Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. prašymą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, išvadoje nurodė, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl E. B. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas. Skyriaus turimais duomenimis pareiškėjos šeimai netaikoma atvejo vadyba, neteikiamos atvejo vadybos paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir E. B. yra nepilnametės S. L. tėvai. E. B. mirė (duomenys neskelbtini) N. S. L. yra įstatyminė įpėdinė, o pareiškėja yra jos atstovė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo E. B. vardu nėra registruota jokio turto, likęs sukauptos pensijos likutis 163,98 Eur ir skola valstybės biudžetui 3 337,00 Eur. Testamentų registro duomenimis palikėjas E. B. testamento nesudarė.

8. Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja palikimo savo nepilnametės dukros S. L. vardu per įstatymo nustatytą terminą, taip kaip numatyta CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, neatsisakė priimti dėl svarbių priežasčių – teisinių žinių stokos bei nebuvo žinoma apie paveldimą E. B. turtą. Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti terminą palikimui atsisakyti priimti nepagrįstai pažeistų pareiškėjos nepilnametės dukros S. L. interesus, be to, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui atsisakyti priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų piktnaudžiaujama teise atsisakyti paveldėti, ir vadovaudamasis įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad terminą atsisakyti priimti E. B. palikimą nepilnametės S. L. vardu pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

10. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko dukters S. L. vardu.

11. Vadovaujantis CK įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalies nuostata, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaikų teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaikų atstovai. S. L. yra nepilnametė ir pareiškėja, būdama jos atstove pagal įstatymą, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės atsisakyti priimti jos vardu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nustatytų aplinkybių nustatyta, jog po E. B. mirties likęs palikimas yra žymiai mažesnis nei likę skoliniai įsipareigojimai, todėl nepilnametei S. L. priimti palikimą yra netikslinga bei išdavus leidimą priimti palikimą būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 577-578, 582 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą savo nepilnametės dukros S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jos tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.