Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-23 · Administracinė byla Nr. I-452-386/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
I-452-386/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-03152-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
T. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-452-386/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03152-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės T. Ž. (toliau – ir atsakovė) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava): 1) 47,22 Eur už turto objektą „Butas“, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2) 35,50 Eur už turto objektą „Butas“, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Nurodo, kad 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Koncesijos sutartis yra viešai paskelbta internetiniame tinklapyje www.kratc.lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Viešai teisės aktai skelbiami www.kratc.lt,www.klaipeda.lt.

Nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei T. Ž.. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Atsakovei buvo siųsti mokėjimo parnešimai ir priminimai. Atsakovei savalaikiai nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, rinkliava apskaičiuota už turto objektą (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 priteistina.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjo iš motinos I. Ž.. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1. straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnis). Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2016-03-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2486- 602/2016 pažymėjo, kad paveldėjimo santykius reglamentuojančios teisės normos lemia, kad su nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsiranda po šio turto palikėjų mirties, yra turto paveldėtojų prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas; ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo prasme turto paveldėtojas yra pripažintinas disponavusiu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento. Iš to darytina išvada, kad atsakovė nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą įgijo nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y. nuo 2020-11-13), todėl atsakovei tenka pareiga mokėti įstatymu nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovė T. Ž. atsiliepimu (b. l. 27-31) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad teismas administracinėse bylose Nr. I-1345-583/2022 ir Nr. I-8136-386/2020 pareiškėjo prašymus jai atmetė kaip nepagrįstus. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai po 2 kartus skaičiuoja vietinę rinkliavą vienam asmeniui už du butus. Mirusios I. Ž. turtas priimtas pagal turto apyrašą. Pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą reikalavimų pareiškimui, todėl šiais argumentais prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės nuomone, pareiškėja sistemiškai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl prašo pareiškėjai skurti maksimalią baudą, iš kurios pusę baudos paskirti atsakovei.

Atsakovė prašo priteisi iš pareiškėjos jai bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo prašymo pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė prašo pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą būtinu ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

Dėl atsakovei apskaičiuotos 35,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą - butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo pažymėtina, kad atsakovė yra šio nekilnojamojo turto objekto savininkė (NTR registro 2.1; 4.1 punktai) ir pagal aukščiau paminėtą Nuostatų teisinį reglamentavimą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti vietinė rinkliavą.

Dėl atsakovei apskaičiuotos 47,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą - butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo pažymėtina, kad atsakovė yra palikimą priėmęs asmuo ir tai yra palikimą priėmusio asmens prievolė, todėl pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovės motina I. Ž., kuriai nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 12). Testamentų registro išrašo duomenimis I. Ž. palikimą priėmė atsakovė T. Ž. (b. l. 13). Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog palikimas atsirado 2020 m. lapkričio 13 d. (CK 5.63 str. 1 d.). Vietinė rinkliava už ginčo laikotarpį yra laikoma ne palikėjo prievolė, o palikimą priėmusio asmens prievolė, todėl pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog teismas administracinėse bylose Nr. I-1345-583/2022 ir Nr. I-8136-386/2022 pareiškėjo prašymus jai atmetė kaip nepagrįstus. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai po 2 kartus skaičiuoja vietinę rinkliavą vienam asmeniui už du butus. Mirusios I. Ž. turtas priimtas pagal turto apyrašą. Pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą reikalavimų pareiškimui, todėl šiais argumentais prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, jog teismas administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkino iš dalies, t. y. konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai delsė kreiptis į teismą dėl palikėjos I. Ž. skolos priteisimo už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-10-31, todėl netenkino prašymo dėl termino atnaujino reikalavimui dėl minėtos palikėjos skolos už vietinę rinkliavą priteisimo ir pareiškėjo prašymą toje dalyje atmetė kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje tenkino.

Teismas administracinėje byloje Nr. I-8136-386/2020 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkinto pilnai - priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš I. Ž. 94,10 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą už kitą laikotarpį, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai po 2 kartus skaičiuoja vietinę rinkliavą vienam asmeniui už du butus.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl atsakovės prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, skirti pareiškėjui baudą ir kitų prašymų

Atsakovė prašo iš pareiškėjos priteisti patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, procesines palūkanas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai, taigi akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas atsakovės naudai, todėl atsakovei tariamai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir procesinės palūkanos negali būti priteistos. Pažymėtina, jog atsakovė net nėra pateikusi įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė prašo skirti pareiškėjui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis šioje byloje nepiktnaudžiauja, todėl minėtas atsakovės prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Atsakovė atsiliepimu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą būtinu. Teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi šią bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 16), atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir tikslingumo pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą būtinu.

Atsakovė nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato jai paskyrimo šioje byloje, tačiau ji nepateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kad jai būtų paskirtas advokatas šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš T. Ž. vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą 47,22 Eur už butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 35,50 Eur už butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Netenkinti atsakovės T. Ž. procesinių prašymų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė