Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1800-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
e1-1800-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38386-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1800-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38386-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2021 m. lapkričio 3 d., apie 11 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, rankoje laikydamas peilį ir jį nukreipęs link sugyventinės I. P., artindamasis prie pastarosios ir sakydamas žodžiais ,,dabar tai tau bus”, nukentėjusiajai I. P. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

A. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta pateikto pranešimo apie įtarimą esmę. Jis su I. P. yra sugyventinai apie 24 metus ir veda bendrą ūkį, gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 1 d. jis šventė savo jubiliejų ir nuo tos dienos kiekvieną dieną vartojo daugiau ar mažiau alkoholio. 2021 m. lapkričio 3 d. jis nuo ryto vartojo alkoholį, miegojo. Ar buvo kur išėjusi jo sugyventinė, jis nieko negali pasakyti, nes nejuto. To įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, todėl sutinka su sugyventinės I. P. duotais parodymais, kad jis jai galėjo grasinti virtuviniu peiliu, tačiau, kad ir turėdamas rankoje virtuvinį peilį, neturėjo tikslo jos sužaloti ar kitaip sutrikdyti jos sveikatą. Jis jeigu ir turėjo virtuvinį peilį, tai greičiausiai juodos spalvos rankena, sprindžio ilgio, nes jis jį dažniausiai virtuvėje naudoja. Jis tikrai peilį pasiėmė ne sužaloti I. P., o greičiausiai atsipjauti virtuvėje maisto, bet jai matomai kažką pasakius, jis ėjo link jos, nes kai jis būna girtas, sugyventinė jį dažnai provokuoja. Ar ją varė iš namų, nepamena, bet neneigia tai galėjęs daryti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis laikinai išsikels iš sugyventinės I. P. namų ir gyvens pas savo tėvus. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, neįgalumo neturi, gali dirbti darbus. Kodėl jam įvykio dieną nenustatė girtumo negali pasakyti, greičiausiai atsisakė tai daryti, arba jau nesugebėjo to padaryti. Jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sugyventinės I. P. atsiprašys, šitaip pasielgė paveiktas didelio kiekio alkoholio, blaivus šitaip nesielgia (b. l. 96-99).

Nukentėjusioji I. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. L. kartu gyvena apie 24 metus. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. jos sugyventinis pradėjo švęsti savo jubiliejų, bei iki šiandien gėrė alkoholinius gėrimus. Šiandien, t. y., 2021 m. lapkričio 3 d. apie 10.00 val., iš (duomenys neskelbtini) miesto grįžo į namus. Tuo metu savo kambaryje užsidaręs duris miegojo girtas sugyventinis A. L.. Ji grįžusi į namus ir nuėjusi į svetainę atsigulė į lovą ir pradėjo skaityti knygą. Netrukus išgirdo, kad iš lovos atsikėlė sugyventinis ir nuėjo į katilinę. Išgirdo katilinėje trenksmą, suprato, kad katilinėje sugyventinis nugriuvo. Ji išsigandusi nubėgo iki katilinės pasižiūrėti kas jam atsitiko. Pamatė, kad jis guli aukštielninkas ant grindų. Ją pamatęs sugyventinis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji sugyventiniui liepė keltis nuo grindų ir eiti gultis į lovą. A. L. keliais nuropojo iki savo kambaryje esančios lovos, mėgino įlipti į lovą, bet jam iš karto įlipti į lova nepavyko. Tai pamačiusi uždarė jo kambario duris ir nuėjo į svetainę. Apie 11.00 val., išgirdo, kad A. L. nuėjo į virtuvę ir garsiai rėkdamas reikalavo jai „dingti“ iš namų. Po to, jai atėjus į koridorių pamatė, kad sugyventinis A. L. dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį ir siekdamas jai sukelti stresą, nerimą ir baimę, sakydamas „dabar tai tau bus“, eidamas su peiliu link jos grasino susidorojimu. Ji pamačiusi, kad sugyventinis rankoje laiko peilį ir eina link jos, labai išsigando ir iš buto pabėgo. Ji suprato, kad sugyventinis grasindamas peiliu nori ją sužaloti. Jos sugyventinis nesužalojo. Tada paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykio aplinkybes. Po to vėl grįžusi į butą iš virtuvėje esančio stalčiaus surinko visus aštuonis peilius ir nunešusi į svetainę paslėpė juos po pagalve. Kuriuo peiliu sugyventinis grasino parodyti negali, nes iš streso neatsimena. Atvykę policijos pareigūnai sugyventinį sulaikė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamojoje byloje jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Ankščiau sugyventinis jos atžvilgiu nebuvo smurtavęs. Norėtų, kad sugyventinis A. L. būtų iškeldintas iš jos buto, kadangi dėl jo tokių neprognozuojamų veiksmų bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Papildomai nurodė, kad sugyventinis A. L. jos atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, pretenzijų sugyventiniui nebeturi (b. l. 25-28, 61-63).

