Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. C., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei G. P., išnagrinėjusi V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) direktore, žinodama, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 11 401,48 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pažeisdama kreditoriaus teises ir padarydama žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Bendrovė direktorei, kaip atskaitingam asmeniui, iš bendrovės kasos išmokėjo 38 206,85 Eur (131 920,64 Lt); vykdė atsiskaitymus su tiekėjams už prekes ir paslaugas – 2014 m. lapkričio mėn. – 5 079,11 Eur (17 537,16 Lt), 2014 m. gruodžio mėn. – 2 612,57 Eur (9 020,69 Lt), 2015 m. sausio mėn. – 4 320,61 Eur, iš viso 38 206,85 Eur; panaudojo darbo užmokesčiui – 18 713,77 Eur (64 614,92 Lt), o, trūkstant apyvartinių lėšų, bendrovės reikmėms panaudojo 11 069,19 Eur (38 219,72 Lt), savo asmeninių lėšų, padidindama Bendrovės įsiskolinimą jai, kaip atskaitingam asmeniui. Tokiais veiksmais V. C. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiais veiksmais V. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama V. C. parodė pilnai pripažįstanti savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo. Bendrovės sunkumai užsitęsė dar nuo krizinio laikotarpio. Mano, jog buvo nepakankamai atidi ir pilnai neišsiaiškino aplinkybių dėl mokestinės nepriemokos VMI. Per daug pasitikėjo buhaltere, kuri dėl susidariusios nepriemokos nieko neminėjo, o ji pati visko detaliau irgi nesiaiškino. Nuo krizės visos mintys tik ir sukosi apie tai, kaip padengti vienus ar kitus įsiskolinimus. Dėl tokios įtampos, matyt, nebegalėjo blaiviai mąstyti, pasidavė pesimizmui, neatkreipė dėmesio į skaičius. Esminė aplinkybė, kodėl susidarė tokia situacija, buvo ta, kad dengė senus įsiskolinimus ir nesužiūrėjo apie minimą mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Jei būtų žinojusi, kad mokestinė yra tokio dydžio, būtų visais įmanomais būdais stengusi ją grąžinti. Kiekvieną mėnesį atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais. Jei nebūtų atsiskaičiusi su pastaraisiais, bendrovės veikla nebūtų sustojusi, tačiau būtų susitraukusi apyvarta. Dės visas pastangas, siekdama panaikinti įsiskolinimą, galimai ims tam paskolą. Praėjusią savaitę sumokėjo 700 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Be to, kreipėsi į VMI dėl informacijos, reikalingos pateikti prašymą dėl nepriemokos išdėstymo, ruošia dokumentus tokiam kreipimuisi. Dėl savo veiksmų gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Bet kokia piniginė sankcija bus našta bendrovei, dėl ko atsiskaityti su VMI netaps lengviau.

Teismo posėdyje VMI atstovė G. P. palaikė pareikštą prašymą, prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą V. C. kalta pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė – direktorė V. C. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje,

Motyvuojamoji dalis

V. C. kaltė padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo; VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.31-08) FR1042-3249, iš kurios matyti, kad, siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. kovo 12 d. buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui yra 11 420,52 Eur, iš jos: 8 699,55 Eur PVM ir 538,00 Eur šio mokesčio delspinigių, 2021,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 154,94 Eur šio mokesčio delspinigių bei 6,78 Eur pelno mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas pagal VMI prie FM Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke. Kituose bankuose Bendrovės vardu atidarytų sąskaitų nėra. Bendrovės kasoje faktiškai suskaičiuota 73,26 Eur pajamų, pertekliaus ar trūkumo nenustatyta. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, kurio metu nustatyta, kad Bendrovės skola atskaitingam asmeniui tikrinamo laikotarpio pradžiai buvo 48 782,51 Eur. Per tikrinamą laikotarpį direktorei, kaip atskaitingam asmeniui, iš bendrovės kasos išmokėta 38 206,85 Eur. Direktorė per laikotarpį išleido 49 276,05 Eur, tame tarpe sumokėdama tiekėjams už ir paslaugas – 2014 m. lapkričio mėn. – 5 079,11 Eur (17 537,16 Lt), 2014 m. gruodžio mėn. – 2 612,57 Eur (9 020,69 Lt), 2015 m. sausio mėn. – 4 320,61 Eur, iš viso 38 206,85 Eur (be kita ko, UAB „Ariadna“ 2014-05-02 išmokėjo 700 Eur, 2014-05-19 – 1 002,00 Eur, UAB „Meriga“ 2014-03-02 išmokėjo 468,05 Eur, 2014-07-27 – 289,62 Eur, 2014-08-14 – 453,30 Eur; UAB „Danesa“ sumokėjo 1 103,54 Eur; taip pat skyrė 18 713,77 Eur (64 614,92 Lt) darbo užmkesčiui, o, trūkstant apyvartinių lėšų, bendrovės reikmėms panaudojo 11 069,19 Eur (38 219,72 Lt), savo asmeninių lėšų, padidindama Bendrovės įsiskolinimą jai, kaip atskaitingam asmeniui (b. l. 3-4). Nurodytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose išrašuose iš avanso apyskaitos, banko dokumentuose (b. l. 6-7, 12-14).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., turėdama 11 420,52 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas, mokėjo darbo užmokestį, išmokėjo pinigus sau, kaip atskaitingam asmeniui, be to, trūkstant apyvartinių lėšų Bendrovės reikmėms panaudojo asmenines lėšas, taip padidindama įmonės įsiskolinimą. Šiuo atveju Bendrovės vadovė, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktorės neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. C. savo kaltę pripažino, pažymėjo, jog dengė senus įsiskolinimus VMI, teigė, kad bendrovės finansinė padėtis vis dar nėra lengva. Pažymėtina, kad pastarojo aplinkybė dėl sudėtingos finansinės būklės esminės reikšmės sprendžiant jos kaltės klausimą neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiama V. C. baustina.

Teismas, spręsdamas V. C. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama V. C. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, duomenų, kad anksčiau buvo bausta už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. C. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. C. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1 448 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį