Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-216-753/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
1-216-753/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
J. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-216-753/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34954-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 2.12.1.4
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34954-17 metu surinktą medžiagą, kurioje

J. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti, neteista, gyvenanti adresu – (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017-07-12 apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini) g., Kaišiadorių m., vairavo jai priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

J. Z., jai pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir ji buvo apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Paaiškino, kad 2017-07-12 d. apie 03.15 val. ji išėjo į lauką perstatyti savo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią arčiau savo namo. Pripažįsta, kad ji buvo išgėrusi alkoholio, nes šventė draugės mergvakarį. Ji įsėdo į nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo, užsisegė saugos diržą ir tik pradėjusi važiuoti, pro galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad už jos automobilio stovi policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Prie jos priėjęs pareigūnas patikrino automobilio dokumentus ir jos girtumą. Jai buvo nustatytas alkotesteriu 1,67 promilių neblaivumas. Dėl to, kad neblaivi vairavo automobilį, kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 30, 33).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Žydrūnė Parangovskaja parodė, kad 2017 m. liepos 12 d. apie 03.15 val. jai kartu Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju Rimvydu Karpičiumi, patruliuojant (duomenys neskelbtini) g., Kaišiadorių m., sustabdė automobilį Audi A3, kurio valstybinių numerių neprisimena. Minėtą automobilį vairavo J. Z., nuo kurios sklido kvapas panašus į alkoholio, dėl ko alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai buvo patikrintas jos blaivumas. Automobilio vairuotojai buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. J. Z. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, nuvežta į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių paimti kraują tyrimui, t. y. tikslu nustatyti alkoholio kiekiui kraujyje (b. l. 12).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas Rimvydas Karpičius įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip ir ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja Ž. Parangovskaja (b. l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7032/2017(01), J. Z. kraujyje, paimtame 2017-07-12 apie 03.00 val. (minutės nenurodytos) nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio (b. l. 38).

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Kaišiadorių m. (2017-07-12 apžiūros protokolas, b. l. 7-9).

Ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-07-12 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, b. l. 15-17). Šis automobilis apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (b. l. 19).

Iš byloje pateikto VĮ "Regitros" išduoto registracijos liudijimo Nr. F 974626 kopijos matyti, kad automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. Z. (b. l. 18).

Ikiteisminiame tyrime automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas J. Z., įsipareigojus jį saugoti neparduoti, neremontuoti, įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims (2017-07-12 rašytinis pasižadėjimas, b. l. 22,23).

Iš 2017-07-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. Z. ikiteisminiame tyrime pateikė savo vairuotojo pažymėjimą Nr. 01020314 (b. l. 24-25).

Kaltinamosios J. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017-07-12 apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., vairavo jai priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74).

Skirdamas bausmę J. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas esant tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: neteista (b. l. 39), vienerių metų laikotarpyje nebausta už administracinius nusižengimus (b. l. 47, duomenys iš administracinių nusižengimų registrų), ji nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 43), dirba, darbdavio (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, komunikabili, darbe su darbuotojais ir klientais neturinti konfliktinių situacijų darbuotoja (b. l. 45). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo J. Z. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad J. Z. Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, tačiau pastarosios padarytas pažeidimas buvo ypač neatsakingas, sukeliantis grėsmę ne tik jai, bet ir visuomenės saugumui, nusikaltimą. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. Z. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, jog J. Z. nustatytinas minimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieneri metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kaltinamajai priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. Z. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso J. Z. (b. l. 18). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad J. Z. priklausančios transporto priemonės – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti J. Z., priklausantį turtą – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė yra saugoma J. Z.), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

J. Z. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus Baudžiamajam įsakymui, perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (veika padaryta 2017-07-12) ir paskirti jai bausmę – 45 MGL dydžio (1694,70 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Z. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 3, 6 dalies pagrindais automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti (transporto priemonė yra saugoma pas J. Z.).

J. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01020314, įsiteisėjus Baudžiamajam įsakymui, perduoti - VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. Z., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškintina, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rasa Balsevičienė