A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) pirmame namo aukšte. Antrame aukšte, virš jos gyvena I. P. su sugyventiniu A. L.. Su kaimyne I. P. ir jos sugyventiniu artimų ryšių nepalaiko, tik susitikę laiptinėje pasisveikina. Apie tai, kad 2021 m. lapkričio 3 d. I. P. buvo išsikvietusi policiją, ji sužinojo iš pačios I. P., ji minėjo kad sugyventiniui užėjo nuo gėrimo haliucinacijos, smulkiau nieko nepasakojo, ji ir nesidomėjo (b. l. 70-72).

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. lapkričio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame pareiškėja I. P. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. apie 11.00 val. namuose, buto koridoriuje neblaivus sugyventinis A. L. dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį, eidamas link jos ir sakydamas „dabar tai tau bus“, grasino susidorojimu; dokumente užfiksuota įvykio vieta su fotolentele, ir nukentėjusiosios apklausa dėl įvykio aplinkybių (b. l. 12-23);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d., 12.10 val. I. P. nustatytas 0,00 promilės girtumas (b. l. 25-28);?

2021 m. lapkričio 3 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus A. L. sulaikymo įvykio vietoje, bei atsisakymo nusistatyti girtumą (b. l. 29);

policijoje registruoto įvykio suvestine (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas pareiškėjos pranešimas dėl įvykio (b. l. 30-34);

2021 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašyti įvykio vietoje paimti peiliai (b. l. 45-47);

2021 m. lapkričio 4 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu ir fotolentele, kur įtariamasis A. L. nurodo, kuriuo peiliu galimai galėjo grasinti I. P. (b. l. 48-53);

2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašyti policijos pareigūnų kūno kameromis (BODY) įvykio vietoje padaryti vaizdo ir garso įrašai (b. l. 41-44; DVD-R diskas prie bylos viršelio);

2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašytas I. P. pokalbis su BPC operatore pranešant apie įvykį (b. l. 38-40; diskas prie bylos viršelio);

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. 2021 m. lapkričio 3 d. būdamas neblaivus, rankoje, nukreipęs į nukentėjusiąją, laikydamas virtuvinį peilį ir artindamasis prie jos, bei išsakydamas nukentėjusiajai, jog „dabar tai tau bus“, sudarė I. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir agresyvus, o peilis yra žmogaus gyvybei pavojingas, duriančių ir pjaunančių savybių turintis įrankis, kuriuo gali būti padaromi ir labai sunkūs sužalojimai. Po kaltinamojo grasinimo peiliu nukentėjusioji pabėgo iš buto ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kas patvirtina, jog nukentėjusioji iš tikro išsigando kaltinamojo veiksmų.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nurodė nereiškianti, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 120-122).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 75-76, 78-79, 81-82), administracine tvarka baustas, paskirta bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 85-86), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87-88, 89). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 3 d. 11.30 val. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 10.37 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad A. L. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog A. L. antrą kartą padaro nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. P., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, paliktina galioti kaip nustatyta 2021 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD-R diskai, saugomi vokuose prie bylos viršelio, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam A. L. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 3 d. 11.30 val. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 10.37 val. ir laikyti, kad A. L. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD-R diskus, saugomus vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinti A. L., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. L., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. L. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė