Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-09-27 · Byla Nr. TS-47-610/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
TS-47-610/2018
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00014-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos

Teikimas (Skundas) Nr. TS-47-610/ 2018 Proceso Nr. 1-96-1-00014-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 2.5.14..

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2018 m. rugsėjo 27 d.

MarijampolėMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas N. B.,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-540.

Susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo jo elgesio bausmės atlikimo metu ir darydama klaidingas hipotetines prielaidas priėmė nutarimą. Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis meno terapijos užsiėmimų nelankė todėl, kad meno terapijos užsiėmimai minėtą ketvirtį nevyko, nes nebuvo užsiėmimus vedančių psichologų. Visa tai ir lėmė jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą 1 balu. Pristatomas Komisijai 7 kartą, ši nėra nuosekli jo atžvilgiu, kadangi ne kartą siūlė taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Mano, kad visos jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokuroras nurodo, jog pritaria komisijos nutarime nurodytiems faktams, jog nuteistasis R. K. yra įvykdęs keleto skirtingų nusikalstamų veikų kategorijų nusikaltimus, kurie dažniausiai buvo susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, tačiau paskutinis nuteistojo nusikaltimas yra susijęs su alkoholio vartojimu, kai išgertuvių metu, kilus konfliktui su sugėrovu jį nudūrė. Polinkis priklausomybėms, t. y. alkoholiui, pastebimas ir bausmės atlikimo metu, kai pataisos namuose nuteistajam buvo nustatytas 1,60 %o girtumas bei 2012-09-13 paskirta drausminė nuobauda, tačiau nuteistasis paskutinio įvykdyto smurtinio nusikaltimo metu jam būnant neblaiviam išvadų nepadarė ir vėl nusikalto pataisos namuose vartodamas alkoholį. Visa tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti. Iš viso bausmės atlikimo metu nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas 9 kartus, skatintas 7 kartus. Pataisos namuose nedirba, turi finansinių įsipareigojimų. 2018-08-23 socialinio tyrimo išvadoje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atitinka 76 balus (pagal OASys - priskirtina vidutinei), tačiau nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 1 balu lyginant su paskutiniu atliktu vertinimu. Nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė tai, kad vertinimas buvo atliekamas kito vertintojo. Iš viso nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos svarstomas 7-ą kartą. Šiuo metu nuteistasis jam teiktas rekomendacijas įvykdė nepilnai: nuteistasis tęsė pataisą pagal jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, tačiau neįvykdė rekomendacijos dalyvauti meno terapijos užsiėmimuose. Prokuroras pritaria komisijos nurodytam faktui, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Prokuroras nesutinka su nuteistojo skunde nurodyta argumentacija, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nėra objektyvi, kadangi neatsižvelgė į aplinkybes, jog meno terapijos užsiėmimai minimą ketvirtį nevyko, kadangi nėra užsiėmimus vedančio psichologo, tačiau komisija nutarime pažymėjo priešingai, nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė tai, kad vertinimas buvo atliekamas kito vertintojo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad R. K. teistas 2009-05-13 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 129 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1,2,5 d. 2 p. 9 d. subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2009-02-03 nuosprendžiu galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Užskaityta 3 dienos, pagal 2009-10-15 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pagal BK 178 str. 1 d. išteisintas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. bausmė paskirta 2009-05-13 nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. apėmimo būdu subendrinta su 2009-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Pagal 2009-11-13 Šiaulių apygardos teismo nutartį vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinti 2009-05- 11 ir 2009-05-13 nuosprendžiai apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai ir 8 dienos.

2018 m. rugpjūčio 23 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-540 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 6 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis R. K. bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus 9 kartus, tame tarpe ir už alkoholio vartojimą. Stresinėse situacijose nuteistojo savikontrolė silpnoka, todėl išėjęs iš struktūruotos aplinkos, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 76 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 49 balus, dinaminiai veiksniai - 27 balus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus. Nustatyta, kad nuteistajam 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus, bausmių vykdymo atidėjimo metu buvo teisiamas už kitas ar naujai padarytas veikas. Nuteistajam taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas atgal į laisvės atėmimo vietą atlikti neatliktos bausmės. Be to, nuteistojo paskutinis įvykdytas nusikaltimas ( nužudymas) yra daug sunkesnis už ankstesnius įvykdytus nusikaltimus. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (9 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), nors nuobaudos negalioja, tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 7 kartus skatintas, nors šiuo metu nedirba, tačiau šios laisvės atėmimo bausmės laiku apie 1 metus 6 mėnesius dirbo VĮ „Mūsų amatai“ valdymo įrenginių operatoriumi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors nuteistojo skunde nurodyta argumentacija, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nėra objektyvi, kadangi neatsižvelgė į aplinkybes, jog meno terapijos užsiėmimai minimą ketvirtį nevyko, kadangi nėra užsiėmimus vedančio psichologo, tačiau komisija nutarime pažymėjo priešingai, jog nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė tai, kad vertinimas buvo atliekamas kito vertintojo.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį,nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

N. R. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr.81/04-540 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas N. B.