Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Jukna pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teista:

1. 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 MGL (250 Eur) baudą;

2. 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 38 parų arešto bausme;

3. 2020 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė 10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, subendrintos 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas paskirta – 20 parų arešto bausme;

7. 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas paskirta – 20 parų arešto bausme;

8. 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas paskirta – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d ir 2024 m. kovo 27 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 44 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2024 m. liepos 17 d.;

9. 2024 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas paskirta – 30 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

M. A. kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. A., 2024 m. gegužės 10 d., apie 16.52 val., būdamas UAB „R.“ parduotuvėje „R.“, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, atėjęs prie 4-os kasos, nuo lentynos paėmė aštuoniolika vienetų „LABAS“ kortelių pakuočių „LABAS NERIBOTI GB mėnesiui“, kurio vieneto vertė 8,99 eurų, o bendra vertė - 161,82 eurų, prekes užsikišo po savo striuke ir išėjo iš parduotuvės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „R.“ priklausantį, 161,82 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais M. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. gegužės 10 d. UAB „R.“ pareiškime nurodoma, kad 2024 m. gegužės 10 d., apie 16.52 val., vyras bandė pagrobti 18 vnt. „LABAS“ pakuočių „LABAS NERIBOTI GB mėnesiui“, kurių bendra vertė 161,82 Eur. Prekes pagrobti bandęs pilietis atpažintas kaip M. A. (b. l. 1-5).

2024 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra prekybos centras „R.“ prekybos salė. Į įvykio vietą atvykstame iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelėje priešais matome pilkos spalvos pastatą. Užėjus į vidų pro automatiškai atsidarančias duris, matome „R.“ Informacijos centrą, dešinėje pusėje matome vartelius, pro kuriuos patenkame į prekybos salę. Praėjus pro vartelius, pasukame į kairę ir matome kasų zoną, eidami toliau matome kasas pažymėtas Nr. 4 ir Nr. 5. Priėję prie kasos, pažymėtos Nr. 4, matome lentyną su įvairiomis prekėmis bei „LABAS“ kortelių pakuotes. Parduotuvės prekybos salės zonoje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo įvykį. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta (b. l. 15-24).

2024 m. liepos 9 d. liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju „G.“ parduotuvėje „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną, kai buvo padaryta vagystė, t. y. 2024 m. gegužės 10 d. jis darbą pradėjo nuo 10 val. iki 20 val., tą dieną stovėjo už kasų ir pastebėjo, kad tarp 8-9 kasos suveikė garsinis signalas iš apsaugos vartelių, kurie stovi tarp kiekvienos kasos ir pamatė, kaip praėjo vyras. Liudytojas prie jo iškart priėjo ir pasakė jam, ar gali parodyti, ką jis yra pasiėmęs už striukės, nes striukė buvo išpūsta. Tada liudytojas jam paaiškino, kad vyras su juo kartu praeitų iki apsaugos posto. Praėjus maždaug tris žingsnius, vyras iš striukės išmetė 18 vnt. „LABAS“ kortelių pakuočių ir pabėgo iš parduotuvės, jis asmens nesivijo, kadangi prekių buvo labai daug ir aplinkui vaikščiojo kiti žmonės, todėl jis liko saugoti prekes, dėl įvykio pranešė per raciją kitiems apsaugos darbuotojams. Iš parduotuvės pabėgęs asmuo buvo matytas ankščiau jo kolegų, kurie jam paaiškino, kad vyras, kuris pasišalino, yra M. A.. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pateikti negalėjo (b. l. 28-31).

