- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- ATP-554-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00470-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. birželio 24 d. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. birželio 24 d., apie 9.28 val., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 222 kilometre, būdamas neblaivi, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 promilės alkoholio), vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę „RENAULT LAGUNA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutarimu I. K. pripažino kalta padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas laikinai vykdantis Kelių policijos biuro viršininko funkcijas Gediminas Kalasūnas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant I. K. 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad I. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdama neblaivi, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymi, kad ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str., nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad I. K. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, kad vairavo nes netikėtai buvo iškviesta į darbą, byloje nėra reikšmingos. Pasak apelianto, I. K. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tuo labiau vairavo žinodama, kad yra neblaivi, bet nepasinaudojo visuomeniniu transportu. I. K. nepaisė galimai kilsiančių pasekmių ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Mano, kad teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių I. K. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnė nuobaudą nei numato įstatymas, nes I. K. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.
Akcentuoja, jog administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda-atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą I. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad apeliantas nenurodė pakankamo ir teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis grįsto pagrindo pripažinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Mano, kad teismas skirdamas jai nuobaudą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nuobaudos tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti paskyrus tik 289 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
I. K. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl I. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo netaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų I. K. atžvilgiu ir paskirti ne tik 289 Eur baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 289 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tyčinį padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad I. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už vairavimą neblaivia ar kitus su alkoholio vartojimu susijusius pažeidimus nėra bausta ir praeityje. Įvertino pažeidimo padarymo aplinkybės, kad I. K. tą rytą buvo neplanuotai iškviesta dirbti, nors pagal grafiką tai turėjo daryti tik po pietų, kai jai nustatytas santykinai nedidelis apsvaigimo laipsnis būtų sumažėjęs iki leistinos ribos. Nurodė, kad svarbios, parenkant nuobaudą, kuri turi ne sužlugdyti asmens ir jo šeimos gyvenimą, o auklėti jį ir sudrausti nuo kitų pažeidimų padarymo, yra ir pažeidėjos gyvenimo aplinkybės. Pažymėjo, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, taip pat rūpinasi neįgaliu tėvu, gyvena kaimo vietovėje, o siekdama užtikrinti šeimos poreikius, dirba dviejose darbovietėse Klaipėdoje ir Palangoje, abiejų darbdavių yra charakterizuojama puikiai. Teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atimtų jai galimybę dirbti ir tai pablogintų visos jos šeimos padėtį. Kompleksiškai įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai I. K. atžvilgiu bus pasiekti, ir neskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos (ATPK 30¹, 30² straipsniai).
Nors apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda ir mano, kad nebuvo pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas I. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti tik 289 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra priimtas teisėtai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę. Apygardos teismo vertinimu, teismas I. K. paskyrė nuobaudą proporcingą padarytam pažeidimui bei jos asmenybei.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju I. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patraukta už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,62 promilės.
Kaip matyti I. K. neneigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, prašė teismo skirti švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, adminstracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, jog ji neįtarė, kad vairuojant ryte gali būti lengvai neblaivi. Nurodė, kad supranta, jog ši aplinkybė neatleidžia jos nuo atsakomybės, turėjo būti atsargesnė ir tai yra jai didelė pamoka, dėl to labai gailisi. Prašė atsižvelgi į aplinkybes, kad gyvena Klaipėdos rajone, dirba dviejose darbuose, padeda savo mamai prižiūrėti sergantį tėvą, todėl dažnai tenka po darbo važiuoti pas jį. Taip pat į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi vežioti kasdien į mokyklą. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.
Nors apeliantas mano, kad teismas taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių I. K. būtų galima jas taikyti už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad buvo pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pažeidėjai skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. kalta dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,62 promilės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. K. dirba dviejose darbuose Klaipėdos ir Palangos miestuose, t. y. UAB „Delano“ ir UAB „Mambo taika“, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin apsunkintų jos darbinę veiklą, nes gyvena Klaipėdos rajone.
Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad I. K. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju I. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Be to, jai vairuojant neblaiviai nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. I. K. iš karto prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis I. K. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavių charakterizuojama teigiamai, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – paskyrimas I. K. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apygardos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 striapsnio 1 dalį I. K. paskirta administracinė nuobauda yra teisinga. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir I. K. paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, I. K. pakyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismo vertinimu, I. K. paskirta 289 Eur bauda nėra per švelni ir yra pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant I. K. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.