- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-391-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- F. P.
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei F. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 7339,86 Lt skolos, palūkanas ir penkių procentų dydžio minimalius nuostolius, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2003-07-01 įgaliojimu atsakovė pavedė jai tvarkyti atsakovės motinos G. S. ir brolio P. S. palikimų paveldėjimo bylas, įgaliodama ją atstovauti atsakovei visose įstaigose, tame tarpe Lietuvos gyventojų registre, notarų biure, VĮ „Registrų centras“, gauti dokumentus viso turto paveldėjimui, paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti dokumentus įgaliotojos vardu reikiamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus. Paaiškino, kad sutikdama veikti pagal įgaliojimą, ji sudarė su atsakove pavedimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti už pavedimo įvykdymą 1000 Lt. Pavedimo atlygintinumą įrodo šalių tikslas – įforminti atsakovės žemės sklypą jo pardavimui ieškovės močiutei S. G. . Nurodė, kad 2003-08-05 sutvarkiusi reikiamus dokumentus, ji įregistravo atsakovės vardu paveldėtas dalis į žemės sklypą, esantį Zabarauskų k., Trakų r.. Taip pat atsakovė 2003-07-02 įgaliojo organizuoti ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio Zabarauskų k., Trakų r., pardavimą.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2008-06-30 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka grąžinti 5000 Lt, kuriuos ji gavo iš ieškovės, su kitais reikalavimais nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nustatė, kad 2003-07-01 įgaliojimu atsakovė F. P. įgaliojo ieškovę S. G. tvarkyti paveldėjimo bylas po jos motinos G. S. bei brolio P. S. mirties, atstovauti ją visose įstaigose, užregistruoti dokumentus nustatyta tvarka jos vardu reikiamose įmonėse, gauti nuosavybės dokumentus. Įgaliojime nurodyta, kad vykdant įgaliojimą buvo vadovaujamasi LR CK 6.756-6.765 str.. 2003-07-01 įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovę užsakyti ir gauti dokumentus žemės sklypo, esančio Zabarauskų k., kurio bendras plotas yra 4,2 ha, pardavimui, parduoti už jos aptartą kainą, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Įgaliojime taip pat buvo nurodyta, kad vykdant įgaliojimą, vadovaujamasi LR CK 6.756 -6.765 str.. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė pavedimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Įstatymas nenumato pavedimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Todėl atsižvelgiant į šalių ketinimus bei į tai, kad minėtuose įgaliojimuose yra nurodyta, kad įgaliojimas vykdomas pagal pavedimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1000 Lt už pavedimo įvykdymą, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei sumokėti už pavedimo įvykdymą 1000 Lt. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir neigė tokį įsipareigojimą. Teismas pažymėjo, jog LR CK 6.758 str. 2 d. numato, kad jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Byloje teismas nenustatė duomenų, kad įgaliotinės S. G. atlikti veiksmai pagal 2003-07-01 įgaliojimą būtų jos profesinė ar verslo veikla, todėl ieškovei nenuginčijus minėtos prezumpcijos, pavedimo sutartį sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, laikė neatlygintine. Kad pavedimo sutartis buvo neatlygintinė patvirtino ir šalių tikrieji ketinimai – sutvarkius ieškovės paveldėjimo dokumentus ir paveldėtą turtą įregistravus nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas turėjo būti parduotas ieškovės močiutei S. G. . Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovės tikslas vykdant pavedimą, buvo ne gauti atlyginimą už darbą, o atsakovės turto perėjimas ieškovei artimam asmeniui. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1000 Lt priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovės pateikti advokatų įkainiai už pavedimo įvykdymą 2003 m. nevertinti, kadangi jie neįrodė apie šalių susitarimą dėl pavedimo įvykdymo atlyginimo, o tik patvirtina apie tuo metu vyravusius advokatų atlygius už tam tikras atliktas paslaugas. LR CK 6.761 str. 3 d. numato, kad įgaliotoja privalo atlyginti išlaidas, kurias įgaliotinė patyrė vykdydama pavedimą. Šio straipsnio pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt, kuriuos ji atsakovei sumokėjo sudarydama 2003-08-06 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, jog pavedimo vykdymo išlaidas sudaro visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su pavedimo vykdymu, t.y. išlaidos, sumokėtos pavedimo vykdyme dalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Nagrinėjant ginčą tarp tų pačių asmenų dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tiek atsakovė, tiek ieškovė tvirtino, kad 5000 Lt ieškovė sumokėjo atsakovei už S. G. parduodamą žemės sklypą. Kad įgaliotinė įgaliotojai 5000 Lt sumokėjo už žemės sklypą, ieškovė nurodo ir savo ieškinyje. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalaujami priteisti 5000 Lt buvo atsakovei sumokėta suma už S. G. perkamą žemės sklypą, bet ne suma, sumokėta atsakovės pavedimo vykdyme dalyvavusiems tretiesiems asmenims. Ši suma nesietina su pavedimo vykdymu, todėl ieškinys ieškovės nurodytu pagrindu nebuvo tenkintinas.
Šalies argumentai
Ieškovė S. G. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pavedimo sutarties vykdymą. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino LR CK 6.758 str. 2 d. įtvirtintą teisės normą, laikydamas, kad fizinis asmuo, kuris veikia pagal kito fizinio asmens įgaliojimą ne kaip verslininkas ar profesionalas, visais atvejais netenka teisės į atlyginimą už pavedimo sutarties įvykdymą. Pažymi, kad fizinių asmenų sudarytos pavedimo sutarties neatlygintinumas tėra prezumpcija, nuginčijama, nustačius įstatyme įvardintą įgaliotinio veiklos specifiką arba kitas aplinkybes, patvirtinančias pavedimo atlygintinumą. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tiek pavedimo sutarties tekste nurodyta įgaliotinio teisė į atlyginimą, tiek kitos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės žodinės ar konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties atveju. Nurodė, jog nors ir šalių numatytos turtinės pasekmės neįvyko, tačiau įgaliotinė išsaugojo teisę į atlyginimą – tik kitokia, pinigine forma. Pabrėžia, kad ieškovė visiškai įvykdė 2003-07-01 įgaliojimą, atsakovė gavo turtinį ieškovės veiksmų rezultatą, todėl ieškinio atmetimas kartu reiškia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ji nepatyrė atsakovės naudai išlaidų. Ieškovei vykdant 2003-07-01 įgaliojimą, 2003-08-06 atsakovė ir S. G. sudarė nurodyto sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovės, nesančios 2003-08-06 sutarties šalimi, 5000 Lt – dalį sklypo kainos. Remiantis LR CK 6.761 str. 3 d. įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurias pastarasis patyrė vykdydamas įgaliojimą Šioms išlaidoms grąžinti pakanka nustatyti du faktus: pirma, įgaliotinė atliko tam tikrus mokėjimus, antra, šie mokėjimai buvo sąlygoti išduoto įgaliojimo. Neturi jokios teisinės reikšmės, kam buvo sumokėtos lėšos: trečiajam asmeniui ar pačiai įgaliotojai - išlaidos, patirtos įgaliojimui įvykdyti, turi būti atlygintos. Tiek pati atsakovė, tiek ieškovė, tiek S. G. 2004-09-22 Trakų rajono teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė perdavė atsakovei 5000 Lt, organizuodama atsakovei priklausiusio žemės sklypo pardavimą. Atsakovė dar kartą šios bylos nagrinėjimo metu 2008-06-30 posėdyje nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei iš jos gautus 5000 Lt. Pažymi, kad civilinės bylos dėl 2003-08-06 sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendimas, neturi jokios įtakos 2003-07-01 įgaliojimu įformintos pavedimo sutarties šalių teisiniams santykiams. Vykdant įgaliojimą, tarp įgaliotojos ir trečiojo asmens sudarytos sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos tarp šalių taikymas nepanaikina įgaliotojos prievolės grąžinti įgaliotinės patirtas išlaidas. Atsakovė gavo iš ieškovės 5000 Lt, tą faktą pripažįsta, iki šiol pinigai nėra grąžinti, todėl ieškinio atmetimas reiškia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pilnai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino surinktus įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – LR CK 6.758 str. 2 d. normos aiškinimas ir taikymas. Ši norma numato, kad jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedamo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio ar kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė sudarė neatlygintiną pavedimo sutartį, nurodė, kad fizinių asmenų sudarytos pavedimo sutarties neatlygintinumas yra tik prezumpcija, kuri nuginčijama, nustačius įstatyme įvardinto įgaliotinio veiklos specifiką arba kitas aplinkybes, patvirtinančias pavedimo atlygintinumą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės LR CK 6.758 str. 2 d. normos aiškinimu. Bet apeliantė neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ją ir atsakovę siejusios pavedimo sutarties neatlygintinumo prezumpciją, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą dėl jos ir atsakovės pavedimo sutarties atlygintino pobūdžio. Atsakovė 2003-07-01 ir 2003-07-02 įgaliojimais (b.l.5, 21) įgaliojo ieškovę atsakovės vardu atlikti šiuose įgaliojimuose nurodytus veiksmus, įgaliojimai sudaryti notarine forma, vadovaujantis LR CK 6.756-6.765 str.. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Įgaliojimuose nėra nuorodos apie ieškovės atlyginimą už atstovavimą, kitokių rašytinių susitarimų ieškovė ir atsakovė nesudarė. Kadangi LR CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, sutarčiai taikomos bendrosios LR CK sandorių formos nustatymo taisyklės. Esant ginčui dėl pavedimo santykių egzistavimo fakto, įrodymu, patvirtinančiu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas įgaliojimas. Įgaliojimas nagrinėjamu atveju turi būti rašytinės formos ir notaro patvirtintas (LR CK 2.173 str., 3.138 str. 1 d. 1, 3 p.). Iš LR CK 6.756 str. 2 d., 2.137 str. 1 d. normų darytina išvada, kad susitarimas dėl pavedimo turi būti rašytinės formos, o atlyginimas už pavedimo vykdymą yra sudedamoji pavedimo sutarties dalis, todėl ir susitarimas dėl atlyginimo už pavedimą taip pat turi būti rašytinės formos. Tačiau tokio susitarimo rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu, todėl susitarimas gali būti įrodinėjamas ir kitais įrodymais, patvirtinančiais šalių susitarimą, ne tik pavedimo sutartimi. Tačiau šalis turi įrodyti tokio susitarimo buvimą. Ieškovė nurodo, kad ją ir atsakovę sieja atlygintini pavedimo santykiai, atsakovė tai neigė. Jokių kitokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus ir prielaidas, ieškovė nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė neįrodė susitarimo dėl atlygintinumo buvimo fakto, todėl konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pavedimo sutartis buvo neatlygintinė. Tai, kad advokatai už tokius veiksmus ima atlyginimą, neturi reikšmės bylai, nes tai yra sudedamoji jų profesinės veiklos dalis, ieškovei tai nėra profesinė veikla. Ieškovės argumentas, kad pavedimo atlygintinumą patvirtina, jog atsakovė ketino perleisti ieškovės senelei paveldėtą žemės sklypą, atmestinas, nes neįrodo susitarimo dėl pavedimo atlygintinumo buvimo bei ieškovės naudos iš to gavimą. Ieškovės senelei įgijus iš atsakovės žemės sklypą, ieškovė jokios turtinės naudos nebūtų įgyjusi, nes ji jokių teisių į senelės žemės sklypą neįgytų.
Pagal LR CK 6.761 str. 3 d. įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai vykdyti. Pagal minėtą normą įgaliotojas privalo atlyginti tik tas įgaliotinio išlaidas, kurias jis patyrė, vykdydamas įgaliotojo pavedimą ir tiesiogiai susijusias su pavedimo vykdymu. Kitokių įgaliotinio išlaidų įgaliotojas neprivalo atlyginti. Ieškovė buvo įgaliota iš esmės atstovauti atsakovę paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis, parduodant atsakovės paveldėtą žemės sklypą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė nepatyrė atsakovės naudai išlaidų. Ieškovė nurodo, kad patyrė 5000 Lt išlaidų, susijusių su atsakovės pavedimo vykdymu, šias išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas atsakovei avansas už atsakovės žemės sklypą. Ieškovė ieškinio tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą sudaro reikalavimas priteisti šias išlaidas, kaip susijusias su pavedimo vykdymu susijusias išlaidas. Teismas nors ir privalo teisiškai įvertinti faktinį ieškinio pagrindą ir pagal tai pritaikyti materialinės teisės normą, tačiau teismas negali kvestionuoti ir keisti ieškovės faktinio ieškinio pagrindo. Pagal byloje esančius duomenis pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantės minimi 5000 Lt sudarė ne įgaliojimo vykdymo metu patirtas išlaidas, o žemės sklypo dalies kainą (c.b. Nr. 2A-595/05, b.l. 100-103, 121). Ši suma nėra sietina su pavedimo vykdymu, kadangi ji nėra susijusi su įgaliojimuose suteiktų ieškovei įgaliojimų vykdymu, nesusiję su atsakovės gauto palikimo įforminimu ir jos nuosavybės teisių į palikimą įregistravimu ar žemės sklypo perleidimu. Minėta 5000 Lt suma yra avansas už perleidžiamą žemės sklypą ir šios išlaidos susijusios su pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5000 Lt priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėto avanso, tačiau kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu, pareikšdama savarankišką ieškinį teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė ir įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos teisingam išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.