2024 m. liepos 5 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas vaizdo įrašai iš PC „R.“ parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

1. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Kasos - Praejimas Topo1“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip į pastatą per įėjimą iš (duomenys neskelbtini) pusės užeina vyras, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptas, rudų plaukų, vilkintis baltos/juodos spalvos striukę, pilkos spalvos treningus, baltos spalvos sportinius batus. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Kasos - POS04-05“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip ankščiau minėtas vyras perlipa per uždarytos kasos vartelius, užeina į prekybos centro salę ir iš 4-os kasos pasiima „LABAS“ kortelių pakuotes, įsideda jas į striukę ir sparčiu žingsniu eina link parduotuvės savitarnos kasų. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

3. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Sale -Pramone Laisvalaikio per“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip ankščiau minėtas asmuo apsidairo ir visas paimtas „LABAS“ kortelių pakuotes pasikiša ir paslepia sau po striuke. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

4. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Kasos - PO09- 10“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip ankščiau minėtas asmuo praeina pro 9-10 kasą nieko nepirkdamas, taip pat, kaip asmuo praeina pro apsaugos vartelius, dešinėje pusėje matosi, kaip suveikia raudona šviesa vartelių viršuje. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

5. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Kasos - Savitarna bendra1“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip ankščiau minėtas vyras yra lydimas apsaugos darbuotojo iki apsaugos posto, tuo metu kol jie kartu eina, asmuo iš striukės išsitraukia visas 18 vnt. „LABAS“ kortelių pakuotes, jas išmeta ir pabėga iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojas asmens nesiveja. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

6. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-05-10 16-52-02 T401 City North - Kasos - POS08-09“. Vaizdo įrašas prasideda, jame matoma, kaip ankščiau minėtas asmuo, praeina pro 9- 10 kasą nieko nepirkdamas, taip pat, kaip asmuo praeina pro apsaugos vartelius, dešinėje pusėje matosi, kaip suveikia raudona šviesa vartelių viršuje. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 12-14).

2024 m. rugpjūčio 27 d. įtariamuoju apklaustas M. A. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo kopiją gavo, įtarimo esmė ir turinys jam suprantamas, įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, advokatas apklausos metu jam nereikalingas, lietuviškai skaityti ir rašyti moka, psichiatrinėse ligoninėse jis nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas 2023 metais gegužės mėn., pagal metadono programą. Galvos traumų neturi. Jam parodytame 2024 m. gegužės 10 d. vaizdo įraše jis atpažįsta save, kai vykdė minėtą vagystę. Dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, jog šių metų pavasarį, tikslios datos nurodyti negali, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis užėjo į parduotuvę „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir spontaniškai nutarė ką nors pavogti. Parduotuvėje priėjęs prie kasos, nuo lentynos paėmė sukabintus aštuoniolika vienetų „LABAS“ kortelių pakuočių. Prekes užsikišo po savo striuke ir išėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjęs už prekes. Tuomet prie jo priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris paklausė, ką turi savo kišenėse, po šių apsaugos darbuotojo žodžių jis iš po savo striukės ištraukė visas pavogtas kortelių pakuotes ir numetė jas ant grindų. Išmetęs visas prekes ant grindų, jis išbėgo iš parduotuvės be prekių. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų prekių kiekio ir kainų jis sutinka. Kortelių pakuotes iš parduotuvės jis vogė tam, kad jas paradavęs galėtų nusipirkti sau maisto. Dėl padarytos vagystės jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 65-67).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pavogimas. BK 190 straipsnio 2 dalis sako, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą jį neatlygintinai pasisavindamas; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

BK specialios dalies straipsnių dispozicijos nustato atsakomybę už baigtą nusikalstamą veiką, todėl sprendžiant klausimą dėl parengtinės nusikalstamos veikos stadijos buvimo, būtina vadovautis BK 21 ir 22 straipsnio nuostatomis. Iš BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. aplinkybės, kurios sukliudė kaltinamajam pasiekti norimo tikslo.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (kaltinamojo M. A. parodymais, liudytojo I. K. parodymais, UAB „R.“ pareiškimu, vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu), kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad M. A., 2024 m. gegužės 10 d., apie 16.52 val., būdamas UAB „R.“ parduotuvėje „R.“, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, atėjęs prie 4-os kasos, nuo lentynos paėmė aštuoniolika vienetų „LABAS“ kortelių pakuočių „LABAS NERIBOTI GB mėnesiui“, kurio vieneto vertė 8,99 eurų, o bendra vertė - 161,82 eurų, prekes užsikišo po savo striuke ir išėjo iš parduotuvės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „R.“ priklausantį, 161,82 eurų vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas „R.“ parduotuvės apsaugos darbuotojas I. K. parodė, kad tiriamo įvykio metu, parduotuvės apsaugos vartelių pagalba pastebėjo, kad iš parduotuvės išeinantis vyras galimai nesumokėjo už paimtas prekes ir bando pasišalinti iš parduotuvės. I. K. sulaikė minėtą vyrą ir paprašė jo praeiti į apsaugos darbuotojo patalpas, tačiau vyras ištraukęs iš po striukes paimtas prekes „LABAS neriboto interneto korteles“ metė jas ant grindų ir staigiai pradėjo bėgti link išėjimo. Sulaikyti vyro jam nepavyko. Kaip paaiškėjo vėliau, kiti I. K. kolegos atpažino minėtą vyrą – tai buvo M. A..

Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad M. A. neteisėtai ir neatlygintinai bandė pagrobti jam nepriklausantį turtą, t. y. 18 „LABAS NERIBOTI GB mėnesiui“ kortelių, paslėpdamas jas po savo striuke, tačiau veiką nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – jo neteisėta veiką pastebėjo ir jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Baudžiamojo proceso metu apklaustas M. A. neginčijo jam pareikštų įtarimų, prisipažino, kad nurodytu laiku ir vietoje bandė pagrobti „R.“ parduotuvėje buvusias korteles.

Teismas konstatuoja, kad M. A. jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą įvykdė tiesioginę tyčia. Byloje surinktų įrodymų visuma bei pačio kaltinamojo M. A. parodymai patvirtina, kad jis suvokė tiriamos veikos neigiamą socialinę reikšmę, priešingumą įstatymo nuostatoms ir numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų parduotuvė neteks turto, patirs materialinę žalą ir tų neigiamų padarinių norėjo.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamojo M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. 2024 m. rugpjūčio 27 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89-96). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (b. l. 107-110). Kadangi M. A. nusikalstamos veikos nebaigė dėl savo valios nepriklausančių aplinkybių, jokios materialios žalos ji nesukėlė. 2024 m. rugpjūčio 27 d. UAB „R.“ įgaliotas atstovas informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 154-155). Šiam sprendimui neprieštaravo. Kitų nuo kaltinamojo M. A. nusikalstamos veikos galėjusių nukentėti asmenų nenustatyta. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad M. A. pasikėsino įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą. Šios grupės nusikalstamos veikos – baudžiamieji nusižengimai – pagal savo pavojingumo pobūdį yra priskiriamos prie mažiausiai žalingų (pavojingų) nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis nusikalstamos veikos sudėties neįgyvendino dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, jokių padarinių jos pavojinga veika nesukėlė, todėl M. A. padaryta veika neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Kaltinamasis jam inkriminuotą veiką realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. IKNR (Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras) išrašo duomenimis M. A. anksčiau ne kartą teistas už analogiškos rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 168-188). ANR (Administracinių nusižengimų registras) išrašo duomenimis M. A. sistemingais baudžiamas už smulkias vagystes (ANK 108 straipsnis) ir važiavimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto (ANK 446 straipsnis); jam paskirų baudų neapmoka (b. l. 112-149). Sodros duomenimis M. A. nedirba nuo 2023 m. balandžio 24 d. (b. l. 105-106). Psichikos ir (ar) priklausomybių ligų centro įskaitose neįrašytas. Kaltinamasis jam pareikštus įtarimus prisipažino, gailėjosi padaręs įstatymui priešingą veiką, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad M. A. yra linkęs sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėti įstatymo nuostatas, todėl jo pasikėsinimą įvykdyti nedidelės vertės turto vagystę negalima vertinti, kaip atsitiktinio pobūdžio nusižengimą. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti prokuroro siūlomą griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją – areštą. Teismo vertinimu prokuroro parinktas arešto bausmės dydis – 30 parų, yra teisingas, nes yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai ir būtinas efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamasis procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 20 parų arešto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. A. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 20 parų arešto bausmę.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki jam paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).