- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1135-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11407-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- R. Š.
viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams bei devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. 2017 m. kovo 9 d., apie 08.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė savo motinai A. E. Š. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. E. Š. poodines kraujosruvas žanduose, nosies viršūnės dešinės šnervės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu R. Š. parodė, jog jis įvykio dieną atsikėlė užėjo virtuvę, kur sėdėjo jo mama. Mama jam papriekaištavo dėl to, kad jis į namus buvo atsivedęs moterį, vartojo alkoholį. Tarp jų kilo konfliktas, jis mamai mosikuodamas rankomis aiškino, jog viskas yra gerai. Jo mama yra kurčia, todėl ji galimai pagalvojo, kad jis ją puola ir ji bandė gintis. Mamai koja tikrai nespyrė. Galėjo konflikto metu rankų delnais mamai suduoti penkis kartus į veido sritį, tikrai daugiau smūgių suduoti negalėjo. Mamos kojas galėjo kliudyti ar ant jų užlipti tuo metu, kai sudavė smūgius rankomis. Kaltinamasis nurodė, jog dėl savo veiksmų labai galisi. Konfliktas įvyko 2017 m. kovo 9 d. ryte, apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prieš mamą smurtavo, kadangi susiginčijo su mama. Tuo metu, kai yra blaivus, elgiasi tinkamai. Prieš įvykį alkoholį vartojo kokias tris dienas. Alkoholį perka iš gaunamos bedarbio pašalpos. Paprastai jis vengia konfliktų, bando elgtis tinkamai. Alkoholį vartoja, kadangi, kai susiras darbą, nebegalės jo vartoti. Šiuo metu nedirba, kadangi jam siūlo darbus, kurie yra toli nuo namų. Mamos už savo neteisėtus veiksmus atsiprašė, mamai padeda, nueina į parduotuvę, kai mama paprašo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad anksčiau buvo teistas dėl savo mamos A. E. Š. sumušimo ir 2016 m. spalio mėnesį išėjo iš pataisos namų. Išėjęs iš pataisos namų, grįžo gyventi pas savo mamą A. E. Š., kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Visus penkis mėnesius su mama sutarė gerai, nekonfliktavo. Jis 2017 m. kovo 8 d. vakare į namus buvo atsivedęs moterį, pavakarojo, išgėrė ir pastaroji išėjo. Jis 2017 m. kovo 9 d. ryte dar buvo neblaivus, tačiau atsimena, kad mama A. E. Š. jam priekaištavo, kad jis vedžiojasi moterį į namus. Kaip tiksliai vyko konfliktas, jis nepamena. Mama tuo metu buvo virtuvėje ir jis susierzinęs dešinės rankos delnu sudavė mamai į veidą. Kiek sudavė smūgių, nepamena. Nepamena, kad būtų smūgiavęs į kojas, bet galimai buvo ant jų užlipęs. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. (b. l. 70, 74)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. E. Š. parodė, jog ji gyvena kartu su sūnumi R. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji 2017 m. kovo 9 d., apie 09.00 val., buvo sumušta savo sūnaus R. Š.. Jai buvo suduoti du smūgiai į koją ir penki smūgiai į veidą. Tuo metu be jos ir sūnaus bute nieko nebuvo. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynė. Civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 24-27, 28)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. kovo 9 d., apie 09.00 val., dirbant kartu su V. P. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sūnus muša motiną. Įvykio vietoje juos pasitiko nukentėjusiosios kaimynė, kuri paaiškino, kad A. E. Š. prašė iškviesti policiją. Užėję į A. E. Š. butą pamatė virtuvėje prie stalo sėdinčią ir verkiančią A. E. Š., ant kurios veido buvo akivaizdūs smurto požymiai, o jos sūnus R. Š. miegojo kitame kambaryje. A. E. Š. yra kurčia, tačiau kalbėti gali. Ji paaiškino, kad sūnus R. Š. ją sumušė, smūgiuodamas į veidą ir į koją. A. E. Š. mano, kad sūnus ją mušė, nes jis galvoja, kad ji išvarė jo meilužę. R. Š. pažadintas paaiškino, kad nieko nemušė, kad jo motina pati nukrito ir užsigavo. R. Š. elgėsi ramiai, buvo pristatytas į policijos komisariatą. R. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus. (b. l. 32)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2017 m. kovo 9 d., apie 09.00 val., dirbant kartu su D. K. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną. Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad A. E. Š. prašė iškviesti policiją, nes ją muša sūnus. Užėję į A. E. Š. butą pamatė virtuvėje prie stalo sėdinčią nukentėjusiąją, kuri buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė, ant jos veido buvo smurto požymių. A. E. Š. yra kurčia, tačiau kalbėti gali ir paaiškino, kad sūnus R. Š. jai sudavė į veidą ir į koją. R. Š. miegojo kitame kambaryje ir pažadintas paaiškino, jog nieko nemušė, kad motina pati griuvo ir susižalojo. R. Š. buvo neblaivus, bet elgėsi ramiai. (b. l. 34)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. U. parodė, jog 2017 m. kovo 9 d., apie 08.30 val., pas ją į butą atėjo kurčia kaimynė, gyvenanti aukštu žemiau, kurios vardo ir pavardės nežino. Kaimynė parodė, kad yra sumušta, buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir apsiverkusi. Kaimynė pasakė, kad ją sumušė sūnus, kuris gyvena kartu su ja. Kas tiksliai įvyko 2017 m. kovo 9 d., ji nežino, tačiau kaimynės prašymu iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynė su sūnumi nuolat konfliktuoja. (b. l. 36)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 9 d. 09.31 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad pas pranešėją atėjo kaimynė ir paprašė iškviesti policiją, nes ją muša sūnus. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, kad 2017 m. kovo 9 d., apie 09.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė sūnus R. Š.. Sūnus trenkė du kartus koja į blauzdikaulio sritį, nukentėjusioji tuo metu patyrė fizinį skausmą. Tada sūnus trenkė jai rankomis mažiausiai penkis kartus į veidą ir galvos sritį, tuo metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. (b. l. 3-4)
A. E. Š. protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. kovo 9 d. apie 09.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėją sumušė sūnus R. Š., kuris du kartus spyrė koja į blauzdikaulio sritį, penkis kartus rankomis trenkė pareiškėjai į veido ir galvos sritis. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. (b. l. 8)
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2017 m. kovo 9 d., apie 09.32 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja sūnus. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad policiją kvietė A. E. Š., kadangi 2017 m. kovo 9 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), šios sūnus R. Š., būdamas neblaivus, konflikto metu keletą kartų sudavė į veido sritį. A. E. Š. buvo susijaudinusi, verkė. Ant A. E. Š. veido matėsi smurto požymiai. R. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus (svirduliavo, iš burnos sklido alkoholio kvapas). R. Š. paaiškino, kad motinos nemušė, ji tikriausiai kažkur pati nukrito. Nustatyta, kad prieš motiną buvo smurtaujama ir anksčiau. Iš prie tarnybinio pranešimo pateiktų nuotraukų matyti ant A. E. Š. nosies ir šalia nosies kraujo žymės, dešinysis žandas paraudęs, matosi violetinės žymės. (b. l. 11-14)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių. Butą sudaro dvi dalys: miegamasis ir virtuvė su kambariu. Miegamajame prie radiatoriaus stovi lova, ant kurios paklota paklodė ir patalynė. Lovos dešinėje stovi sugadintas stalas, jo konstrukcija yra sugriauta. Prie įėjimo į kambarį iš dešinės pusės yra spinta, už kurios yra lova. Ant lovos yra patalynė su antklode. Kitame kambaryje, virtuvės patalpose ir buto koridoriuje bendra tvarka nepažeista. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 15-18)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad jis trunka 2 minutes 40 sekundžių. Girdisi pokalbis tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Skambinanti moteris nurodo, kad yra S. U., pas ją atėjo senolė kaimynė ir pasiskundė, kad ją muša sūnus. Reikėtų, kad atvyktų policija į Šaltkalvių g. 26. Kaimynė turbūt šiuo metu yra namie, bet tiksliai jos buto numerio nežino, gal (duomenys neskelbtini), o gal (duomenys neskelbtini). Kaimynė gyvena antrame aukšte. (b. l. 42-43)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 760/2017(01) užfiksuota, kad A. E. Š. padarytos poodinės kraujosruvos žanduose, nosies viršūnės dešinės šnervės srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 9 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 39)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pats R. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog 2017 m. kovo 9 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu ranka sudavė kelis smūgius savo motinai A. E. Š.i į veido sritį. Kaltinamais patvirtino, jog įvykio metu buvo neblaivus, teisme jis nurodė, kad motinai galėjo suduoti nedaugiau nei penkis smūgius. Nusikaltimo padarymo faktą bei R. Š. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. E. Š. buvo padarytos poodinės kraujosruvos žanduose, nosies viršūnės dešinės šnervės srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 9 d. Specialisto išvadoje taip pat užfiksuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Faktą, jog nukentėjusiajai sužalojimus padarė būtent R. Š. patvirtina, A. E. Š. protokole-pareiškime, jos apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kurie leidžia teigti, kad R. Š. nukentėjusiajai sudavė penkis smūgius rankomis į galvos sritį. Tokius A. E. Š. teiginius iš dalies patvirtina liudytojų D. K., V. P. bei S. U. parodymai, taip pat apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Taigi byloje yra neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis savo motinai rankomis sudavė ne mažiau nei penkis smūgius, tokiu būdu padarė jai sužalojimus, kurie tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie R. Š. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nežymų sveikatos sutrikdymą jis padarė savo artimajam giminaičiui (Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalis).
R. Š. buvo kaltinamas ir tuo, jog to paties konflikto su motina metu du kartus koja spyrė nukentėjusiajai į kojų sritį. Teigtina, jog tokia kaltinime nurodyta aplinkybė nepasitvirtino, be to, ji nėra reikšminga kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, todėl yra šalintina. Teismas konstatuoja, kad net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių tvirtinti, jog kaltinamasis iš tikrųjų du kartus įspyrė nukentėjusiajai į kojų sritį, tokie jo veiksmai neturėtų reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Čia būtina pabrėžti, jog kaltinime nėra nurodoma, kad spyriai koja būtų sukėlę kokias nors Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatytas pasekmes, t. y. sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą ar dėl šių spyrių būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pats kaltinamasis teigė, jog savo motinai tikrai nespyrė, jos kojas galėjo kliudyti netyčia, tuo metu, kai sudavė smūgius rankomis, ant jų galėjo užlipti. Tokių kaltinamojo parodymų iš esmės nepaneigia jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys. Kaip jau minėta, nurodytos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi reikšmės R. Š. veiksmų kvalifikavimui.
R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Teismas, skirdamas R. Š. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad R. Š. anksčiau yra ne kartą teistas, visais atvejais už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto kitam asmeniui panaudojimu, padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. Š. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į R. Š. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis), numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 9 d. 09.40 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 13.10 val. (dvi dienos).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo pradėjus bausmės vykdymą naikintina.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 22 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje teisinę pagalbą R. Š. teikė Tarnybos parinktas advokatas, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 34,74 Eur (advokato užmokestis). Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas, todėl teismas konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 10 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, kas atitinka dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską su garso įrašu, perduotą teismui su baudžiamąją byla, palikti saugoti kartu su byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.