Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. B., kaltinamajai R. M., kaltinamosios R. M. gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Kaliningrado srityje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbų saugos organizatore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 232 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. balandžio 21 d. prašyme, pateiktame Jonavos r. apylinkės teismui, dėl teisėjos J. B. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-559/2008, nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. B. prarado civilinėje byloje Nr. 2-8-559/2008 jos pateiktus dokumentus, o būtent: minkštos dalies komplekto „Buržua“ pirkimo dokumentus, namų kino ir kaitlentės čekių kopiją, televizoriaus „Philips“ įgijimo dokumentą, AB „Lietuvos dujos“ firmos „Kauno dujos“ kvitą Nr. 127106, pinigų priėmimo kvitą Nr. 2589728, vartotojų kooperatyvo „Jotrungė“ ir UAB „Senukų prekybos centras“ prekinių čekių kopijas, AB „Palemono keramika“ lydraštį, miegamojo komplekto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 311178722, skalbimo mašinos išperkamosios nuomos sutartį Nr. KNK2081622P, AB Ūkio banko lizingo sutartį dėl šaldytuvo „Beko“ įsigijimo, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Jonavos r. apylinkės teismo teisėją J. B. dėl jos veiklos.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. M. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, nurodė, kad teikdama nušalinimo pareiškimą neketino išreikšti nepagarbos teismui. Jos raštas, kuriuo ji siekė apginti tik savo interesus, buvo adresuotas Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkei. R. M. teigimu, jai kilo abejonių, kad santuokos nutraukimo byla nebus objektyviai ir teisingai išnagrinėta, nes susipažinusi su šios bylos medžiaga, registruojamais dokumentais, teismo posėdžių protokolais, liudytojų parodymais, ji turėjo pagrindo manyti, kad visa į bylą pateikiama dokumentacija nebuvo stropiai vedama, todėl galėjo atsitikti taip, kad jos teismui paduoti dokumentai buvo prarasti - nebūtinai teisėjos J. B., bet ir techninių darbuotojų. Kaltinamoji nurodė, kad kaltinamajame akte išvardytus dokumentus ji pateikė 2008-11-07 vykusio teismo posėdžio metu, kadangi tą dieną teismui teikė priešieškinį, kuris buvo su trūkumais. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė bylą nagrinėjančiai teisėjai kaltinime nurodytų dokumentų, patvirtinančių kartu su sutuoktinių V. M. įgytus kilnojamus daiktus, originalus ir kopijas. Teisėja kopijas patvirtino, jos buvo prijungtos prie bylos. Kaltinamoji R. M. prisimena, kad iškilo klausimas dėl pateiktos kopijos kopijos patvirtinimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad Jonavos rajono apylinkės teisme jai dirbant teisėja, ji nagrinėjo civilinę bylą, jos numerio neprisimena, iškeltą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo. Kaltinamoji R. M., atvykusi į teismą susipažinti su civiline byla nusprendė, kad šioje byloje nėra visų jos pateiktų dokumentų. Kitą dieną kaltinamoji parašė nušalinimą, kuriame nurodė nušalinimo aplinkybę, kad ji (teisėja J. B.) prarado atsakovės į bylą pateiktus dokumentus. Nukentėjusiosios teigimu, parašiusi tokį dokumentą, kaltinamoji ją (J. B.) pažemino viešai - nušalinimo dokumentas yra byloje, su juo susipažino raštinės darbuotojai, teismo pirmininkė, galbūt ši byla bus išsiųsta į aukštesnės instancijos teismus ir visi šį dokumentą skaitys. Gautą prašymą dėl nušalinimo į žurnalą įrašė M. S. Dokumentų, kuriuos kaip teigia kaltinamoji, nukentėjusioji prarado, ji (J. B.) nėra mačiusi, jie į bylą nebuvo pateikti. Posėdžio metu pateikti prašymai buvo fiksuojami protokoluose. Visus dokumentus sekretorė nunešdavo užregistruoti į raštinę.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. V. parodė, jog yra R. M. dukra. Jonavos rajono apylinkės teisme prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, kurioje jos mama buvo atsakovė, padėjo mamai ruošti dokumentus, lydėdavo į teismo posėdžius. Pačiuose teismo posėdžiuose nedalyvaudavo. Dokumentus, išvardintus kaltinamajame akte, matė, prisidėjo prie jų kopijų darymo. Kopijas darė ir ji, ir mama, nešdavosi į darbą. Ar dokumentai buvo prijungti prie bylos ar ne, nežino, taip pat nežino ar kartu su kopijomis buvo pateiktas procesinis dokumentas, nes posėdžiuose nedalyvaudavo, apie tai su mama nekalbėjo iki to laiko, kol nesužinojo, kad R. M. dokumentų byloje nerado. Liudytojos teigimu, mamai (R. M.) buvo įsitikinusi, kad dokumentai buvo pateikti teismui. Dėl to, kad byloje nerado dokumentų, R. M. patyrė emocinį sukrėtimą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Z. parodė, jog dirba Jonavos rajono apylinkės teisme, teismo posėdžių sekretore. 