Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37347-20, kurioje K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 09.20 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, girdint ir matant pašaliniams asmenims, piktybiškai tyčiodamasis, grasinimais ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: nukentėjusiąją N. K. išvadindamas necenzūriniais žodžiais, prieš ją užsimodamas kumščiais ir grasindamas užmušti N. K. ir jos sūnų, rankomis sugriebdamas už šepečio, kuriuo N. K. gynėsi, koto ir jį tampydamas kartu su N. K., pažeidė viešąją tvarką.

K. P. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 90-91).

Kaltinimas K. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamojo K. P. parodymais. Jis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., nuo pat ryto buvo alaus bare Rokiškyje, prie Šepkos parko. Ten išgėrė alaus, degtinės butelį. Ėjo namo, į (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš alaus baro sunkiai pamena, kas vyko. Tikrai neneigia, jog galėjo N. K. iškeikti, ar taip pasielgti kaip nurodyta įtarime, kadangi su šia moterimi susipyksta nebe pirmą kartą. Jos nemėgsta, nes ji visame name, kuriame jis gyvena, aiškina visiems ir bando įvesti savo tvarką. Dėl šių priežasčių su ja ne kartą yra susiginčijęs laiptinėje, prie namo. Gailisi, kad taip pasielgė. Prašo skirti bausmės atidėjimą, nes padeda ūkininkui, kuris jam atsidėkoja pinigais, pinigus atiduoda vaikams, nes yra įpareigotas teismo juos išlaikyti. Taip pat mokosi Kavoliškio profesinėje mokykloje, dėl arešto gali nukentėti jo egzaminų sesija ir mokslo kokybė. Atidėjus arešto bausmę, sutinka su bet kokiais įpareigojimais (b. l. 90-91).

Nukentėjusiosios N. K. parodymais ir protokolu-pareiškimu. Ji parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 09.20 val., jai stovint prie namo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ir ten šluojant laiptus bei kalbantis su kaimynėmis V. I. ir M., į šio namo laiptinę ėjo akivaizdžiai neblaivus šios laiptinės gyventojas K. P.. Jis lipdamas laiptais, priėjo prie jos ir pradėjo ją įžeidinėti be jokios priežasties, priekaištavo, kad jos sūnus dirba policijoje, grasino ją ir jos sūnų užmušti. Puolė prie jos norėdamas suduoti smūgius kumščiais, užsimojo prieš ją kumščiais, tačiau ji apsigynė šepečiu, kurį laikė rankose. Atkišo šepetį priešais jį ir traukėsi toliau, o tada K. P. sugriebė už šepečio galo ir tempė jį. Ji laikė šepetį už vieno galo, o K. P. – už kito. Jis tempė šepetį kartu su ja, nes ji laikė kitą šepečio galą. Abu tampėsi iki kelio esančio priešais laiptinę, po to paleido. Viską matė minėtos kaimynės. Dėl šio įvykio fiziškai nenukentėjo, tačiau pasipiktino tokiu jo elgesiu ir išsigando. Taip K. P. prie jos kabinėjasi nebe pirmą kartą. Smūgių nuo jo išvengė, nes spėjo apsiginti (b. l. 8-9, 20-21).

Liudytojos V. I. parodymais. Ji parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 9 val. buvo prie savo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės. Matė, kaip namo komendantė, kurios vardo ir pavardės nežino, šlavė šepečiu laiptus. Prie laiptinės stovėjo dar viena moteris, kurios ji nepažįsta. Būnant prie laiptinės, pamatė, kad į laiptinę eina jaunas vaikinas, vėliau sužinojo, kad tas vaikinas yra kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Minėtas vaikinas sustojo prie komendantės ir pradėjo ją kolioti, rėkauti, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Komendantė pasakė tam vaikinui atsitraukti ir eiti tolyn, tačiau vaikinas neklausė, koliojo ją toliau, rėkė, kad užmuš ir puolė kumščiu trenkti komendantei, bet ji apsigynė šepečiu. Matė, kaip vaikinas buvo užsimojęs kumščiu priešais komendantės veidą ir bandė jai suduoti smūgius ne vieną kartą, bet komendantė ištiesė prieš jį šepetį ir kartojo, kad jis atsitrauktų. Vaikinas nuo jos neatsitraukė, toliau kartojo rėkdamas, kad užmuš. Bandė jai vėl trenkti, užsimojęs kumščiais mosikavo prieš ją. Komendantė ištiesusi šepetį laikėsi atstumo, traukėsi nuo to vaikino. Vaikinas bandė pagauti šepečio galą, kažkuriuo metu jis jį pačiupo ir nepaleido, o komendantė laikė kitą šepečio galą, jie abu tampėsi. Vaikinas tempė šepečio galą, o komendantė nepaleido kito šepečio galo, abu taip tampydamiesi nulipo nuo laiptų, ant šaligatvio ir nuėjo ant kelio, esančio priešais laiptinę. Viskas užtruko apie 15 minučių. Vaikinas buvo labai agresyvus, akivaizdžiai girtas, svirduliavo į šonus. Nežino, kodėl vaikinas taip kibo prie komendantės, jis pradėjo kabinėtis be jokios priežasties. Labai išsigando tokio vaikino elgesio. Jis būtų sudavęs komendantei smūgius, jei ji nebūtų turėjusi su savimi šepečio ir taip apsigynusi. Toks vaikino elgesys sukėlė neigiamas emocijas (b. l. 26-28).

Liudytojos O. M. parodymais. Ji parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 09.20 val. ryte, buvo prie savo namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kalbėjosi su namo komendante N. K., taip pat prie laiptų buvo ir kita moteris, kurios vardo ir pavardės nežino. Nuo gatvės pusės pamatė ateinantį jaunuolį, kurio nepažįsta. Matėsi, kad jaunuolis yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo į šalis. Jis praeidamas pro jas pradėjo įžeidinėti N. K., vadino ją necenzūriniais žodžiais, vadino ,,valkata“ ir panašiais negražiais žodžiais, rėkavo. Matėsi, kad jis agresyviai nusiteikęs, buvo piktas ant N. K. dėl kažko, priekaištavo jai dėl policijos, kad jam kažkada buvo ji iškviesta, priekaištavo, kad jos sūnus pareigūnas, kad jam dabar galės pasiskųsti ir panašiai. Negali pasakyti, ar vaikinas kažkaip grasino, ar sakė kažkokius grasinančius žodžius, tačiau, mano, kad galėjo taip sakyti, nes buvo labai piktas ir agresyviai nusiteikęs. N. K. jį vis ramino, sakė, kad jis ramintųsi ir eitų namo. Vaikinas lipo laiptais, kur ir stovėjo N. K., pasakė kažką panašaus ,,ateik čia, aš tau dabar parodysiu“. Negali pasakyti, ar jis buvo užsimojęs kumščiais, nepamena. N. K. iš kart ištiesė prieš tą vaikiną šepečio kotą priešais save, kurį turėjo visą laiką rankose, nes šlavė laiptus. Tas vaikinas griebė rankomis šepečio kotą, o N. K. laikė šepečio kotą taip pat ir traukėsi nuo jo, tas vaikinas vis nepaleido šepečio, taip jie pasitampė kurį laiką, nuėjo abu besitampydami link kelio, esančio priešais laiptinę. Po to N. K. stipriau patraukė šepetį ir vaikinui jis iš rankų išslydo ir nieko nebesakęs jis įėjo į laiptinę. Dar praeidamas pro ją, jis atsiprašė, kad taip pasielgė. Toks vaikino elgesys ją papiktino, sukėlė neigiamas emocijas (b. l. 30-31).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja O. M. iš pateiktų 4 nuotraukų, kur nuotraukoje Nr. 1 yra įtariamasis K. P., parodė į nuotrauką Nr. 1, taip nurodydama savo apklausoje minimą vaikiną, kuris grasino N. K. (b. l. 32-36).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Rokiškyje, prie Taikos g. 21 daugiabučio pirmos laiptinės (b. l. 12-16).

Alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0408 duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., 09.43 val., K. P. nustatytas 2,91 prom. girtumo laipsnis (b. l. 42-44).

Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, pilnai įrodo, kad K. P. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 09.20 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, girdint ir matant pašaliniams asmenims, piktybiškai tyčiodamasis, grasinimais ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: nukentėjusiąją N. K. išvadindamas necenzūriniais žodžiais, prieš ją užsimodamas kumščiais ir grasindamas užmušti N. K. ir jos sūnų, rankomis sugriebdamas už šepečio, kuriuo N. K. gynėsi, koto ir jį tampydamas kartu su N. K., pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių BK numatytų bausmių, kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Pripažinti K. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirti areštą 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti sumažintą galutinę bausmę – areštą 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. P. skirtos sumažintos galutinės 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir K. P. paskirti intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką (K. P. gyvenamuose namuose visą parą, išskyrus Probacijos tarnybos priežiūros plane nustatytus atvejus) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, K. P. paskirti šias pareigas: per pirmąjį arešto bausmės atidėjimo laiko mėnesį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą arešto bausmės atidėjimo laiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, K. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu visą arešto bausmės atidėjimo laiką.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su skirtinos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 99-101, 103).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).

Parenkant bausmių dydžius teismas atsižvelgia, kad K. P. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jis neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 50-56), administracine tvarka baustas (b. l. 58-62); bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 67).

Prokuroras nurodo, kad K. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė būdamas recidyvistas, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir prašo skirti K. P. arešto bausmę bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 50-56) matyti, kad K. P. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 64 MGL (2434,84 Eur) dydžio bauda, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pakeista į 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 32 val. Viešųjų darbų bausmę K. P. atlikęs, jis 2017 m. balandžio 4 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kadangi K. P. buvo teistas už apysunkių nusikalstamų veikų padarymą, o paskirtą bausmę atliko 2017 m. balandžio 4 d., todėl darytina išvada, kad BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. rugsėjo 17 d.) teistumas K. P. jau buvo išnykęs, todėl jis nelaikytinas recidyvistu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju K. P., kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su areštu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kuri padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui (BK 55 straipsnis). Taip pas K. P. įpareigotinas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų padarymui ateityje, bei siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, K. P. kartu su bausme skirtinas įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šio įpareigojimo terminą nustatant šešiems mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 72¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, K. P. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

K. P. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., 12.20 val. (b. l. 93) iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 10.45 val. (b. l. 94), buvo laikinai sulaikytas (viena para), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis).

Kaltinamajam K. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., 12.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 10.45 val. (viena laikinojo sulaikymo para), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įpareigoti K. P. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per pirmus tris laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti K. P., kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu skirti K. P. įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šio įpareigojimo terminą nustatant šešiems mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Pranešti K. P., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti K. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.