- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2-8208-642/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05374-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- UAB „ATS logistics“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Autoverslo logistika“, UAB „Krovinių gidas“
- Atsakovas
- UAB „Greencarrier freight services LT“
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Greta Motiejūnienė
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Ritai Bružinskienei ir Ingridai Jušenkienei, ieškovės UAB „ATS logistics“ ir trečiojo asmens UAB „Autoverslo logistika“ atstovei Jurgitai Raginytei-Petrauskienei, atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei, trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ATS logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Greencarrier freight services LT“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Krovinių gidas“ ir UAB „Autoverslo logistika“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“ ieškovės UAB „ATS logistics“ naudai priteisti 12205,64 Eur nuostolių atlyginimo, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 200,00 Eur išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-03-23 UAB „Greencarrier freight services LT“ su UAB „ATS logistics“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. D00419, kuria susitarė dėl krovinio transportavimo maršrutu Lietuva (Vilnius) – Švedijos Karalystė (Fagersta) sąlygų. Vadovaujantis sutartimi, atsakovė krovinį, kuriam suforminta T1 (tranzito deklaracija), įsipareigojo Lietuvoje pasikrauti 2015-03-25 ir iki 2015-04-01 nugabenti gavėjui, prieš tai atlikęs gavėjo šalyje nustatytą tranzitinio krovinio pateikimo muitinės priežiūrai procedūrą. Šalys susitarė, kad krovinio, kuriam įforminta T1 deklaracija, pervežimo kaina yra 550,00 Eur. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai tiek sutartyje, tiek elektroninio susirašinėjimo laiškuose tarp ieškovės ir atsakovės atstovų, informavo atsakovę, kad krovinys bus gabenamas su T1 deklaracija. 2015-03-26 į pasikrovimo vietą Vilniuje atsakovė pristatė transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)DF985. Tą pačią dieną UAB „Autoverslo logistika” muitinės poste, esančiame Kirtimų g. 41, Vilniuje, posto Nr. LTVR5000 Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai buvo įformintas tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 15LTVR50001471AB80 pagal tarptautinį transporto važtaraštį CMR Nr. 4294-01153 (2015-03-26). Tranzito procedūros vykdytojas/priklausomas UADB „Lamantinas” tarpininkas – uždaroji akcinė bendrovė „Autoverslo logistika“. Vežėjo transporto priemonės identifikaciniai duomenys – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)DF985. Prekė – pneumatinis kūjis (3380 kg bruto svorio). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2015-04-02. Paskirties įstaiga/muitinė – Terminal & Transporttjanst AB, Industrivagen 16, 195 60 Arlandastad, tel. + 46859450265, darbo laikas 6.00 iki 22.00, muitinės posto kodas SE003033. Kad tranzito procedūra būtų užbaigta, prekių vežėjas privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei, tačiau tai padaryta nebuvo. 2015-03-30 prekių ieškovės samdytas vežėjas UAB „Greencarrier freight services LT“, pagal 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, prekes – pneumatinis kūjis (3380 kg bruto svorio) iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)DF985 gavėją aptarnaujančiame terminale, be raštiško muitinės pareigūno leidimo, todėl buvo konstatuotas muitinės procedūros pažeidimas, t.y. kroviniui, kuris nepateiktas muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti, priskaičiuoti mokėtini mokesčiai 12205,64 Eur PVM (113 045 SEK), kuriuos Švedijos muitinei sumokėjo UAB „Autoverslo logistika”, kuriai ieškovė 2015-03-26 buvo išdavusi garantiją už mokėtinus mokesčius. 2015-05-29 Švedijos muitinė priėmė sprendimą Nr. AMA 15-90559/152054332, kad atsižvelgiant į tai, kad prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos neteisėtai, todėl atsiranda mokėtini importo mokesčiai, kuriuos kaip priklausomas UADB „Lamantinas” tarpininkas UAB „Autoverslo logistika” 2015-12-04 sumokėjo Švedijos muitinei (Tullverket), iš viso 12205,64 Eur (113 045 SEK). Ieškovė 2015-12-31 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu įvykdė prievolę atlyginti UAB „Autoverslo logistika“ patirtus nuostolius (Tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymo aktas Nr. 00037) 12205,64 Eur sumai, todėl įgijo reikalavimo teisė į atsakovę.
Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Autoverslo logistika“ atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12205,64 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi iš išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-23 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. D00419. Sutartyje aptarti visi su krovinio vežimu susiję duomenys, tačiau sutarties grafa „Išmuitinimas“, kurioje turėtų būti pateikta informacija apie išmuitinimo procedūrą ir vietą, palikta tuščia. Prieš pradedant vykdyti sutartį, atsakovė pasitikslino ieškovės, kas bus atsakingas už su krovinio muitinės procedūromis susijusių veiksmų atlikimą: „Muitines procedūras iškrovime sutvarkys?“ (atsakovės darbuotojos 2015-03-23, 11:39 laiškas), ieškovės darbuotojos atsakymas: „Taip, muitinės procedūros bus daromos pas mus“ (2015-03-23, 11:40 laiškas). Atsakovės nuomone, ne tik sutartis, bet ir šalių susirašinėjimas patvirtino, kad atsakovė nėra atsakinga už muitinės procedūras. Sutarties įvykdymui buvo pasamdytas UAB „Krovinių gidas“. Ši aplinkybė buvo žinoma ir ieškovei, kuri, pasirašydama CMR važtaraštį, matė ir žinojo, jog vežėju yra nurodytas UAB „Krovinių gidas“. CMR važtaraštis buvo įteiktas faktiniam vežėjui, atsakovė CMR važtaraščio neturėjo. Atsakovės nuomone, šioje situacijoje neegzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, dėl ko atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kaip jau minėta, šalių pasirašytos sutarties grafoje „išmuitinimas“, jokių nurodymų nebuvo, be to, atsakovei elektroniniu paštu pasitikslinus dėl muitinės procedūrų, ieškovė nurodė, kad muitinės procedūros bus daromos pas ieškovę, todėl, esant šioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, ji nebuvo prisiėmusi pareigos sutvarkyti su kroviniu susijusių muitinės procedūrų. Atsakovė nurodo, kad iš esmės ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei, remiasi tik CMR 13 punkto įrašu, kuriame nuodytas muitinės terminalas, tačiau šią nuostatą ieškovė įrašė savavališkai ir vienašališkai jau po sutarties pasirašymo ir šalių elektroninio susirašinėjimo. CMR važtaraštis buvo įteiktas faktiniam vežėjui UAB „Kroviniu gidas“ ir apie jokias naujai atsiradusias vežimo sąlygas atsakovė nebuvo informuota. Be to, vadovaujantis CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatoms, didesnė reikšmė yra suteikiama vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, todėl esant, skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Atsakovė pažymi ir tai, kad pristačius krovinį į sutartyje nurodytą vietą (kuri numatyta ir CMR važtaraščio 2 grafoje), jokių pretenzijų vežėjui neišreikšta. Dar daugiau, T1 formoje, kurią pildė ieškovė, nurodytas tas pats adresas kaip ir sutartyje (Atlas Copco Secoroc AB, SE-737 25 Fagersta), o tai patvirtina, kad būtent šiuo adresu atsakovė turėjo pristatyti krovinį. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, kartu pažeidė ir Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 1992-10-12 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnį, 96 straipsnio 2 dalį, nes atsakovės įsitikinimu, ieškovės 2016-03-23 elektroninis laiškas patvirtina, kad būtent ieškovė prisiėmė atsakomybę už įvežtų prekių gabenimo atitikimą Bendrijos muitinės kodekso reikalavimams ir muitinės procedūroms, kitaip tariant buvo tranzito procedūros vykdytojas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad gavėjui krovinys buvo pristatytas į sutartą vietą 2015-03-30, tuo tarpu remiantis Švedijos muitinės sprendimu, paskutinė diena muitinės procedūroms atlikti buvo 2016-04-02. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalį, teisę atlikti muitinės procedūras turi ir pats gavėjas. Krovinio pristatymo metu gavėjas vežėjui neišreiškė jokių pretenzijų dėl nesutvarkytų muitinės procedūrų ir pats gavėjas turėjo dar 3 dienas muitinės procedūroms sutvarkyti. Dėl ieškovės neva patirtų nuostolių ir priežastinio ryšio, atsakovė nurodo, kad Švedijos muitinės priskaičiuoti mokesčiai neturėtų būti vertinami kaip žala, nes, remiantis Švedijos muitinės sprendimu, buvo apskaičiuota importo skola muitinei, o ne kokia nors bauda/sankcija už muitinės, procedūrų pažeidimus. Atsakovės nuomone, remiantis Bendrijos muitų kodekso 201-203 straipsniais, importo mokesčiai (importo skola muitinei) yra privalomi bet kokiu atveju ir neišvengiami, todėl net jei pagal sutartį vežtas krovinys būtų pristatytas muitinės procedūroms laiku, importo mokesčiai būtų apskaičiuoti bet kokiu atveju, pateikus atitinkamą muitinės deklaraciją. Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį į CMR važtaraščio 15 punktą („Apmokėjimo sąlygos“), kuriame nurodyta – DAP Fagersta. Remiantis Incoterms sąlygomis, nurodomas toks „DAP“ apibrėžimas: DAP sandoriai reikalauja, kad pardavėjas suorganizuotų ir sumokėtų už prekių pristatymą į pirkėjo pasirinktą vietą, o pirkėjas sumokėtų atvežtų prekių importo muitus ir mokesčius. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė su gavėju buvo susitarę, kad būtent gavėjas apmokės visus importo mokesčius, kas reiškia, kad gavėjas turėjo apmokėti ir reikalaujamą 12205,64 Eur sumą, kurią apskaičiavo ir pareikalavo Švedijos muitinė. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo byloje pateikti negalintis, kadangi UAB „Krovinių gidas“ nėra žinoma, ar atsakovė UAB „Greencarrier freight Services LT“ buvo tinkamai supažindinta su krovinio pervežimo reikalavimais (nurodymais), ar siuntėjas perdavė vežėjui visus reikalingus dokumentus ir kt. Prašė teismo, nustačius atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“, kaip vežėjo, atsakomybę, kylančią vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. D00419 bei CMR konvencijos pagrindu, ieškovės UAB „ATS logistics“ ieškinį dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo tenkinti, tuo pačiu pripažįstant, kad trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“, kaip faktinio vežėjo, kaltės dėl nuostolių atsiradimo nėra; taip pat prašė priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Greencarrier freight services LT“ užsakė iš UAB „Krovinių gidas“ krovinio pervežimo paslaugas, nurodydama vežėjui konkretų krovinio gavėjo Švedijoje adresą, kuriuo krovinys turėjo būti pristatytas. Krovinio pervežimo užsakymas atskirai raštu įformintas nebuvo, o konkrečius nurodymus iš atsakovės, koks krovinys ir kur turėtų būti pervežamas, trečiasis asmuo gavo iš atsakovės. Duomenų apie tai, jog vežamos prekės turėjo būti pateikiamos muitinei, UAB „Krovinių gidas“ neturėjo, atsakovė apie tai faktinio vežėjo neinformavo, todėl krovinys buvo vežamas tiesiogiai jo gavėjo adresu. Kadangi prekes gavėjas priėmė ir jokių pretenzijų vežėjui nepareiškė, UAB „Krovinių gidas“ mano, kad savo, kaip vežėjo, prievolę įvykdė tinkamai.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ atstovas advokatas Eligijus Karbauskas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015-03-23 atsakovė UAB „Greencarrier freight services LT“ su ieškove UAB „ATS logistics“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. D00419, kuria susitarė dėl krovinio transportavimo maršrutu Lietuva (Vilnius) – Švedijos Karalystė (Fagersta) sąlygų. Sutartyje aptarti pagrindiniai su krovinio vežimu susiję duomenys: sutarties punkte „Pervežimo sąlygos“ nurodyta – krovinys su T1; sutarties grafoje „Vietų skaičius“ nurodyta – 6 vienetai palečių su tiksliais matmenimis, svoris bei nurodyta „su T1“; sutarties grafoje „Pakrovimas“ nurodyta krovinio pakrovimo data ir vieta – 2015-03-25, Kirtimų g. 14, Vilnius; sutarties grafoje „Iškrovimas“ numatyta krovinio iškrovimo data ir vieta – 2015-04-01, Atlas Copco Secoroc AB, SE-737 25 Fagersta; sutarties grafoje „Pervežimo kaina“ nurodyta – 550 Eur + T1; sutarties grafa „Išmuitinimas“, kurioje turėtų būti pateikta informacija apie išmuitinimo procedūrą ir vietą, palikta tuščia.
Pažymėtina tai, kad nors krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Greencarrier freight services LT“, atsakovė krovinio pati nevežė, o krovinio pervežimui pasitelkė trečiąjį asmenį – faktinį vežėją UAB „Krovinių gidas“, juridinio asmens kodas 135704015 (CMR krovinio važtaraščio 16 grafa). Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2015-01-20 vežimo sutartis Nr. 15GC-P/004 tarp UAB „Greencarrier freight services LT“ ir UAB „Krovinių gidas“. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama vežėjo, kuris krovinio pats nevežė, pareiga atlyginti nuostolius, jei sutartimi su krovinio siuntėju ar gavėju toks asmuo įsipareigoja būti vežėjas, jis ir atsako už krovinį kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar gabena krovinį pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis Nr. 3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis Nr. 3K-3-64/2008). Remiantis CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už veiksmus asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi. Asmuo, kuris krovinio pats nevežė, taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį.
Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakomybės už teisinius padarinius – nuostolius, atsiradusius dėl CMR važtaraščio 13 skiltyje „Siuntėjo nurodymai (muitinės ir kitas apdorojimas)“ nurodytų duomenų, kurie neįrašyti 2015-03-23 šalių sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. D00419. Kaip matyti iš 2015-03-26 CMR važtaraščio, minėtame punkte nurodytas konkretus muitinės terminalas, kuriame turėtų būti atlikta tranzitinio krovinio pateikimo muitinės priežiūrai procedūra, o minėtos vežimo sutarties grafa „Išmuitinimas“ palikta tuščia.
Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas, važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. Šiuo atveju, kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus. CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad, esant skirtingoms sąlygoms dėl išmuitinimo, vežėjas turi vadovautis sutartimi. Vis dėlto, pabrėžtina tai, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi, jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-30 nutartis Nr. 3K-7-159/2013).
Tuo pačiu, abiem šalims tenka pareiga ir atsakomybė sudaryti tinkamą ir aiškią vežimo sutartį, aptariant visas reikšmingas sąlygas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis, numato, kad šalys turi teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Jau minėta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015-03-23 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. D00419, ją savo parašais patvirtino abi šalys, todėl šiuo atveju ir atsakomybė dėl neaiškių sutarties sąlygų tenka abiem šalims. Vežimo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus muitinės terminalas, kur krovinys turėtų būti pateiktas išmuitinimui, tačiau net trijose sutarties grafose minima T1 deklaracija („pervežimo sąlygos“, „vietų skaičius“, „pervežimo kaina“), kas sudaro prielaidas sutarties sąlygų neaiškumui, dėl ko, kaip jau minėta anksčiau, atsakomybė tenka abiem šalims.
Iš byloje esančio CMR važtaraščio matyti, kad 13 skiltyje „Siuntėjo nurodymai (muitinės ir kitas apdorojimas)“ nurodytas konkretus muitinės terminalas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 straipsnio 4 punktas numato, kad sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės pateiktu argumentu, kad, jei ieškovė buvo nusprendusi keisti sutartines sąlygas, kiek jos susijusios su muitinės procedūromis, apie tai turėjo informuoti atsakovę ir tarp šalių turėjo būti pasirašomas papildomas susitarimas (keičiama/pildoma sutartis). Tačiau atsakovei, šioje situacijoje atsakovės įgaliotam faktiniam vežėjui, pasirašant CMR važtaraštį ir pastebėjus neatitikimą su jam žinomomis vežimo sutarties sąlygomis, vežėjui kyla pareiga pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus (krovinio pateikimą išmuitinimui) ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Pažymėtina tai, kad CMR važtaraštyje 18 grafa „Vežėjo išlygos, pastabos“ palikta tuščia.
Teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esančius elektroninius laiškus, kurie patvirtina 2015-03-23 susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojų, kuomet buvo tikslinama, kas bus atsakingas už su krovinio muitinės procedūromis susijusių veiksmų atlikimą. Į atsakovės darbuotojos 2015-03-23, 11:39 val. paklausimą elektroniniu paštu „Muitinės procedūras iškrovime sutvarkys?“, ieškovės darbuotoja atsakė 2015-03-23, 11:40 val. „Taip, muitinės procedūros bus daromos pas mus“. Šis darbuotojų susirašinėjimas, tikslinant muitinės procedūras, nėra aiškus, kadangi nėra aišku, apie kokias konkrečias procedūras kalbama, tačiau pripažintina ir ieškovės darbuotojos kaltė, kadangi ji, aplaidžiai, nepasitikslinusi atsakovės darbuotojos klausimo, nurodė, kad „muitinės procedūros bus daromos pas mus“, kas šioje situacijoje atsakovei suteikė aiškią prielaidą manyti, jog atsakovė neturi pareigų, susijusių su krovinio išmuitinimu.
Tačiau atsakovės nerūpestingumas ir aplaidumas šioje byloje pasireiškė tuo, kad ji, kaip nurodė savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, CMR važtaraščio ir jame nurodytų įrašytų duomenų nematė, nesidomėjo, kokius dokumentus iš siuntėjo gavo faktinis vežėjas – atsakovės pasamdytas UAB „Krovinių gidas“, nesidomėjo ir tuo, ar gautuose dokumentuose nurodyti duomenys sutampa su šalių sudarytos vežimo sutarties sąlygomis. Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtoje vežimo sutartyje, jos 5 punkte, nurodyta, kad vežėjas įsipareigoja informuoti užsakovą kiekvieną dieną iki 11.00 val. apie krovinio buvimo vietą. Tačiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią pareigą vykdė. Teismo nuomone, tokiu savo elgesiu atsakovė prisiėmė riziką dėl tinkamo tranzitinio krovinio pervežimo pagal sutartas sąlygas – tiek pagal šalių sudarytą vežimo sutartį, tiek pagal CMR važtaraštį.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė nesutinka, su ieškovės nurodyta patirta žala – Švedijos muitinės konstatuotas neteisėtas prekių paėmimas iš muitinės, kas sąlygoja importo mokesčių (12205,64 Eur) paskaičiavimą ir išieškojimą. Taip pat atsakovės nuomone, neegzistuoja priežastinis ryšys. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Atsakovė, netinkamai vykdydama šalių pasirašytą sutartį, CMR krovinio važtaraštyje pateiktus nurodymus (konkrečiai CMR 13 grafą), nenuvyko ir nepateikė krovinio ir jį lydinčių dokumentų muitiniam forminimui atlikti, t.y. neteisėtai paėmė krovinį iš muitinės priežiūros. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 203 straipsniu, neteisėtai paėmus prekes iš muitinės importo priežiūros, susidarė mokėtini mokesčiai Švedijos muitinei – 12205,64 Eur (113045 SEK). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2015-05-18 Švedijos muitinės departamento sprendimas. Ieškovės patirta žala – mokėtini mokesčiai Švedijos muitinei atsirado kaip neteisėtų atsakovės veiksmų rezultatas (krovinys iki nustatyto termino pabaigos vežėjo nebuvo pristatytas muitinės įstaigai), todėl šioje situacijoje priežastinis ryšys, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, yra pagrįstas. Pažymėtina, kad 12205,64 Eur (113045 SEK) Švedijos muitinei sumokėjo UAB „Autoverslo logistika” (tai patvirtina byloje esanti UAB „Autoverslo logistika“ sąskaita faktūra Nr. 003987), kuriai ieškovė buvo išdavusi garantiją už mokėtinus mokesčius. Ieškovė 2015-12-31 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu įvykdė prievolę atlyginti UAB „Autoverslo logistika“ patirtus nuostolius (tai patvirtina byloje esantis tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymo aktas Nr. 00037) 12205,64 EUR sumai, todėl įgijo reikalavimo teisė į atsakovę.
Svarbu paminėti tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms, muitinės priežiūrai svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Abi šalys taip pat žino atvejus, kada tranzitinis krovinys turi būti pateiktas muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti, ir šių procedūrų neatlikimo padarinius. Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius šios sutarties šalims, yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Ši bendradarbiavimo pareiga kyla iš prievolių vykdymo principų ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Šie principai taikomi ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje teisėje, į juos atsižvelgiama aiškinant tarptautinių teisės aktų nuostatas ir šių nuostatų pagrindu įgytas šalių teises bei pareigas. Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į šalių skirtingus interesus ir siekti jų protingos pusiausvyros. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Sąžiningumo principas reikalauja veikti pagal bonus pater familias standartą, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Bendrųjų teisės principų taikymas sudaro galimybę tinkamai aiškinti tarptautinės privatinės teisės normas, užpildant esančias teisės spragas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą kad abi šalys dėl abipusės kaltės (mišri kaltė) turi kartu prisiimti pasekmes – nuostolius, atsiradusius dėl nepavykusio vežimo, vykdyto 2015-03-25 krovinio pervežimo sutarties, 2015-03-26 CMR važtaraščio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovė UAB „ATS logistics“ prašė priteisti 12205,64 Eur nuostolių atlyginimą, o atsakovė UAB „Greencarrier freight services LT“ prašė šios sumos nepriteisti – ieškovės ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 6102,82 Eur, teismas sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas 50,00 procentų dalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai.
Ieškovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 993,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 293,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 500,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 200,00 Eur išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti. Ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės priteistina 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 715,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistina 357,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“ pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą ieškinio reikalavimui užtikrinti, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, 2016-04-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“ 6102,82 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei UAB „ATS logistics“.
Priteisti iš atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“ ieškovei UAB „ATS logistics“ 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „ATS logistics” 357,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Greencarrier freight services LT“.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Krovinių gidas“ 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „ATS logistics“ ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“.
2016-04-11 nutartimi atsakovės UAB „Greencarrier freight services LT“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.