- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-485-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00074-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Stasys Lemežis, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- M. V.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-485/2011
Teisėjas Anatolij Januševskij Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00074-2010-7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios – civilinės ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant V. S. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo asmens – M. V..
Nukentėjusiajai - civiliniai ieškovei M. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
2010-03-31 apie 23 val. 20 min. silikatinės plytos gabalu išdaužęs automobilio „Fiat Marea“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. K., kurį teisėtai valdė M. V., kuris stovėjo viešoje vietoje, netoliese daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia kitų lengvųjų automobilių, kur bet kuriuo momentu galėjo atsirasti žmonės, priekinį vairuotojo pusės lango stiklą, pro kurį įmetė į automobilio vidų 1 litro talpos plastmasinį butelį su degiu skysčiu – spiritu bei jį padegė, tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sugadino automobilį „Fiat Marea“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 7000 Lt ir tuo padarė nukentėjusiajai M. V. turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji – civilinė ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti jos naudai iš V. S. 12 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti papildomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji skunde nurodo, jog ji civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje tvarkos nepažeidė ir buvo pripažinta civiline ieškove. Tai savo nuosprendyje teisingai konstatavo ir teismas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatant padarytos žalos dydį, būtina žinoti automobilio likutinę vertę.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jos naudotas automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Tai patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas - automobilio variklio dangčio ir stogo spalva nuo karščio pakitusi, išdužę automobilio priekinis ir kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių stiklai, nuleista kairės pusės priekinė padanga, salonas išdegęs - išsilydę laidai, plastmasinės detalės, apdailos medžiagos. Tą patį patvirtina ir aktas dėl kilusio gaisro - išdegė automobilio salonas ir jame buvę daiktai. Šiame akte konstatuota, kad padegimas buvo tyčinis. Taigi, apeliantės nuomone, darytina išvada, kad automobilis sunaikintas, jo taisymas viršytų jo kainą. Byloje yra duomenys, kad automobilį ji įsigijo už 7000 Lt, tačiau į jį investavo dar 5000 Lt, kad automobilis būtų tinkamas eksploatuoti. Iš VĮ „Regitra” pažymos matyti, kad 1997 m. laidos automobilio „Fiat Marea” vidutinė rinkos kaina 6510 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad po apžiūros automobilis buvo grąžintas jai. Ji teismui nurodė, kad netinkamą naudoti ir nevertą remontuoti automobilį pridavė į metalo supirktuvę. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) išduoto eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis yra bevertis, buvo perduotas už 00 Lt 00 ct ir jau sunaikintas, todėl kažkokiu būdu nustatyti jo likutinę vertę neįmanoma. Vadovaujantis byloje esančiais dokumentais - VĮ „Regitra” pažyma, daiktų apžiūros protokolu, aktu dėl kilusio gaisro, automobilio įsigijimo pažyma bei jos paaiškinimais dėl investicijų į automobilį po jo įsigijimo, apeliantės įsitikinimu, teismas galėjo nustatyti jai padarytos turtinės žalos dydį ir jį priteisti iš kaltininko.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dar ir dėl to, kad jame neišspręstas neturtinės žalos klausimas. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje dėstydamas jos parodymus tik užsimena, jog ji prašė priteisti 15000 Lt neturtinės žalos, o teismo posėdžio metu prašė priteisti tik 1000 Lt, o nuo kitos ieškinio dalies atsisakė. Nežiūrint į tai, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apie neturtinę žalą iš viso nepasisakyta. Tokiu būdu, apeliantės įsitikinimu, jos civilinis ieškinys iš esmės liko nenagrinėtas, taip pažeidžiant jos kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teises, t.y. nuosprendis neatitinka BPK 305 str. keliamų reikalavimų.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė ir jos atstovė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu” 15 punkte yra nurodyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį, taip pat ir kiti asmenys, naudojantys transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės ir valdymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėl šių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį. Nors kaip matyti iš byloje esančios VĮ „Regitra” duomenų bazės pažymos, įvykio metu automobilio „Fiat Marea“, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo P. K., tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog minėtu automobiliu teisėtai naudojosi, jį remontavo M. V.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir automobilio savininko P. K., liudytojo A. V. bei paties nuteistojo V. S. parodymai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog M. V. nagrinėjamu atveju yra teisėta automobilio valdytoja ir turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl jai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo bei pagrįstai byloje buvo pripažinta civiline ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. LR BPK 115 str. 2 d. numato, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš tikrųjų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo duomenų apie tai, kokia sugadinto automobilio Fiat Marea“, v.n. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog automobilis priduotas į metalo laužą, jį pridavė R. K., tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomų dokumentų, nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio.
Kadangi M. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2011-03-03 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) išduotą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimą ir M. V. civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji M. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 12000 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog automobilį Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) ji įsigijo už 7000 Lt, be to 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas automobilio kapitalinis remontas, už kurį ji bendrovei, per kelis kartus, sumokėjo 5000 Lt (b.l. 28). 2010-05-04 nutarimu nukentėjusioji M. V. pripažinta civiline ieškove (b.l. 27). Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, 2011-01-05 (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusioji pateikė naują civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo 12 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 155). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (12 000 Lt), dėl neturtinės žalos civilinį ieškinį sumažino iki 1000 Lt (b.l. 178). Apeliaciniu skundu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš nuteistojo 12000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nukentėjusios ieškinys dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos pagrįstas tik iš dalies. Byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiosios parodymais, liudytojo A. V. parodymais) nustatyta, jog nukentėjusioji sugadintą automobilį Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) įsigijo už 7000 Lt. VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis sugadinto automobilio Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje 2010 m. sausio mėn. 6510 Lt (b.l. 32). Pažymėtina tai, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai priteistina jos nurodyta automobilio Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) įgijimo kaina (7000 Lt), juolab, kad ji ne žymiai skiriasi nuo byloje nustatytos vidutinės rinkos kainos.
Šalies argumentai
Nors nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas automobilio kapitalinis remontas, už kurį ji bendrovei sumokėjo 5000 Lt, tačiau pateikė tik dalį šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) paraiškų – sutarčių patvirtintos kopijos patvirtina tai, jog bendrovėje 2009-06-04, 2009-06-30 buvo atlikti automobilio Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbai, už automobilio detales bei remonto darbus bendrai sumokėta 2225 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-05 pranešime nurodyta, kad 2009-06-04 automobiliui Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) buvo atlikti remonto darbai, už kuriuos savininkui apmokėjus, jam buvo išduotas kasos čekis. Kadangi tai buvo fizinis asmuo ir jis nepaprašė išrašyti sąskaitos – faktūros, todėl konkretaus dokumento, kuriame būtų nurodytas konkretus automobilis ir už jo remontą sumokėtos sumos, pateikti negali (b.l. 167).
Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti iš nuteistojo už automobilio sugadinimo metu automobilyje buvusią automagnetolą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog nusikalstamos veikos padarymo metu magnetola iš tikrųjų buvo automobilyje. Byloje yra pateikta Ūkio banko lizingo ir A. V. 2009-05-22 sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galutinė įmoka už automagnetolą – 1023,51 Lt. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas A. V. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog nors išperkamosios nuomos sutartį pasirašė jis, tačiau realiai magnetolą pirko ir įmokas už ją mokėjo M. V.. Liudytojas nurodė, jog magnetolą lizingo būdu paėmė jis, nes sesuo turėjo paskolų. Sesuo jam duodavo pinigų, o jis mokėjo pagal lizingo sutartį.
Iš 2011-03-03 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) išduoto eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nusikalstamos veikos metu sugadintas automobilis Fiat Marea, v/n (duomenys neskelbtini) kaip bevertis už 0 Lt 00 ct buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) išmontavimui ir sunaikinimui (b.l. 190-191).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš nuteistojo V. S. nukentėjusiosios naudai priteistina 10248,51 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Kaip aukščiau jau buvo minėta, nukentėjusioji teismui pateiktu nauju civiliniu ieškiniu be turtinės žalos prašė priteisti ir 15 000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu M. V. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 1000 Lt. Kaip teisingai nurodyta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neturtinės žalos atlyginimo klausimo iš viso neapsvarstė ir dėl to nepasisakė.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas, neturtinė žala yra asmens ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji dėl nuteistojo V. S. nusikalstamų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirta neturtinė žala pasireiškė dvasinio pobūdžio padariniais. Nukentėjusioji dėl jos teisėtai valdomo automobilio sudeginimo patyrė dvasinį sukrėtimą, išgąstį, kas jai, turinčiai neįgalimą, kenkia sveikatai, be to iki šiol ji jaučia baimę, nes po įvykio iš V. S. susilaukė grasinimų. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja apklausta I. G. patvirtino, tai, jog ji yra girdėjusi V. S. išsakytus grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytoja parodė, kad darbovietėje, pamainos pabaigoje daug žmonių buvo rūkykloje. V. S. M. pasakė, kad supleškėjo viena mašina, jeigu nusipirks kitą ir ta supleškės. Teismo nuomone, nukentėjusioji taip pat patyrė ir nepatogumus privačiam gyvenime. Kadangi jos motinai diagnozuotas vėžys, epilepsija ir kitos ligos, ji ją periodiškai veždavo į gydymo įstaigą. Be to, automobiliu į mokyklą veždavo savo mažametį sūnų, kurį ji augina viena. Sudegus automobiliui, ji to daryti neturi galimybių. Taip pat buvo sužlugdyti švenčių bei atostogų planai. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys aptariamoje dalyje tenkintinas pilnai ir iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog nukentėjusioji advokatei už suteiktas paslaugas sumokėjo 500 Lt (b.l. 200). Atsižvelgus į tai, kad, būtent, nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pateikė apeliacinį skundą, advokatė ją atstovavo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas, konstatuotina, jog turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nukentėjusiosios – civilinės ieškovės M. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai - civiliniai ieškovei M. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės M. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. S. nukentėjusiosios – civilinės ieškovės M. V. naudai 10248,51 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 51 cnt.) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš nuteistojo V. S. nukentėjusiosios – civilinės ieškovės M. V. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.