryta gyvenamojoje vietoje, neskirtina. Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto artimoje aplinkoje, be to, už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas ne pirmą kartą, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 6 d. 3-4 p., 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas; jis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti A. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.