Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-253-397/2012

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00248-2011-0

NUTARTIS

2012 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo G. G. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosios R. G. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Taikyta BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones- 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti, kad nemokamus darbus turi atlikti per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. G., bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu R. G., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo R. G. bei įpareigoti G. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. G. iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos.

Nukentėjusiajai R. G. priteista iš kaltinamojo G. G. 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai) neturtinės žalos atlyginimo bei 3000 litų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už tai, kad terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: suprasdamas savo veiksmų tęstinį pobūdį bei jų pavojingumą, G. G. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. tiksliau nenustatytos datos, sistemingai, ne rečiau kaip kartą kas du mėnesius, gyvenamajame name adresu Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), bei R. G. darbovietėje - Marijampolės teritorinėje darbo biržoje Jaunimo darbo centre, esančiame Kauno g. 3/Vilkaviškio g. 2, siekdamas įbauginti, prieš savo sutuoktinę, nukentėjusią R. G. naudojo fizinį smurtą, bei psichinę prievartą pasireiškusią įvairaus pobūdžio grasinimais- grasinimu susidoroti, panaudoti smurtinio pobūdžio veiksmus, gąsdinimu pakenkti darbinei veiklai ir pan., realizuodamas grasinimus bei baugindamas R. G. ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2005-04-10, apie 18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai kumščiais kelis kartus į galvos sritį, kairę koją, suėmęs už plaukų kelis kartus sudavė galva į sieną, tuo padarydamas R. G. skausmingumą pakaušio kairėje pusėje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 8*6 cm dydžio kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2005-06-06 apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., spyrė kelis kartus į kojas, kelis kartus rankomis sudavė per rankas, tuo padarydamas R. G. dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 4*5 cm., kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 2*5 cm. dydžio melsvai violetines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2005-08-29 apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvą, rankas, spyrė į sėdmenis, tuo padarydamas R. G. kaktos dešinėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotąją dalį 4*2 cm., kaktos kairėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotąją dalį 6*6 cm., dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje 1*1 cm., išoriniame paviršiuje 2*2 cm., apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 4*2 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2006 m. tiksliai nenustatytu laiku, apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia sudavė sūnui D. G. tris smūgius į galvos sritį ir nosį, po ko, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai šešis smūgius į galvą, kojas ir rankas. 2007-03-20 apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvos sritį, veidą, kelis kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 12*16 cm., kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 7*5 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2008-06-24 apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas, kumščiais vieną kartą sudavė į galvos sritį, stūmė, dėl ko R. G. krisdama susimušė į sieną galvą, kairę ranką, kelis kartus įspyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. skausmingumą dešinio momens srityje, dešinio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 5*3 cm. kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2009-07-13 apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į rankas, įspyrė į kairę koją, tuo padarydamas R. G. kairio žasto išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 3*3 cm., kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 3*7 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2010-01-20, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, smaugė, prakirto lūpą.

Dėl kaltės.

Apelianto nuomone, abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo turėtų kilti dėl to, jog ji, turėdama įrodymus apie nuteistojo tariamus smurto faktus, iškart nesikreipė į policiją, o laukė penkis metus. Dėl to, kad nuo kaltinimų praėjo ilgas laiko tarpas, jis negali prisiminti ir įrodyti, ar nurodytomis dienomis buvo Lietuvoje, ar užsienyje ir taip paneigti kaltinimus, nežinodamas, kas konkrečiai vyko nurodomą dieną, jis negali ir gintis nuo reiškiamų melagingų kaltinimų, jo nuomoe, nukentėjusioji tokiais eiksmais būtent to ir siekė, tuo tarpu teismas į tai neatsižvelgė. Atsižvelgiant į šias jo nurodytas aplinkybes, G. G. prašo jį išteisinti, kadangi nėra sirinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Dėl neturinės žalos.

Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji R. G. prašo nteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Taip pat prašo iš apelianto G. G. priteisti jos apeliacinės intancijos teisme turėtas išlaidas, susijusias su jos atstovavimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė advokatė D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai G. G. pripažino kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas G. G. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieškinį, įstatymus taikė tnkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Teismas visiškai pagrįstai nukentėjusiosios R. G. parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi, primdamas nuosprendį. Nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, juos patvirtina byloje apklaustų likudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Apelianats nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais, nes jie nebuvo tiesioginiai smurto liudytojai, o tą informaciją gaudavo iš nukentėjusiosios, liudytojai yra nukentėjusiosios pažįstami, todėl davė jai naudingus parodymus. Apklausi byloje liudytojai apie apelianto padarytą nusikaltimą prieš G. G. žinojo ne tik iš jos pasakojimų, tačiau ir iš jos elgesio - matydavosi, kad ji buvo išsigandusi, sugniuždyta, su smurto žymėmis ant kūno, veido, taip pat ir iš jos bendravimo su sutuoktiniu, iš jo paties elgesio su nukentėjusiąja. Nors liudytojai yra nukentėjusiosios pažįstami-kolegos, jos motina, vaikai, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad vien dėl ryšių su nukentėjusiąja, jų parodymai jau savaime yra neteisingi. Teismas, nepaisant liudytojų santykio su kaltinamuoju ar nukentejusiuoju, jų parodymų pagrįstumą vertina jų santykyje su kitais byloje surinktais įrodymais ir jais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti neginčytini, patikimi įrodymai. Šiuo atveju, be to, kad liudytojų parodymų teisingumą patvirtina ne tik byloje surinkti įrodymai, nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad liudytojai yra piktuoju su kaltinamuoju ir turėtų motyvą jį apkalbėti.