2008 m. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. M. ieškinys atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo, ieškinio kopijos buvo išsiųstos atsakovei. Visi gauti dokumentai pateikiami į raštinę, kur yra registruojami, teismo posėdžio metu pateikti dokumentai dedami prieš protokolą, visi R. M. prašymai buvo fiksuojami protokole. Nagrinėjamos bylos yra laikomos teisėjos seife. Iš teismo raštinės gautus dokumentus atneša raštinės darbuotojas su paštu. Posėdžio metu pateiktas priešieškinio pareiškimas su trūkumais, nors jis ir nepriimtas, turi būti įsiūtas į bylą, jo priedai nesiuvami, grąžinami atsakovui. Posėdžio eigoje gauti dokumentai dedami prieš protokolą, o jeigu protokolas labai didelės apimties - stengiasi įdėti dokumentą toje vietoje, kuriuo metu jis yra pateikiamas. Visi kilnojamojo turto įgijimo dokumentai, kuriuos teikė atsakovė, buvo susiūti į bylą. Civilinė byla buvo didelės apimties - trijų ar keturių tomų, todėl negali tiksliai pasakyti, kokie R. M. pateikti dokumentai apie konkrečių daiktų įsigijimą, lizingo sutarčių sudarymą byloje buvo. Dokumentų iš bylos pamesti negalėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, jog Jonavos apylinkės teisme nagrinėjama ištuokos byla, kurioje jis yra ieškovas, R. M. - atsakovė. Taip pat byloje dalyvauja advokatė Svetlana Maldenko, advokatė K. Č. Išvardintų dokumentų kopijos (baldų pirkimo, lizingo sutartys) į bylą pateikti neseniai, 2011 metais. Kada jam buvo pateikti dokumentai, nepamena. Teisėja J. B. nuo bylos nagrinėjimo buvo nušalinta R. M. pareiškus teisėjai nušalinimą, nušalinimo pareiškimo turinį žino iš dalies - teisėja buvo apkaltinta pametusi dokumentus, ir neva ieškovas teisėjai siūlęs kyšį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, jog atstovavo R. M. 2008 m. Jonavos rajono apylinkės teisme, santuokos nutraukimo byloje. Kaip R. M. atstovas į bylą įstojo parengiamajame teismo posėdyje, pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje, atstovavo atsakovę gal dviejuose - trijuose posėdžiuose. Apie kilnojamojo turto įsigijimo dokumentų kopijas, kurios buvo pateiktos civilinėje byloje, nieko nežino. Sprendė klausimus, susijusius su gyvenamuoju namu, pirtele, apie kilnojamojo turto padalijimą jokios kalbos nebuvo. Ar buvo teikiami kažkokie dokumentai, neprisimena. Jo atstovavimo metu dokumentų kopijas ruošdavo klientė, jų buvo paruošiama tiek, kiek yra dalyvių. Pateikiamų dokumentų kopijų netvirtindavo. Visi teismo posėdžio metu pateikti dokumentai fiksuojami teismo posėdžio protokoluose. Ar jam atstovaujant buvo priimtas atsakovės priešieškinis neprisimena, visi dokumentai, kurie buvo teikiami, pasiekdavo teismą. Kokius dokumentus teikti teismui, nuspręsdavo pati R. M.. Savo archyve jokių dokumentų, rankraščių, pastebėjimų nėra pasilikęs.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad nuo 2008 m. vasaros iki 2009 m. pradžios, konkrečiai pasakyti negali, civilinėje byloje, nagrinėjamoje Jonavos rajono apylinkės teisme, jis atstovavo ieškovą V. M.. Kaltinamoji R. M. akivaizdžiai vilkino procesą, kiekvieno posėdžio metu ji pateikdavo naujų dokumentų, todėl su V. M. nutarė, kad jis (V. M.) susiras kitą atstovą. Atstovaujant V. M.. S.K. atstovaujant V. M., išvardinti dokumentai nebuvo pateikti ir atstovui negirdėti. Atsakovė R. M. pateikė daug fotografijų, sutartis dėl turto vertinimo, didelį skaičių nesusijusių su byla dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios R. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Iš byloje esančio prašymo dėl teisėjos J. B. nušalinimo (b.l. 4-5) matyti, kad šiame prašyme atsakovė R. M., prašydama nušalinti civilinę bylą nagrinėjančią teisėją J. B., nurodė, kad susipažinusi su civilinės bylos Nr. Nr. 2-8-559/2008 medžiaga, byloje ji nerado eilės dokumentų, kuriuos ji paduodavo teisėjai J. B. teismo posėdžių metu: minkštos dalies komplekto „Buržua“ pirkimo dokumentus, namų kino ir kaitlentės čekių kopiją, televizoriaus „Philips“ įgijimo dokumentą, AB „Lietuvos dujos“ firmos „Kauno dujos“ kvitą Nr. 127106, pinigų priėmimo kvitą Nr. 2589728, vartotojų kooperatyvo „Jotrungė“ ir UAB „Senukų prekybos centras“ prekinių čekių kopijas, AB „Palemono keramika“ lydraštį, miegamojo komplekto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 311178722, skalbimo mašinos išperkamosios nuomos sutartį Nr. KNK2081622P, AB Ūkio banko lizingo sutartį dėl šaldytuvo „Beko“ įsigijimo.

Kaltinamoji R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad Jonavos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl R. M. ir V. M. santuokos nutraukimo. 2008 m. lapkričio mėnesį teisme vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu atsakovė R. M. pateikė prijungimui prie bylos santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertę pagrindžiančius dokumentus. R. M. teigimu, kaltinime nurodyti dokumentai teisėjos J. B. buvo prijungti prie bylos, todėl R. M. buvo įsitikinusi, kad šie dokumentai yra byloje. 2011-04-13 susipažinusi su civilinės bylos medžiaga pamatė, kad byloje nėra kaltinime nurodytų dokumentų kopijų, todėl ji išsigando, suabejojo teismo darbu, išsigando, kad byla gali būti neteisingai išspręsta, todėl 2011-04-21 rašytame prašyme dėl teisėjos J. B. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-559/2008, be kitų aplinkybių nurodė, kad byloje nėra jos teismui pateiktų dokumentų kopijų. Šį prašymą išsiuntė į Jonavos rajono apylinkės teismą registruotu laišku.

Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui rūšiniu objektu laikytina normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti teismų ir jiems teisingumo vykdymo procese padedančių atitinkamų specialių valstybės institucijų veikla bei teisingumo interesai. Papildomu objektu nagrinėjamu atveju yra teisingumo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų garbė, orumas, asmenų neliečiamybė ir kitos vertybės. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad jo atliekami veiksmai yra vieši, pavojingi, ir viešais veiksmais užgauliai pažemina teismą ar teisėją, menkina ar griauna teismo ar teisėjo, apskritai teismų autoritetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006). Kolegija nurodė, kad aiškinant sąvoką „viešas“ BK 232 straipsnio kontekste turi būti atsižvelgiama į konstitucines nuostatas apie teismų, teisėjų vykdomą teisingumo funkciją, lemiančią specifinį teismų, teisėjų statusą, teismų, teisėjų nepriklausomumo, teisinio saugumo principus. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t.y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo.

Pagal civilinio proceso įstatymą visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso viešumo principas taikomas ir teismo posėdžiams bei bylos medžiagai. Iš bylos Nr. 2-8-559/2008 medžiagos matyti, kad civilinė byla, kurioje pateiktas R. M. pareiškimas dėl teisėjos J. B. nušalinimo, nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose, o pareiškimo dėl nušalinimo turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams, bet ir bylą nagrinėjantiems teisėjams, pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėjusiai teismo pirmininkei. Pareiškimą dėl nušalinimo gavus teisme, jo turinys tapo žinomas ir teismo darbuotojams, nesusijusiems su minėtos civilinės bylos nagrinėjimu, todėl tokio pareiškimo padavimas teismui laikytinas viešu veiksmu BK 232 straipsnio prasme.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. kaltininkas baudžiamas tuo atveju, jei užgauliai pažemino teismą ar teisėją, vykdantį teisingumą. Nepagarbos teismui objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais – žodžiu, raštu ar fiziniais (konkliudentiniais) nepagarbiais, įžeidžiančiais, žeminančiais veiksmais. Pareiškime dėl teisėjos J. B. nušalinimo R. M. nurodė, kad byloje ji nerado eilės dokumentų, kuriuos paduodavo teisėjai J. B. teismo posėdžių metu. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar R. M. pareiškime dėl teisėjos nušalinimo nurodytas vienas iš argumentų – jog byloje ji nerado anksčiau teismui pateiktų dokumentų – yra nusikalstamas Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnio prasme, būtina atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo parašytas. Iš išreikalautos iš Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-8-559/2008 matyti, kad civilinė byla dėl R. M. ir V. M. santuokos nutraukimo pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. buvo iškelta 2008-04-17 (civilinės bylos Nr. 2-8-559/2008 t. 1, b. l. 1). Pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo (b.l. 4-5) kaltinamosios buvo surašytas 2011 m. balandžio 21 d., t.y. praėjus trims metams nuo civilinės bylos iškėlimo, o taip pat daugiau nei dviems su puse metų nuo parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2008-11-07 Jonavos rajono apylinkės teisme, dienos, kuomet, kaip teigia R. M., ji ir pateikusi prijungimui prie bylos kaltinime nurodytų dokumentų kopijas. Nors parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2008 m. lapkričio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teisme, protokole nėra užfiksuota, kad minimų dokumentų kopijos teismui buvo pateiktos, tačiau kaltinamosios parodymai, jog ji darė santuokos su V. M. metu įgyto kilnojamojo turto įsigijimą ir jų vertę pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat liudytojos I. V. parodymai, jog ji padėjo motinai R. M. pasidaryti šių dokumentų kopijas, liudytojo S. K. parodymai, kad kaltinamoji prijungimui prie bylos teikė labai daug visokių dokumentų, taip pat protokole užfiksuota aplinkybė, kad “teisėja išaiškina atsakovei ir jos atstovui, kad teismas gali spręsti dėl teikiamų įrodymų turto vertinimo dalyje tik dėl tų daiktų, dėl kurių pareikštas priešieškinys”, leidžia daryti išvadą, jog kalba apie tokio pobūdžio dokumentų (pagrindžiančių įgyto turto vertę) pateikimą teismui šiame parengiamajame teismo posėdyje vyko. Akivaizdu, kad praėjus daugiau nei dviems su puse metų nuo šio parengiamojo teismo posėdžio, teikiant teismui prašymą dėl teisėjos nušalinimo, kaltinamoji galėjo neprisiminti, ar minimi dokumentai buvo prijungti prie bylos, ar grąžinti atsakovei, kaip nesusiję su byla. Pati kaltinamoji apklausos teisme metu taip pat nurodė, jog ji buvo įsitikinusi, kad jos pateikti į bylą kaltinime nurodyti dokumentai buvo byloje. Įstatymas suteikia bylos šaliai galimybę pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu yra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose (CPK 98 str. 1 d.). Nušalinimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Akivaizdu, jog R. M. pasinaudojo įstatymo leidėjo jai suteikta galimybe pareikšti nušalinimą jos santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiai teisėjai, be kitų aplinkybių pareiškime dėl nušalinimo nurodydama, kad byloje nerado eilės teisėjai teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų. Tai, kad pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo surašytas praėjus daugiau nei dviems su puse metų nuo vykusio parengiamojo teismo posėdžio, iš dalies patvirtina kaltinamosios R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad nušalinimo pareiškimu ji nesiekė pažeminti bylą nagrinėjusios teisėjos J. B., nes buvo įsitikinusi, kad kaltinime nurodytų dokumentų kopijas ji buvo pateikusi į bylą ir jie turi būti byloje. Akivaizdu, jog gindama savo, kad ir tariamai pažeistą teisę, kaltinamoji R. M. galėjo kreiptis su pareiškimu į Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkę administracinės priežiūros tvarka, ar į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodydama analogiškas aplinkybes apie pateiktų į bylą dokumentų neradimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir toks nurodymas nebūtų laikomas užgauliu ar žeminančiu teismą ar teisėją. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji pareiškime dėl teisėjos J. B. nušalinimo nenurodė, kad būtent teisėja J. B. prarado R. M. į civilinę bylą Nr. 2-8-559/2008 pateiktus dokumentus, t.y. pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo neapkaltino teisėjos padarius nusikalstamą veiką, o nurodė kaltinamosios įsitikinimu teisingą faktą, jog ji, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, byloje nerado eilės dokumentų, kuriuos paduodavo teisėjai J. B. teismo posėdžių metu.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad 2011-04-21 prašyme dėl teisėjos J. B. nušalinimo nurodyta aplinkybė, jog susipažinusi su civilinės bylos Nr. Nr. 2-8-559/2008 medžiaga, byloje R. M. nerado eilės dokumentų, kuriuos ji paduodavo teisėjai J. B. teismo posėdžių metu: minkštos dalies komplekto „Buržua“ pirkimo dokumentus, namų kino ir kaitlentės čekių kopiją, televizoriaus „Philips“ įgijimo dokumentą, AB „Lietuvos dujos“ firmos „Kauno dujos“ kvitą Nr. 127106, pinigų priėmimo kvitą Nr. 2589728, vartotojų kooperatyvo „Jotrungė“ ir UAB „Senukų prekybos centras“ prekinių čekių kopijas, AB „Palemono keramika“ lydraštį, miegamojo komplekto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 311178722, skalbimo mašinos išperkamosios nuomos sutartį Nr. KNK2081622P, AB Ūkio banko lizingo sutartį dėl šaldytuvo „Beko“ įsigijimo, nelaikytina užgaulia, žeminančia teismą ar teisėją.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios R. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir ji išteisintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str. str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.