Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį būdamas atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą, netinkamai vykdė savo pareigas, o būtent apie darbo pradžią tinkamai neinformavęs Valstybinio socialinio fondo valdybos administravimo įstaigos laikotarpiu nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20 leido vadovaujamos įmonės filialo autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), dirbti K. B.. Taip V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu V. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad darbo sutartis su K. B. buvo sudaryta, tačiau dėl buhalterinio aplaidumo nebuvo tinkamai pranešta Sodrai. Darbo sutartį jie sudarė apie 2013 m. rugsėjo 17 d., tikslios datos negali pasakyti. Ją pasirašė biure (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį su K. B. pasirašė jis pats (V. Z.). Dirbti K. B. pradėjo kitą dieną po sutarties sudarymo, tai yra 18 d. Patikrinimo metu jo (V. Z.) nebuvo, todėl darbo sutartis nebuvo pateikta, o vėliau jos niekas neprašė. Su K. B. buvo sutartas minimalus atlyginimas. Pranešti Sodrai apie darbo sutartis pavesta jam pačiam (V. Z.) arba D. Z.. Jie bendradarbiauja laiškais su buhalterine įmone ir jis negali tiksliai pasakyti, ar jo išsiųstas 17 d. pranešimas nenuėjo iki buhalterinės įmonės, ar ji jo nepamatė ar neišsiuntė. Vėliau 20 d. pažiūrėjus ir pamačius, kad K. B. neįdarbintas, tai buvo patikslinta.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad apsimetę klientais kartu su porininku J. J. užėjo į servisą (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, dieną prieš patikrinimo pavedimą. Atvykus į servisą jie bendravo su jo darbuotoju dėl teikiamų paslaugų. Šio asmens pavardės jis nepamena, nurodė ją vėliau rašytuose dokumentuose. Šis asmuo sėdėjo atskiram kambaryje prie kompiuterio. Liudytojui paklausus, kiek kainuoja transporto priemonės remontas su autoserviso dalimis, jis pažiūrėjo į kompiuterį, įvardijo detalių kainą, komentavo, kiek kainuos detalių pakeitimas ir pats darbas. Apart šio asmens servise buvo ir kiti darbuotojai. Kaip ir kitą dieną, kuomet su patikrinimo aktu jie atvyko į tą patį servisą ir atliko patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad tiek dieną prieš, tiek patikrinimo metu buvęs asmuo įmonėje dirba nelegaliai, be darbo sutarties. Tai nustatyta atspausdinus iš duomenų bazės servise dirbančių asmenų sąrašą. Tarp jų to asmens nebuvo. Jis aiškino, kad pagal trišalę sutartį atlikinėja praktiką, nori susipažinti su būsimomis darbo funkcijomis, jį žada priimti į darbą.

Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus informaciją reikėjo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dieną prieš oficialų patikrinimą jis su kolega nuvyko į minėtas patalpas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten buvo atskira patalpa, kur buvo asmuo. Kolega jo paklausė, kiek kainuoti pakeisti 4 amortizatorius. Jis paskaičiavo, pasakė kainą su darbais. Kitą dieną buvo atliktas oficialus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad juos konsultavęs asmuo nebuvo įregistruotas kaip įmonės darbuotojas. Jis paaiškino, kad mokosi. Įmonės vadovo patikrinimo metu nebuvo.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013-09-17 jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių su juo buvo pokalbis, o kitą dieną sudaryta darbo sutartis. Tai buvo 2013 m. rugsėjo 18 d. Sutartis buvo sudaryta autoservise (duomenys neskelbtini). Ją pasirašė vadovas V. Z. ir jis, jam įteikta jos kopija. Dirbti servise jis pradėjo jau po sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu pagarsinus tyrimo metu duotą paaiškinimą (b. l. 7) nurodė, kad 18 d. darbo sutartis buvo pasirašyta dėl bandomojo laikotarpio, o 20 d. turėjo būti pasirašyta galutinė darbo sutartis nusprendus, ar jis gali dirbti. Pareigūnams jis žodžiu nesakė, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis, nes jie jo neklausė. Jie įbėgo, parodė pažymėjimus ir paprašė jo asmens dokumentų. Kai vyko patikrinimas, jo darbinės funkcijos buvo susipažint su darbo aplinka ir specifika. Apie kainas jis informacijos neteikė, prie kompiuterio nesėdėjo. Jis nepamena, ar iki oficialaus pareigūnų prisistatymo jie pas jį teiravosi ko nors. Pareigūnai buvo atėję vieną kartą. Kai atvyko pareigūnai buvo pirma jo darbo diena. Prieš tai servise jis susipažino su darbu, jam buvo parodyta, su kokiomis programomis yra dirbama. Tai darė vadovas. Susipažįstant su darbu jis jokios informacijos į servisą atvykusiems klientams neteikė. Patikslino, kad darbo sutartis buvo pasirašyta 17-18 d. ir kitą dieną jis atėjo mokytis. Pateikus apžiūrai darbo sutartį (b. l. 31) nurodė, kas pasirašė šią sutartį joje nurodytą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, pateikia šią jų analizę.

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies (aktuali redakcija Nr. XI-2191, galiojanti nuo 2012-07-13) nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Byloje esantis 2013-09-20 patikrinimo aktas (b. l. 5-6), liudytojų J. B., J. J. parodymai patvirtina, kad K. B. 2013-09-19 ir 2013-09-20 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), kur atliko tam tikras darbines funkcijas, o būtent naudodamasis patalpose buvusiu kompiuteriu teikė informaciją apie serviso paslaugų kainas. V. Z. iš esmės šių aplinkybių neginčijo, patvirtino, kad K. B. servise atlikinėjo darbines funkcijas, už kurias su juo buvo sutartas minimalus darbo užmokestis. V. Z. taip pat teigė, kad K. B. dirbti pradėjo kitą dieną po darbo sutarties pasirašymo. Teismui buvo pateikta 2013-09-17 datuota darbo sutartis, pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus V. Z., ir K. B., pagal kurią K. B. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių serviso meistro pareigoms mokant minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Sutartyje nurodyta darbo pradžia – 2013-09-18 (b. l. 31). Kad servise atlikinėjo atitinkamas darbines funkcijas iš esmės patvirtina ir liudytojo K. B. parodymai, nors jis šiais funkcijas ir įvardijo kaip mokymąsi. Taigi, visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad K. B. laikotarpiu nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbą, atitinkantį DK 93 straipsnyje aprašytus požymius. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kad toks darbas buvo dirbamas ir 2013-09-17, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl teismas siaurina kaltinimą sutrumpindamas dirbto darbo laikotarpį. Kaip jau buvo minėta, V. Z. teismui tvirtino, kad minėtas darbas buvo dirbamas tik po to, kai su K. B. buvo pasirašyta darbo sutartis, o patikrinimo metu jis jos nepateikė, nes nebuvo autoservise. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. B.. Vertindamas šiuos parodymus teismas atsižvelgia į byloje esančius prieštaravimus. Viena vertus byloje, kaip minėta, yra pateikta minėtų asmenų pasirašyta 2013-09-17 datuota darbo sutartis, tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikrinimo dieną (2013-09-20) rašytame paaiškinime K. B. apie jau pasirašytą darbo sutartį nieko nenurodė. Priešingai, jis tvirtino, kad darbo sutartį pasirašyti su kompanijos vadovu planuota š. m. rugsėjo 20 d. (b. l. 7). Apie tai, kad patikrinimo dieną ar prieš tai su K. B. jau buvo sudaryta darbo sutartis, nieko nenurodė ir pats V. Z. savo paaiškinime, rašytame 2013-09-24 (b. l. 12). Pažymėtina, kad ir teismo posėdžio metu abu minėti asmenys negalėjo tiksliai įvardyti sutarties sudarymo datos, skirtingai nurodė sutarties pasirašymo vietą. V. Z. nurodė, kad ji buvo pasirašyta biure (duomenys neskelbtini), kas nurodoma ir pačioje sutartyje, tuo tarpu K. B. teigė, kad sutartis pasirašyta servise (duomenys neskelbtini). Šie prieštaravimai kelia teismui abejonių dėl šių duomenų patikimumo, tačiau, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog K. B. dirbo nesant pasirašytai darbo sutarčiai ir, kad V. Z. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tai šalintina iš kaltinimo.

Tačiau, kaip minėta, nelegalaus darbo konstatavimui užtenka bent vieno iš DK 98 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų alternatyvių požymių konstatavimo. Kaip matyti iš patikrinimo dieną padaryto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo (b. l. 9), iki 2013-09-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie K. B. darbo pradžią pranešta nebuvo. Šios aplinkybės neginčija ir pats V. Z.. Šių duomenų pakanka tam, kad K. B. darbas 2013-09-18 – 2013-09-20 buvo vertinamas kaip nelegalus, nes taip buvo pažeistas DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas sprendžia, kad yra konstatuoti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje aprašyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, į nelegaliai dirbto darbo neilgą laikotarpį, į tai, kad vėliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti patikslinti duomenys apie K. B. darbo pradžią (b. l. 30). teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. Z. (duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, V. Z. skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

V. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.