Apeliantas, siekdamas įtikinti teismą savo nekaltumu, pateikia versijas, kurios prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, neparemtos jokiais įrodymai, apart paties nuteistojo išdėstytais pamąstymais. Jis nurodo, kad nukentėjusiosios parodymus teismas turėjo vertinti kaip prieštaringus, nes ji tvirtina, kad jis ją mušdavo, o tuo pačiu aiškina, kad G. G. namuose būdavęs retai, todėl nesuprantama, kaip jis, nebūdamas namuose, galėjo smurtauti. Nukentėjusioji neneigė, kad G. G. dažnai būdavo užsienyje, tačiau ji būtent ir nurodė, kad smurtas ir grasinimai jos atžvilgiu pasireikšdavo kas keletą mėnesių, o ir pats apeliantas neneigia, kad iš užsienio grįždavo namo, kur būdavo nesutarimų ir konfliktų šeimoje, taigi, jokių nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų šios skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtino. Sūnaus prieš jį duotus parodymus G. G. aiškina vėlgi jo iškelta, jokiais argumentais bei faktais nepatvirtina versija, jog nukentėjusioji sūnų papirko iš jo pasisavintais pinigais.

Skunde teigiama, kad specialisto išvados, kurias teismas laikė objektyviais duomenimis, taip pat kelia abejonių, nes jose nurodyti sužalojimai neatitinka nukentėjusiosios nurodytų sužalojimų, jos surašytos praėjus kelioms dienoms nuo tariamo smurto panaudojimo, kas apeliantui duoda pagrindo teigti, kad jose konsatuotus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati buityje, o dėl kaltinimo padarius jai konsatuotus sužalojimus 2010-01-20, apskritai nėra specialisto išvados.

Teismas G. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 145 str. 2 d.. už tai, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bri sistemingai baugino žmogų panaudojant psichinę prievatą. Pagal LR BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jp sveikatą, jei buvo pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad grasinimo realumui nustatyti pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos, todėl nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį. Visų šios nusikalstamos veikos nusikaltimo sudėties požymių buvimas grindžiamas byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, tame tarpe, ir specialisto išvadomis. Specialisto išvadose nurodyti domenys iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl dėl skirtingų kaltinime nurodytų kaltinamojo veiksmų bei išvadų surašymo datų, jų pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Specialisto išvados įrodymų hierarchijoje pagal G. G. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį nėra viršesnės už kitus įrodymus, jos vertintinos tik kitų įrodymų kontekste, todėl ta aplinkybė, kad dėl 2010-01-20 patirtų sužalojimų ji nesikreipė į medikus ar specialistus dėl sužalojimų konstatavimo ir sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo, negalli būti pagrindas paneigti G. G. atlikus šiuos veiksmus, nes, kaip minėta, jo kaltę patvirtina kiti surinkti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai.

Nuteistatsis G. G. taip pat abejones dėl nukentėjusiosos parodymų teisingumo grindžia jos, jo manymu, sąmoningu kreipimusi į policiją dėl jo veiksmų po ilgo laiko- penkerių metų, nes po tiek laiko jam sunku prisiminti įvykius, jų aplinkybes ir apsiginti nuo kaltinimų.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai patvirtinta, kad G. G. terorizavo savo sutuoktinę R. G. sistemingai, naudodamas tiek psichologinę, tiek fizinę prievartą, šie veiksmai padarė akivaizdų poveikį jos psichikai, ji nuolat jautėsi nesaugi ne tik dėl savo, bet ir dėl mažamečių vaikų saugumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl akivaizdu, kad, gyvendama su juo, ji bijojo kreiptis į policiją dėl tokių jo veiksmų, nes suprato, kad jai gali būti kerštaujama, todėl visiškai logiškai paaiškinama, kodėl pranešti apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą nukentėjusioji išdrįso tik pakeitusi gyvenamąją vietą ir pasijutusi saugi bei nebijodama pasekmių dėl pareiškimo dėl G. G. elgesio pateikimo prokuratūrai. Tai patvirtina ir jos pareiškimas, kuriame ji jau nurodo kitą gyvenamąją vietą bei prašo, pradėjus ikiteisminį tyrimą, imtis priemonių uždrausti G. G. prisiartinti prie jos bei dukters.

Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad G. G., suprasdamas, kad jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu tiesiogiai niekas be jo, nukentėjusiosios ir nepilnamečių vaikų nematė, visais būdais, , stengėsi išvengti atsakomybės, duodamas melagingus parodymus ir kategoriškai neigdamas atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau kolegija konstatuoja, kad byloje surinkais ir išanalizuotais įrodymais jo klatė pilnai įrodyta, todėl jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl sistemingo bauginančio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji patyrė stresą, dėl ko jai reikalinga psichologo pagalba. Dėl kaltinamojo elgesio nukentėjo ir ne mažametė G. G., kurios emocinė būsena dėl G. G. veikos taip pat sutriko, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi nerimavo, pergyveno, ne tik dėl savęs, bet ir savo mažametės dukros. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, jo bei nukentėjusios turtines padėtis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. Priteista 25 000 litų neturtinei žalai atlyginti suma nėra per didelė.

Skiriant bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustaydamas bausmės dydį bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.