Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Prokuroro isitikinimu, aplinkybe, kad buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir nubaustas asmuo už neva padaryta administracini teises pažeidima (eismo ivyki), niekaip neapsprendžia fakto, kad toks ivykis egzistavo tikroveje. Skunde nurodoma, jog pagal ivykio metu galiojusias Keliu transporto priemoniu savanoriškojo draudimo taisykles Nr.006 (2006 m. vasario men. l d. redakcija), kuriu pagrindu ir buvo sudaryta draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. B. ir UADB „(duomenys neskelbtini)”, iškvietimas policijos pareigunu i eismo ivyki buvo butina aplinkybe, siekiant gauti draudimo išmoka ir jokiu budu neapsprendžia inscenizuoto eismo ivykio buvimo ar nebuvimo fakto. Teismas šiu aplinkybiu neanalizavo, apsiribojo tik policijos pareigunu, kurie buvo kaltinamosios A. B. vyro E. U. kolegos, surašytu administracinio teises pažeidimo protokolu, kuris neva vienareikšmiškai „patvirtino” eismo ivykio fakta, bei selektyviai atrinktais specialisto išvados ir ekspertizes akto pavieniais teiginiais, ignoruodamas išvadu visuma.

Teismas visiškai neanalizavo kontraversišku liudytoju ir itariamuju parodymu, akivaizdžiai pirmenybe teikdamas išteisintuju gynybinei pozicijai. Taip pat kruopšciai netikrino, nevertino ir kitu su eismo ivykiu susijusiu reikšmingu aplinkybiu objektyviai tiesai nustatyti, t.y., kad Vilniaus m. VPK VP Operatyvaus valdymo skyriaus Budetoju poskyris gavo pranešima apie eismo ivyki (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini); kad i mineta eismo ivyki (duomenys neskelbtini) gatveje policijos pareigunu papraše atvykti kaltinamosios vyras E. U. ; kad kaltinamosios automobili draude pats A. D. ; kad kaltinamoji klaidino draudimo bendrove teigdama, jog eismo ivykyje dalyvavusio asmens A. D. nei ji, nei jos vyras nepažista; teismas visiškai nevertino nenuosekliu itariamojo A. D. parodymu, kuriuos jis iš vien keite ir derino prie naujai pateikiamu specialisto išvadu; teismas taip pat nelaike reikšminga ir tos aplinkybes, kad Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertai, atlike eismo ivykio trasologini tyrima, nustate, kad automobiliu „Mercedes Benz S420”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „BMW 528”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išoriniu sugadinimu visuma buvo padaryta ne tarpusavio kontakto metu, per 2006 m. spalio 27 d. deklaruota eismo ivyki šiu vairuotoju nurodytomis aplinkybemis.

Prokuroro nuomone, D. T. ir D. S. parodymai del paties ivykio aplinkybiu vertintini kritiškai, o ju asmeninis santykis su E. U. neabejotinai leme tai, kad pareigunai inscenizuoto eismo ivykio apžiuros metu nebuvo atidus ir neskyre pakankamai demesio detaliai ivykio vietos apžiurai, kas jau ivykio vietoje galejo užkardyti neteisetus kaltinamuju veiksmus.

Teismas nevertino itariamuju parodymu keitimo, ju derinimo prie tyrimo metu nustatytu faktiniu aplinkybiu (pvz. del automobiliu padeties keitimo po eismo ivykio), kas neabejotinai rodo menamo ivykio buvimo fakta. Teismas ne tik, kad kritiškai neivertino kaltinamuju parodymu, ju neanalizavo ir nevertino kartu su kitais bylos duomenimis, taciau netgi specialisto išvados ir ekspertizes akto duomenis vertino selektyviai, taip ignoruodamas šiu išvadu esme. Teismas nuosprendyje nepagristai nurode, jog ekspertai išvadose pripažino, kad ant automobilio BMW priekinio sparno ir „MB S420” priekinio kairiojo sparno bei radiatoriaus groteliu atsiradusi tam tikra dalis apgadinimu buvo padaryti ir 2006-10-27 ivykusio automobiliu kontakto metu. Skunde pabrežiama, kad nei vieno objektu tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad automobiliu sugadinimai buvo padaryti 2006 m. spalio 27 diena. Priešingai, ekspertizes akte nurodytas tik tiketinumas, kad šie automobiliai kontaktavo, o svarbiausia tai, kad ekspertai vienareikšmiškai nustate, kad didžiausi automobiliu sugadinimai, t.y. automobiliu priekiniu plokštumu kairios puses bei kairieji priekiniai sparnai buvo apgadinti ir deformuoti kitomis aplinkybemis. Prokuroro nuomone, ši ekspertu pateikta išvada negincytinai paneige A. B. ir A. D. duotus parodymus, jog automobiliai iki ju deklaruojamo eismo ivykio nebuvo sugadinti. Ekspertai kategoriškai nurode, kad automobiliai buvo apgadinti dvieju skirtingu eismo ivykiu metu. Iš to galima daryti pagrista išvada, kad prieš tai padaryti eismo ivykiai buvo nedraudiminiai ir kaltinamieji siekdami nepagristai gauti draudimine išmoka nusprende eismo ivyki inscenizuoti. Esant tokioms aplinkybems, teismo padaryta išvada, kad draudimo bendroves, objektyviai ir negincijamai nustaciusios fakta, kad dalis automobiliu „BMW 528” ir „MB S420” išoriniu sugadinimu atsirado ne 2006 m. spalio 27 d. ivykusio eismo ivykio metu, turejo tam tikra dalimi sumažinti A. B. ir A. D. privaloma išmoketi draudimo suma, o ne atsisakyti iš viso atlyginti jiems padaryta turine žala yra niekuo nepagrista ir neargumentuota. Pabrežtina, kad šiuo atveju esme yra ne automobiliu sugadinimu kiekyje, o A. B. ir A. D. apgaulingu tyciniu veiksmu padaryme, siekiant suklaidinti draudimo bendroves del eismo ivykio fakto buvimo, pateikiant melagingus duomenis.

Iš to kas išdestyta, prokuroro nuomone, akivaizdu, kad 2006 m. spalio 27 d. eismo ivykis, deklaruotas A. B. ir A. D. , buvo inscenizuotas, siekiant gauti nepagrista draudimo išmoka. Šia išvada, be jau minetu aplinkybiu, prokuroro isitikinimu, patvirtina ir draudimo kompanijai A. D. advokato Vaidoto Sviderskio pateiktas susitaikymo dokumentas, kuriuo A. D. iš esmes pripažino savo neteisetus veiksmus.

Teismo posedžio metu prokurore praše skunda tenkinti, išteisintieji ir ju gynejai praše skunda atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 18 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas A. B. ir A. D. atžvilgiu naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinems aplinkybems ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams, kurie taip pat susije su nagrinejamu kaltinimu, visai neteike reikšmes, tokiu budu pažeide LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai itakojo teismo išvada, jog A. B. ir A. D. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto L. R. BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., sudeties.

Išteisintieji A. B. ir A. D. neprisipažino padare jiems inkriminuota nusikalstama veika,.

Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme A. B. kalta neprisipažino ir parode, jog ji 2006-10-27 važiavo iš drauges A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, namo. Ji vairavo automobili BMW. Kadangi vaikas buvo neramus, nusprende apsukti rata, kad pastarasis užmigtu. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve iš kiemo išvažiavo automobilis. Noredama išvengti susidurimo su minetu automobiliu, ji pasuko kairiau ir, nespejusi sugrižti i savo eismo juosta, trenkesi i stovinti automobili Mercedes-Benz. Eismo ivykis ivyko apie 22 val. Ji nežino kokiu atstumu pastebejo išvažiuojanti automobili iš kiemo. Tuo metu netoliese vyko statybos, buvo pastatyta tvora, todel ji nepastebejo išvažiuojancio automobilio. Ji atsitrenke savo automobilio kairiu kampu i stovincio automobilio Mercedes-Benz kairi kampa (iš jos puses žiurint i dešine puse). Ji negali pasakyti, ar stovintis automobilis Mercedes-Benz nuo smugio atšoko ar ne, taip pat ji negali pasakyti, ar jo signalizacija suveike ar ne. Nuo smugio atsirado šie jos automobilio sužalojimai: sparno, variklio gaubto, vairuotojo puses priekinio žibinto. Smugis buvo stabdymo metu. Ji važiavo apie 40-50 km/h greiciu. Smugio metu oro pagalves neišsiskleide, nes pastarosios nebuvo pajungtos. Netrukus po smugio prie automobilio priejo jo savininkas A. D. . Po kiek laiko jai paskambino jos vyras E. U. . Ji jam pasake kas nutiko ir jis per 3-5 min. atvažiavo i ivykio vieta. Vyras vaika nuveže pas senele ir grižo atgal. Buvo iškviesta policija, ja iškviete kažkas iš A. D. puses. Policija ilgai (apie valanda laiko) neatvažiavo, todel jos vyras pasiule patiems važiuoti i keliu policija ir iforminti ivyki. Jos vyras ir A. D. bande pajudinti automobilius, taciau automobiliai nevažiavo, todel jie pasiliko laukti policijos. Ji nemate kaip buvo judinami automobiliai, ji buvo susinervinusi, apsiverkusi ir sedejo „Nissan Micra” automobilyje, kuriuo atvažiavo jos vyras. Atvyke policijos pareigunai suraše protokola, kuri ji pasiraše. Po to, A. D. padejo nustumti jos automobili i savartyna. Ji i savartyna automobilio nelydejo, liko ivykio vietoje. Del draudimo išmokos ji kreipesi i draudimo bendrove, taciau jai nebuvo išmoketi pinigai, nes buvo pasakyta, kad tai nera draudiminis ivykis. Jos automobili apdraude ir imokas mokejo jos vyras E. U. . Ji žinojo, jog jos automobilis yra draustas kasko draudimu. Iki ivykio A. D. ji nepažinojo. I UADB „(duomenys neskelbtini)” rašyti paaiškinima ja atlydejo A. D. , pokalbyje jis nedalyvavo. Jos vyras ta diena dirbo, o ji pati nežinojo kur reikia važiuoti, todel papraše A. D. pagalbos. Kai i draudimo bendrove nuvyko su A. D. , ji raše pranešima, o nuvykus su savo vyru paaiškinima, pokalbyje vyras dalyvavo. A. B. , aiškindama teismui jos parodymuose ir paaiškinime draudimo bendrovei esanciu prieštaravimu priežastis, nurode, jog ji rašydama paaiškinima dar nebuvo prisiminusi visu ivykio aplinkybiu, veliau ji prisimine daugiau ivykio aplinkybiu ir ikiteisminio tyrimo metu dave detalius parodymus (b.t. 4, b.l. 21-22).

A. B. 2006-11-09 paaiškinime UADB „(duomenys neskelbtini)” nurode, jog 2006-10-27 apie 22 val. ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatves, namo i (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve iš kiemo staiga išvažiavo mašina, ko pasekoje, kad neatsitrenkti i ja, ji pasuko i kaire ir atsitrenke i stovinti Mercedes-Benz. Ji važiavo su vaiku (7 menesiu). Po autoivykio paskambino vyrui, kuris atvyko ir pasieme vaika. Ji važiavo apie 50-40 km/h greiciu, kelias buvo sausas, bet buvo tamsus paros metas. Belaukiant policijos buvo atejes Mercedes-Benz savininkas. Po ivykio jos automobilis buvo pastatytas jos vyro pažistamo V. K. automobiliu savartyne. Automobilis buvo nuvarytas sava eiga. Draudima „(duomenys neskelbtini)” pasiule pažistami. Sudarant sutarti automobilis buvo nufotografuotas „(duomenys neskelbtini)” darbuotojo. Automobili apžiureti atvyko „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja, kartu atveže ir draudimo polisa, susitiko Fabijoniškiu mikrorajone. Nukentejusio asmens ji nepažista, vyras irgi. Ant draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) ji pasiraše pati (b.t. 1, b.l. 35-36).

Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme A. B. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiesiems teisiamojo posedžio metu, be to, papildomai paaiškino, jog šalia automobilio Mercedes-Benz daugiau automobiliu nestovejo. Po smugio jos automobilis pasisuko ir atsistojo skersai kelio, trukde eisma. Kaip po smugio stovejo Mercedes-Benz automobilis ji neprisimena, taip pat ji neprisimena, ar jis pajudejo iš vietos. Atvykus i ivykio vieta jos vyrui, ji nepastebejo, ar jos vyras pažistamas su automobilio Mercedes-Benz savininku. Vyrui atvažiavus, gal jie ir pasisveikino, neprisimena. Kad jie yra pažistami, ji sužinojo jau po ivykio. I ivykio vieta atvažiavusius policijos pareigunus jos vyras pažinojo, kadangi jie jo bendradarbiai. Kai i ivykio vieta atvažiavo policijos pareigunai, ji išlipo iš vyro automobilio, pasitiko juos ir atsisedo i policijos automobili. Atvažiavus policijos pareigunams, abu automobiliai taip ir stovejo, kaip nubraižyta ivykio schemoje, nes jie buvo judinami, buvo patraukti nuo kelio. Ji nedalyvavo apžiurint automobili, kadangi sedejo policijos automobilyje, kur buvo rašomas protokolas. Ji neprisimena, ar policijos pareigunams sake, jog po ivykio automobiliai buvo judinami. Ji neprisimena ir to, ar ivykio vietoje buvo žibintu šukiu.

Atkreiptinas demesys i tai, kad A. B. parodymai del kai kuriu aplinkybiu buvo prieštaringi. Iš pradžiu išteisintoji parode, jog nemate ar automobiliai, prieš atvažiuojant policijai, buvo judinami iš vietos. Veliau gi, A. B. jau parode, jog ji mate, kad automobiliai nuo ivykio momento iki policijos pareigunu atvykimo buvo judinami, buvo patraukiami ir vel atgal pastatomi.

A. B. apeliacines instancijos teisme taip pat parode, jog automobilis BMW priklauso jai, ji ji registravo. Ji pati automobili BMW apdraude privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, kasko draudimu rupinosi jos vyras, ji nežino, kur ir per ka jis draude. Ji tik po ivykio sužinojo, kad kasko draudimu jos automobili apdraude automobilio Mercedes-Benz savininkas. Ji tik draudimo kompanijai nurode, jog nei ji, nei jos vyras A. D. nepažista, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ji to nesake. Apie susitaikymo susitarima ji nieko nežinojo, jos advokatas apie tai nebuvo informuotas. Minetas susitarimas buvo paruoštas be jos žinios. Kai ji apie ši susitarima sužinojo, ji kategoriškai atsisake pasirašyti, kadangi ji nera kalta ir nesiruošia prisiimti kaltes. Jos automobilis iki šio autoivykio nebuvo apgadintas.

Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme A. D. kaltu neprisipažino ir parode, jog jis 2006-10-27 atvažiavo pas tevus i svecius, pasistate automobili. Jau einant kartu su broliu važiuoti namo, pastebejo, kad i jo automobili Mercedes-Benz atsitrenke šviesios spalvos automobilis BMW. Paties eismo ivykio jis nemate. Nuo smugio jo automobilis pasistumejo pora metru. Jis priejo prie automobilio, o brolis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino policijai. Iš automobilio BMW išlipo A. B. , ji buvo šoke. Po kiek laiko atvažiavo A. B. vyras, kuris paeme ir nuveže vaika, o po to sugrižo. Jis A. B. vyra E. U. pažinojo kaip buvusi kolega, jie iki 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini). E. U. žmonos jis asmeniškai nepažinojo. Tik atvykes i ivykio vieta ji atpažino jos vyras. Jie bande automobilius stumti, kad nuvažiuoti ir užregistruoti ivyki, taciau automobiliai sava eiga negalejo važiuoti. Savo automobiliu Mercedes-Benz sava eiga jis pavažiavo pora metru atgal. Po to automobilis nustojo važiuoti, todel ji nustume atgal. Jie abu automobilius patrauke i šona nuo gatves, kad jie netrukdytu eismui. Jie automobiliu kampu, kaip pažymeta schemoje, nestate. Policijos jie lauke apie valanda laiko, jis nieko nežinojo apie tai, kad E. U. skambino ir skubino policijos ekipaža. Jis nepažinojo nei vieno iš i ivykio vieta atvykusiu policijos pareigunu. Kai atvyko keliu policija, iformino ivyki. Jie policijos pareigunams sake, kad keite automobiliu vieta. Policininkai schema nubraiže pagal tai, kaip atvyke rado automobilius. Po to jis dar padejo pastumti BMW automobili iki savartyno, automobili paliko prie savartyno vartu. Ivykio kaltininke buvo aiški. A. B. pasake, kad automobilis draustas kasko draudimu ir jokiu problemu nekils. Jis kreipesi i draudima, kartu su A. B. raše prašymus. I draudima kreipesi triju dienu laikotarpyje. Jo automobilis buvo draustas civilines atsakomybes privalomu draudimu. Jis policijos pareigunams pateike automobilio dokumentus ir draudima. Gal jo draudimas ir buvo pasibaiges, jis nepamena, taip pat jis neprisimena kokioje draudimo bendroveje jis draude savo automobili.

Jis pažista brokere, kuri gali apdrausti kasko draudimu pritaikiusi dideles nuolaidas. Kai E. U. užsimine, kad jo automobilis nedraustas kasko, jam pasake apie šia savo pažistama. Jis nuvažiavo pas pažistama i draudimo bendrove apdrausti BMW automobilio kasko draudimu. Jam buvo paduoti BMW rakteliai. Jis neprisimena kiek sumokejo už kasko draudima, taip pat neprisimena ar metams, ar 6 menesiams draudimo polisa pirko. Jo nepraše BMW automobilio apdrausti civilines atsakomybes privalomu draudimu, todel jis nežino ar automobilis juo buvo apdraustas.

Susitaikyma jam pasiule advokatas, kad nekiltu papildomu problemu. Susitaikymas neivyko, nes nera jo kaltes. Tame dokumente jis savo kaltes taip pat nepripažino (b.t. 4, b.l. 22-23).

Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme A. D. be aukšciau nurodytu aplinkybiu parode ir tai, kad jis ivykio metu neatpažino, jog tai tas pats automobilis BMW, kuri jis draude, kol nepamate A. B. vyro. Po ivykio aplink automobilius metesi šukes, bamperiu plastmases. Stambesnes savo automobilio detales jis surinko ir padejo i automobili. Kodel policijos pareigunai automobiliu šukiu ir luženu nefiksavo protokole, jis negali pasakyti. Po ivykio savo automobili Mercedes-Benz jis nustume i garaža. Jo automobilis po ivykio buvo važiuojantis, jis vairavo ir žiurejo, kad nenukristu ratas, nes ratas buvo prispaustas ir klibejo. Eismo ivykio metu už jo automobilio nestovejo joks kitas automobilis, jie stovejo toliau. Jis policijos pareigunams pasake, kad neturi privalomojo civilines atsakomybes draudimo, bet jis nesake, jog automobilis yra neeksploatuojamas. Jis gal ir turejo privalomaji civilines atsakomybes draudima, tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad turejo baigtis draudimo terminas.

Susitaikymo susitarima jam patare surašyti prokurore, su kuria daugiau bendravo jo advokatas ir ji jam patare surašyti susitaikymo susitarima. Advokatas jam paaiškino, kad galimas susitaikymo susitarimas, bet jis atsisake. Jam nera žinomos susitaikymo susitarimo surašymo aplinkybes, jis jo nemate ir neskaite. Po ivykio jis automobili Mercedes-Benz pardave, nes jis jam buvo nebereikalingas. Jis net nereikalavo išmokos iš draudimo bendroves. Jis gal ir raše prašyma draudimo kompanijai atlyginti eismo ivykio metu padaryta žala, taciau ieškinio, kuris patektu i teisma, jis tikrai neraše.

Teisiamojo posedžio metu liudytojas E. U. parode, jog ivykio diena jam paskambino žmona (A. B. ) iš drauges, kad jau važiuoja namo. Ilgai nesulaukes žmonos, jis paskambino pasiteirauti ir ji pasake, jog padare avarija. Jis nuvažiavo i žmonos nurodyta vieta, paeme vaika. Nuvežes vaika, grižo atgal i ivykio vieta. Jie ilgai lauke policijos. Belaukdami jie subraiže avarijos schema ir nusprende patys pajudinti automobilius, taciau automobiliai nevažiavo, todel jie pasiliko ivykio vietoje laukti pareigunu. Automobili BMW jie pastate kampu prie šaligatvio. Abu automobiliai stovejo šalia vienas kito. Jie automobiliu nestate taip, kaip jie stovejo po ivykio. Kai vyko automobiliu stumdymai, jo žmona sedejo automobilyje „Nissan Micra”, su kuriuo jis atvažiavo i ivykio vieta. Jis policijos pareigunu nekviete, jam buvo pasakyta, kad pareigunai jau yra iškviesti. Jis skambino pareigunui D. S. ir praše, kad greiciau atvažiuotu. Jam buvo pasakyta, jog iš pradžiu ekipažas nuvyko ne i ta vieta, tada jis tiksliai pareigunams nurode ivykio vieta. Jis nesake pareigunams, ar buvo keista automobiliu padetis, nes su pareigunais bendravo jo žmona. Veliau automobilis BMW buvo nustumtas i savartyno apacia, jis sedejo už vairo, o A. D. ir jo brolis J. D. stume automobili. Ratas buvo išmuštas, tad nuolat teko rankomis ir kojomis tiesinti rata. Važiavo priekiu, taciau labai sunkiai. Taip pat liudytojas parode tai, kad butent jis užsiiminejo automobilio BMW draudimu. A. D. jam buvo užsimines, kad gali pigiau apdrausti kasko draudimu, todel jam dave automobili, jis nuvažiavo ir ji apdraude. A. D. jis dave 1000 litu už draudima, imokas mokejo dalimis. Privalomosios civilines atsakomybes draudimu, jis pats apdraude automobili. Iki autoivykio jo žmona A. D. nepažinojo. Po autoivykio jis kartu su žmona važiavo i draudimo kompanija, su draudimo darbuotojais bendravo jo žmona, jis i pokalbi neisiterpdavo, jie jo nieko neklause. (b.t. 4, b.l. 47-48).

Teisiamojo posedžio metu liudytojas J. D. parode, jog A. D. yra jo brolis. A. B. jis yra mates autoivykio metu. Tiksliai neprisimena, kada ivyko minetas ivykis, bet tikriausiai prieš du metus rudeni, nes lauke buvo šalta. Brolio automobilis Mercedes-Benz stovejo prie šaligatvio, (duomenys neskelbtini) gatveje prie jo namu. Jis su broliu išejo i lauka ir pamate avarija. Jie priejo prie automobiliu, paklause A. B. , ar jai viskas gerai, jis iškviete policija. Belaukiant policijos atvažiavo A. B. vyras ir išveže vaika, po kiek laiko grižo atgal. Po to visi lauke policijos pareigunu. Kadangi ilgai nesulauke policijos pareigunu, tai nubraiže autoivykio schema ir nutare patys važiuoti i policija. Jie pradejo stumdyti automobilius, taciau pastarieji nevažiavo, todel nutare laukti pareigunu ivykio vietoje. Policijos pareigunai atvažiavo po valandos. Atvyke policijos pareigunai suraše administracinio teises pažeidimo protokola ir išvažiavo. Jie stumde mašinas, nes jos stovejo ant kelio ir trukde eisma. Iš pradžiu, liudytojas parode, jog jis neprisimena, ar po smugio automobiliai stovedami lietesi, automobiliai stovejo šalia. Veliau, tos pacios apklausos metu, jis parode, jog automobiliai nuo smugio buvo atitole vienas nuo kito 2-3 metru atstumu, automobiliai taip liko stoveti iki atvyko policijos pareigunai. Veliau automobilius jie nustume i garaža, nes abu stovejo ant kelio ir trukde eismui. Automobilius stume priekiu ar galu, neprisimena. Automobili BMW paliko prie savartyno garažo apacioje, o Mercedes-Benz prie aikšteles ivažiavimo. Policijos pareigunams niekas neskambino ir niekas ju neskubino. Jis nepažinojo nei A. B. , nei jos vyro (b.t. 4, b.l. 47).

Teisiamojo posedžio metu liudytojas D. T. parode, jog 2006 m. rudeni jis dirbo eismo priežiuros tarnyboje. Ivykio diena jis dirbo kartu su D. S. naktineje pamainoje. Jie gavo iškvietima i (duomenys neskelbtini) gatve, taciau nuvyke nurodytu adresu nieko nerado. Po kiek laiko D. S. kažkas paskambino ir pasake konkrecia vieta kur ivyko eismo ivykis, D. S. jam pasake, jog sumaiše adresus. Nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) gatveje, rado du stovincius automobilius – BMW ir Mercedes-Benz. Automobiliai stovejo šalikeleje vienas priešais kita. Jis iš tarnybinio automobilio išlipes nebuvo, tik D. S. . Jis tarnybiniame automobilyje, isedus A. B. , raše administracinio teises pažeidimo protokola. Ivykio schema padare ir automobiliu sugadinimus protokole nurode D. S. . Iformine eismo ivyki, jie išvažiavo. Iš eismo ivykio vietoje buvusiu asmenu jis pažinojo tik E. U. . Kiek pamena, E. U. buvo priejes prie jo tarnybinio automobilio, jie pasisveikino ir viskas. Jis nepamena, ar buvo išlipes iš automobilio. A. B. pasakojo, jog ji važiuodama nesuvalde automobilio ir atsitrenke i kita stovinti automobili. Apie automobiliu judinima jam nieks nieko nesake. Su A. D. jis nebendravo, jo nepažinojo. Kadangi jis iš tarnybinio automobilio nebuvo išlipes, tai automobiliu sugadinimu nemate. Liudytojas, teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nesugebejo logiškai ir itikinamai paaiškinti jo parodymuose atsiradusiu prieštaravimu priežasciu. Liudytojas teismui paaiškino, jog jis neva tai sumaiše autoivykius (b.t. 4, b.l. 59).

Iikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytojas D. T. parode, jog jis pažista E. U. , kartu su juo dirbo Vilniaus m. VPK (duomenys neskelbtini). 2006-10-27 jis dirbo naktineje pamainoje kartu su D. S. . Ta vakara jie gavo iškvietima i (duomenys neskelbtini), praneše, jog ivykyje dalyvavo du automobiliai BMW ir Mercedes-Benz. Tuo metu jie buvo kitame eismo ivykyje, todel iš karto negalejo nuvykti. Nuvykus i (duomenys neskelbtini) jie nieko nerado. Veliau D. S. pasake, jog reikia vykti i (duomenys neskelbtini). Tai jie sužinojo iš E. U. , kuris paskambino D. S. . Atvykus i (duomenys neskelbtini), ties 117 namu, jie rado tik BMW automobili, jis stovejo važiuojamojoje dalyje, Mercedes-Benz automobilio nebuvo. Išlipes iš tarnybinio automobilio, jis mate, jog automobilio BMW priekine dalis buvo sudaužyta. Automobilio Mercedes-Benz, kuris priklause A. D. , jis ivykio vietoje nemate. D. S. jam pasake, jog eismo ivykio situacija yra aiški, kaltininkas aiškus. Eismo ivykio protokola jis suraše iš porininko D. S. žodžiu ir jo nupieštos eismo ivykio schemos. Rašant protokola iš D. S. jis sužinojo, kad automobilis Mercedes-Benz stovi netoliese, t.y. prie garažu, kurie yra 50 metru atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat minejo, jog automobilis Mercedes-Benz nevažiuojantis, nes užspaustas ratas, o automobili BMW atvilko i geriau apšviesta vieta, t.y. ties (duomenys neskelbtini) namu. Kokiu budu tai jie padare, t.y., ar atvilko, ar automobilis atvažiavo sava eiga, jis nežino. Jis suprato, jog eismo ivykis buvo toje vietoje, kur stovejo Mercedez-Benz automobilis. Iforminus dokumentus jie išvažiavo (b.t. 3, b.l. 76-77).

Teisiamojo posedžio metu liudytojas D. S. parode, jog jis 11 metu dirba Vilniaus m. VPK VP KPR patruliu. 2006 m. rudeni, tikslios datos nepamena, patruliuojant su porininku, iš VPK gavo pranešima del eismo ivykio (duomenys neskelbtini). Prieš ši ivyki buvo dar du ivykiai, kuriuos jie iformino. Nuvyke nurodytu adresu jie nieko nerado, todel išvažiavo. Po kiek laiko jam paskambino E. U. ir pasake, jog buvo sumaišytas ivykio adresas. Jie i ivykio vieta nuvyko tik po valandos ar pusvalandžio, tiksliai nepamena. Nuvyke i (duomenys neskelbtini), E. U. nurodytu adresu, jie rado BMW ir Mercedes-Benz automobilius. Jis nubraiže ivykio schema, vairuotojai paaiškino ivykio aplinkybes, taip pat jis protokole sužymejo automobiliu sugadinimus. A. B. jis pasodino i tarnybini automobili ir porininkas suraše administracinio teises pažeidimo protokola. Iš ivykio vietoje buvusiu asmenu jam buvo pažistamas tik E. U. , su kuriuo jis tik pasisveikino. Ivykio vietoje jis bendravo su kaltininku ir nukentejusiuoju, vairuotojai paaiškino eismo ivykio aplinkybes. Niekas neminejo, jog automobiliai buvo judinami iš vietos. A. D. pasake, jog jo automobilis neeksploatuojamas, del to jis neturi privalomojo automobilio poliso. Medžiaga apie eismo ivyki jie atidave budetojui. Moteris vairuotoja pasakojo, kad važiavo nuo garažu, iš (duomenys neskelbtini) puses ir jai bevažiuojant kažkas priešais ja išlindo, ji išvažiavo i priešpriešine juosta ir kliude automobili. Automobiliu sugadinimai buvo švieži, todel jokiu itarimu del ju nekilo. Jis nepamena, ar šalia automobiliu buvo nuolaužu.

Su E. U. ji sieja tik darbo santykiai, šeimomis jie nebendrauja. Su E. U. jis po aptariamo eismo ivykio bendravo, pastarasis jam pasake, jog žmona žioplai ivažiavo i kita mašina, taciau jis susidomejimo šiuo autoivykiu neturejo. A. D. iki eismo ivykio jis nepažinojo (b.t. 4, b.l. 65).

Teisiamojo posedžio metu liudytoja A. V. parode, jog su A. B. santykiai draugiški, A. D. nera maciusi. 2006 m. spalio men. ji gyveno bute, esanciame (duomenys neskelbtini), apie 18.00 – 18.30 val. pas ja i svecius buvo atvažiavusi A. B. su dukryte. Jos pasibuvo pas ja ir vakare išvažiavo namo. A. B. pas ja atvažiavo automobiliu BMW, automobilis buvo žydros spalvos, jokiu sugadinimu nebuvo, automobili ji mate pro langa. Kiemas apšviestas, yra du elektros stulpai, todel mate kaip atrode A. B. automobilis. Automobilis stovejo kieme, kaip buvo priparkuotas, ji neprisimena. Kita diena ji sužinojo, kad A. B. ivažiavo i kita automobili. Ji nežino, ka A. B. pasakojo del ivykio, kokiomis aplinkybemis tai ivyko (b.t. 4, b.l. 59).

Teisiamojo posedžio metu liudytojas V. K. parode, jog jis pažista A. B. , ji yra policijos pareiguno E. U. , kuris yra jo pažistamas, žmona. Jis dirba Ž. Š. PI „(duomenys neskelbtini)”, esancios (duomenys neskelbtini), savartyno vedejo pareigose. 2006 m. rudeni iš ryto atejes i darba, jis pamate prie vartu ivažiavimo, viršuje stovinti automobili BMW. Jis mate mineto automobilio sugadinimus. Paskui ši automobili pastate i garaža. Automobilis garaže stovejo 3-7 dienas. Viena karta buvo atvyke ekspertai. Kadangi BMW automobilis pats i prieki nevažiavo, tai ji iškele su keltu, po to vel i viršu garaže pastate (b.t. 4, b.l. 47).

Priešingai nei A. B. ir A. D. ivykio aplinkybes bylos nagrinejimo metu aiškino liudytojai N. J. , Ž. V. , M. S. , V. P. . Pažymetina tai, kad liudytojams N. J. , Ž. V. , M. S. jau iš karto po pranešimo apie eismo ivyki kilo itarimai del paties eismo ivykio, taip pat del transporto priemoniu apgadinimo pobudžio.

Teisiamojo posedžio metu liudytojas N. J. parode, jog šiuo metu dirba UADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo kompanijoje, žalu departamento vadovu. 2006-10-30 d. buvo gautas A. B. pranešimas del 2006-10-27 ivykusio eismo ivykio. Iš pradžiu buvo apžiuretas automobilis BMW, automobili apžiurejo jis vienas, padare automobilio fotonuotraukas. Automobilis BMW stovejo netoli ivykio vietos, požeminiame garaže, lauke. Kur yra automobilis nurode A. B. . 2006-11-02 jis kartu su buvusiu Žalu departamento vadovu apžiurejo automobili Mercedes-Benz, automobilis stovejo tame paciame garaže, tamsoje, taip pat buvo padarytos mineto automobilio fotonuotraukos. 2006-11-02 UADB „(duomenys neskelbtini)“ užsake ekspertize, nes kilo nesutapimu del ivykio vietos, apgadinimu pobudis, eismo ivykio schema sukele itarimus, automobiliai priskirtini padidintos rizikos grupei, asmenys padare avarija panašaus amžiaus. Esant tokio pobudžio aplinkybems, kreipiamasi i specialistus. Buvo pastebeta, jog draudejo parašas nesutapo su parašu protokole, todel 2006-11-10 buvo iškviesti draudimo atstovai, kurie paaiškino, kad draudimo polisa pasiraše A. D. . 2006-11-09 buvo susitike su A. B. , kuri duoti papildomo paaiškinimo atvyko kartu su vyru. A. B. buvo paklausta, ar ji pažinojo A. D. , i ka pastaroji atsake, jog nei ji nei jos vyras iki ivykio A. D. nepažinojo. Del to ir iškviete draudimo brokerius apklausai. 2006-11-16 buvo gauta specialisto išvada, kuri patvirtino ju itarimus, kad automobiliai galejo susidurti ne toje vietoje ir ne tokiomis aplinkybemis. A. B. apklausos metu nurode, jog jai draudimo polisa „(duomenys neskelbtini)” atstovai atveže prie namu, Fabijoniškese, tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)” atstovai nurode, jog A. D. atvyko pas juos (b.t. 4, b.l. 23).

Teisiamojo posedžio metu liudytojas Ž. V. parode, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)” žalos reguliavimo ekspertas. Jam su A. D. teko bendrauti, kai pastarasis kreipesi i juos del autoivykio. Apžiurejus automobili Mercedes-Benz, buvo surašytas protokolas. Dar prieš automobilio apžiura kilo itarimai del aplinkybiu nesutapimo, itarimai kilo del ivykio schemos, keista buvo ta aplinkybe, jog po smugio automobilis Mercedes-Benz liko stoveti savo vietoje. Automobilis buvo garaže. Pakartotine automobilio apžiura buvo atlikta kartu su specialistu V. M. . A. B. kreipesi kaip kaltininkas, jos automobili apžiurejo kitas specialistas. Jis tik veliau apžiurejo abu automobilius, kai abu automobiliai buvo sustatyti atliekant eksperimenta. Automobiliai buvo sustatyti taip, kaip ju susidurima nurode kaltinamieji. Automobilis BMW savo eiga važiuoti negalejo, nes buvo užspaustas jo ratas. Automobilio Mercedes-Benz buvo išsikroves akumuliatorius, taciau ji buvo galima stumti. Automobili BMW galima buvo pastumti kelis metrus, taciau neilga atstuma, automobili reikejo transportuoti (b.t. 4, b.l. 23).

Teisiamojo posedžio metu liudytoja M. S. parode, jog ji dirbo UADB „(duomenys neskelbtini)” teisininke. Nei su vienu iš kaltinamuju ji asmeniškai nebendravo. Ji prisimena autoivyki, kuris ivyko (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) g., kuriame dalyvavo automobiliai Mercedes-Benz ir BMW. Žalu ekspertams kilo abejoniu, ar nurodytomis aplinkybemis autoivykis galejo ivykti. Itarimus sukele tai, kad vienas eismo ivykio dalyvis apdraude kito eismo ivykio dalyvio vairuojama automobili, taip pat itarima kele automobiliu sugadinimai, pats eismo ivykis. Buvo gauta specialisto išvada, kurioje buvo nurodyta, kad kontaktas tarp automobiliu Mercedes-Benz ir BMW buvo, taciau kitomis salygomis nei nurode eismo ivykio dalyviai. Ivykio negalejo buti nurodytomis salygomis, kadangi ji pati važineja tuo keliu, kuriame ivyko eismo ivykis. Nuo smugio turejo nukenteti ir daugiau automobiliu, ne tik Mercedes-Benz ir BMW, nes toje vietoje žmones parkuoja daug automobiliu vieno metro atstumu. Eismo ivykis buvo toliau nuo sankryžos, dešineje puseje, kur yra parduotuve. Vietoje, kurioje ivyko eismo ivykis nebuvo jokios tvoros. Tvora yra kaireje puseje, kitoje gatves puseje ir prasideda už 10-15 metru nuo eismo ivykio vietos. Remiantis specialisto išvada, fotonuotrauku analize, brokerio atstoves paaiškinimais jie atsisake sumoketi išmoka (b.t. 4, b.l. 58).

Teisiamojo posedžio metu liudytoja V. P. parode, jog ji dirbo UADB „(duomenys neskelbtini)” brokerio asistente. A. D. yra buves jos klientas. Su juo teko bendrauti 2006 metais, ji draude jo automobili, teisingiau J. Š. draude A. D. automobili, nes ji tuo metu buvo tik J. Š. asistente. Ji jokiu draudimo nuolaidu netaike. A. D. atvyko vienas drausti automobilio. Jis pasake, jog tai jo draugo automobilis. Ji nesiaiškino, kodel jis už drauga atvyko drausti automobilio. Automobilis buvo gražus, važiuojantis. Imoka už kasko draudima galima moketi dalimis. Jeigu klientas yra lojalus, dažnai draudžia, tada draudimo kompanija gali jam taikyti nuolaidas, bet ne ji asmeniškai (b.t. 4, b.l. 58).

Aplinkybe, kad nurodytu automobiliu kontaktas buvo 2006 10 27, patvirtina eismo ivykio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teises pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. VPK VP EPT komisaro inspektoriaus V. B. 2006-10-30 nutarimas, Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurores 2008-10-10 nutarimas.

Eismo ivykio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigunas D. S. užfiksavo 2006-10-27 22.20 val. autoivykyje dalyvavusiu transporto priemoniu sugadinimus. Automobilio BMW 528 apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kaires puses sparnas, variklio dangtis, priekinis kaires puses žibintas, priekinis kaires puses posukio žibintas, radiatoriaus groteles, radiatorius, priekine pakaba. Automobilio MB S420 apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kaires puses sparnas, variklio dangtis, priekinis kaires puses žibintas, priekinis kaires puses priešrukinis, galimai pakaba (b.t. 2, b.l. 51a).

Administracinio teises pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2006-10-27 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), A. B. , vairuodama automobili BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) ir atsiradus kliuciai, nesugebejo suvaldyti ir sustabdyti automobilio, atsitrenke i stovinti automobili ir apgadino abu automobilius, t.y. pažeide Keliu eismo taisykliu 172 punkto reikalavimus ir padare administracini teises pažeidima, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. (b.t. 2, b.l. 51).

Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurores 2008-10-10 nutarimu, vadovaujantis L. R. BPK 170 str. 4 d. 2 p., 212 str. 2 p., 214 str., ikiteisminis tyrimas D. T. ir D. S. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu ju kalte del nusikalstamu veiku, numatytu L. R. BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., padarymo, nutrauktas. Prokurores nutarime pažymeta, kad tyrimo metu surinkti dokumentai patvirtina, kad šie asmenys 2006-10-27 d., apie 23.06 val. vyko i eismo ivyki (duomenys neskelbtini), ir suraše administracinio teises pažeidimo protokola Nr. (duomenys neskelbtini), eismo ivykio protokola Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-10-27 tarnybini pranešima, adresuota Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiuros tarnybos viršininkui. Taciau nesurinkta negincijamu duomenu, kad šiuos dokumentus jie suklastojo ir tokiu budu piktnaudžiavo tarnybine padetimi (b.t. 3, b.l. 105-117).

Kilus abejonems del automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) , Mercedes-Benz, v/n (duomenys neskelbtini) , sugadinimo aplinkybiu, UADB „(duomenys neskelbtini)” 2006-11-07 pateike Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobiliu transporto katedrai prašyma technines pagalbos forma ištirti minetu automobiliu sugadinimo aplinkybes. VGTU Automobiliu transporto katedros prof. habil. dr. O. L. , atlikusi tyrima, specialisto išvadoje konstatavo, jog išvados tiriamoje dalyje nustatyti ir aprašyti automobiliu BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , ir MB CL600-140, v/n (duomenys neskelbtini) , sugadinimai techniniu požiuriu galejo atsirasti susidurus šiems automobiliams, taciau susidurus kitoje vietoje ir esant kitoms aplinkybems bei sustojus kitose pozicijose. Atliktas tyrimas leidžia teigti, jog susidurimo metu techniniu požiuriu automobilis MB CL 600- 140 galejo buti statineje bukleje, t.y. stoveti. Atliktas tyrimas, ivertinus kelio ruoža ivykio vietoje, abieju automobiliu sugadinimus, deformuojanciu jegu pridejimo kryptis, automobilio BMW 528 judejimo režima bei automobiliu padetis sustojus po ivykio, leidžia teigti techniniu požiuriu, jog mineti abieju automobiliu sugadinimai negalejo atsirasti vairuotojos A. B. nurodytomis eismo ivykio aplinkybemis, nors jie galejo atsirasti susidurus šiems automobiliams tik kitoje vietoje ar kitoms aplinkybems (b.t. 1, b.l. 138-151).

Del automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) , Mercedes-Benz, v/n (duomenys neskelbtini) , sugadinimo aplinkybiu, UAB DK „(duomenys neskelbtini)” taip pat kreipesi i specialista del eismo ivykio tyrimo. 2006-11-27 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (Dr. V. M. imone „(duomenys neskelbtini)”) konstatuota, jog yra požymiu, kad automobiliai BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , ir Mercedes-Benz S420, v/n (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kontaktavo. Automobilio BMW 528 priekinio bamperio apibrozdinimas, esantis jo priekineje dalyje ties priekinio kairiojo žibinto viduriu, padarytas ne del galimo kontakto su automobiliu Mercedes-Benz S420. Automobilio Mercedes-Benz S420 radiatoriaus groteliu ilinkimas padarytas ne del galimo kontakto su automobiliu BMW 528. Automobiliams susidurus tarpusavio padetyse, kurias apsprendžia objektyvus duomenys - budingi pedsakai ant automobiliu, bent automobilis BMW 528 sustotu padetyje, skirtingoje nei užfiksuota eismo ivykio schemoje, o automobilis MB S420 galetu užimti padeti užfiksuota eismo ivykio schemoje tik esant tam tikroms salygoms (b.t. 1, b.l. 119-135).

Teisiamojo posedžio metu specialistas dr. V. M. patvirtino savo 2006-11-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai paaiškino, jog tyrimui atlikti buvo pateikta žalos byla ir nuotraukos. Be to, garaže, esanciame (duomenys neskelbtini), automobiliai BMW ir Mercedes-Benz buvo apžiureti. Apžiurejus automobilius, buvo padarytos nuotraukos. Tuo remiantis jis suraše specialisto išvada. Po to, iš draudimo bendroves buvo gautas prašymas del eismo ivykio modeliavimo, siekiant nustatyti, kurie automobiliu sugadinimai atitinka eismo ivyki, kurie ne. Atlikto naturinio eksperimento išvados neatsispindi 2006-11-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes draudimo kompanija nepraše jo atlikti. Naturinio eksperimento metu buvo nustatyta, kad tarp automobiliu kontaktas buvo, taciau ne toks stiprus, kad atsirastu visi išvardinti automobiliu sužalojimai. Negalima paaiškinti susidurimu šiu Mercedes-Benz sužalojimu: radiatoriaus groteliu ilenkimo, kairio rato sparno sužalojimo, BMW – priekinio bamperio apibrozdinimo, kuris galejo atsirasti slystancio kontakto metu. Šie sužalojimai negalejo atsirasti del kontakto su automobiliu BMW. 2006-11-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti automobiliu sužalojimai, taciau po naturinio eksperimento buvo pastebeta ir daugiau sužalojimu.

Automobiliai susidure priešpriešine kryptimi priekiniais kairiais sparnais, automobiliai susidure lygiagreciai, 170 laipsniu kampu, kontaktas tarp automobiliu buvo. Nuo smugio automobiliai galejo atšokti, taciau nedideliu kampu. Automobiliai sustojo vienas prie kito, galejo ir liesti, galejo sustoti kairiais kampais. Vienas iš automobiliu ivykio metu judejo. Automobiliu suminis greitis ivykio metu buvo apie 40 km/h. Nustatyti, kuris iš automobiliu tuo metu judejo, kuris stovejo nustatyti neimanoma. Bent vieno automobilio padetis neatitinka padeties, kuri yra nurodyta eismo ivykio schemoje. Po eismo ivykio automobilis BMW pats važiuoti negalejo, nes buvo pažeista priekinio kairio rato pakaba, automobilio Mercedes-Benz taip pat buvo pažeista kairio rato pakaba. Mercedes-Benz galima buvo transportuoti, BMW – sudetinga (b.t. 4, b.l. 46).

Teisiamojo posedžio metu eksperte - specialiste prof. O. L. patvirtino savo duota išvada, be to paaiškino, jog po eismo ivykio sudaryta eismo ivykio schema neatitinka automobiliu susidurimo mechanizmo. Automobiliu susidurimas ivyko 27-42 laipsniu kampu. Tam, kad atsirastu nurodyti automobiliu sužalojimai, automobilio BMW vairuotoja iki smugio pamaciusi kliuti, t.y. Mercedes-Benz, turejo išsukti i kaire puse, net nuvažiuoti nuo kelio. Automobilis prieš tai turejo išmanevruoti ir tik tada suktis. Del to ir yra automobilio Mercedes-Benz ratas išverstas. Galimai išversta ir šio automobilio rato pakaba. Visi sužalojimai galejo atsirasti vieno smugio metu, jei Mercedes-Benz stovejo, o automobilis BMW besisukdamas deformavo Mercedes-Benz iš kaires puses. Automobilis BMW turejo pasisukti i kaire puse ir sustoti. Automobiliai susidure ne lygiagreciai. Automobilis BMW yra žemesnis ir jis turejo palysti po Mercedes-Benz. Automobilio Mercedes-Benz kairio rato pakaba buvo sugadinta, o ratas išsuktas. Atlikdama tyrima, ji vadovavosi pateiktomis nuotraukomis, naturoje automobiliu neapžiurejo (b.t. 4, b.l. 46-47).

Siekiant išsiaiškinti, ar visi automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) , ir Mercedes-Benz, v/n (duomenys neskelbtini) , apgadinimai buvo padaryti, butent, 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini), ivykusio autoivykio metu, taip pat pašalinti prof. habil. dr. O. L. specialisto išvadoje bei 2006-11-27 dr. V. M. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), specialistu paaiškinimuose teisme esancius prieštaravimus, pirmos instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta eismo ivykio vietos ir transporto – trasologine ekspertize.

2009-10-21 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog visi nuotraukose užfiksuoti automobiliu BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , ir MB S420, v/n (duomenys neskelbtini) , išoriniai sugadinimai negalejo buti padaryti tik ju tarpusavio kontakto metu, per 2006-10-27 deklaruota eismo ivyki šiu transporto priemoniu vairuotoju nurodytomis aplinkybemis. Ant automobilio BMW 528 variklio dangcio esti tamsios spalvos užnešimas ir linijines formos ilenkimas, tiketina buvo padaryti, kai automobilio BMW 528 jau deformuotas variklio dangtis, kurio priekine dalis buvo palenkta i prieki, kontaktavo su automobilio Mercedes-Benz S420 variklio dangcio priekines briaunos kairiuoju kraštu. Automobilio BMW 528 priekinio kairiojo sparno priekinio krašto deformacijos (susiformavusios klostes), buvo padarytos, tiketina, kontakto su Mercedes-Benz S420 metu, deformuojant iš priekio jau prieš tai apgadinta sparna nuo smuginio kontakto iš išores link vidaus. Tiketino tarpusavio kontakto metu abi transporto priemones, ar viena iš ju, judejo salyginai nedideliais greiciais (palyginus su kitiems sugadinimams padaryti reikalingais greiciais). Tiketina, kad šios transporto priemones tarpusavyje kontaktavo, taciau automobiliu priekiniu plokštumu kairios puses bei kairieji priekiniai sparnai prieš tai buvo apgadinti ir deformuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V. M. išvada, kad yra požymiu, kad automobiliai Mercedes-Benz S420 ir BMW 528 kontaktavo tarpusavyje bei, kad dalis sugadinimu buvo padaryti ne tarpusavio kontakto metu, neprieštarauja šios komisijines ekspertizes išvadoms. VGTU specialistes O. L. išvada, kad visi nustatyti ir aprašyti sugadinimai techniniu požiuriu galejo atsirasti susidurus šiems automobiliams tik kitoje vietoje ir kitoms aplinkybems, prieštarauja šios komisijines ekspertizes išvadoms.

Ekspertizes akto aprašomojoje dalyje nurodyta, jog iš atlikto tyrimo rezultatu, darytina išvada, kad aprašyti automobilio BMW 528 priekines dalies išoriniai sugadinimai buvo padaryti del mechaninio poveikio kryptimi nuo priekines dalies link užpakalines, nedideliu smailiu kampu, automobilio išilgines ašies atžvilgiu, kontaktuojant su kitu objektu. Atkreiptinas demesys, kad skiriasi trasu kryptis ant variklio gaubto, t. y. ant variklio gaubto priekines dalies ties kairiuoju žibintu, kuri deformuota kryptimi iš viršaus i apacia ir iš priekio link automobilio galo matomos skersines krypties trasos, o ant kitos ilenkimo vietos (variklio gaubto kaires puses viršutineje dalyje), ibrežimai yra netaisyklingos formos ir skirtingos krypties. Taip pat ant išsikišancios bamperio plokštumos jos apatineje dalyje matomos vertikalios krypties trasos bei dažu nutrynimai, kurie nesuderinami su kitomis matomomis ant automobilio BMW 528 trasomis, t. y. ju padarymo kryptimis. Automobilio BMW 528 ant priekinio sparno priekines dalies esantys keli platus braukimo pedsakai, kuriu kryptis nuo automobilio priekio link galo ir atsirado slystamai kontaktuojant su plokšciu paviršiumi ir negalejo buti padaryti del susidurimo automobilio BMW 528 priekines dalies kaire puse su „Mercedes-Benz S420” priekines dalies kaire puse. Ant automobilio „Mercedes-Benz S420” priekinio kairiojo sparno priekineje dalyje matomas ilenkimas kryptimi iš išores link vidaus, radiatoriaus groteliu apgadinimai kairiau „Mercedes-Benz S420” vidurio taip pat negalejo buti padaryti kontakto metu su automobiliu BMW 528. Todel galima teigti, kad šios išvardintos automobiliu BMW 528 bei „Mercedes-Benz S420” deformacijos ir trasos buvo padaryti ne ju tarpusavio susidurimo metu, o, tiketina, prieš ji.

Ant automobilio BMW 528 variklio dangcio esti tamsios spalvos užnešimas (kas atitinka automobilio „Mercedes-Benz S420” spalva) ir linijines formos ilenkimas, kurio kryptis skersai variklio gaubto, tiketina buvo padaryti, kai automobilio BMW 528 jau deformuotas variklio dangtis, kurio priekine dalis buvo palenkta i prieki, kontaktavo su automobilio „Mercedes-Benz S420” variklio dangcio priekines briaunos kairiuoju kraštu. Pažymetina, kad daugiau tamsios spalvos užnešimu nuo automobilio „Mercedes-Benz S420” ant BMW 528 kebulo nematyti, nors iprasta, kad lieka dažu pedsaku nuo transporto priemones su kuria susidurta, ypac slystamo kontakto vietose. Automobilio BMW 528 priekinio kairiojo sparno priekinio krašto deformacijos (susiformavusios klostes) buvo padarytos deformuojant iš priekio jau prieš tai apgadinta sparna nuo smuginio kontakto iš išores link vidaus. Šio tiketino tarpusavio kontakto metu abi transporto priemones, ar viena iš ju, judejo salyginai nedideliais greiciais (palyginus su kitiems sugadinimas padaryti reikalingais greiciais). Tiketina, kad šios transporto priemones tarpusavyje kontaktavo, taciau automobiliu priekiniu plokštumu kairios puses bei kairieji priekiniai sparnai prieš tai buvo apgadinti ir deformuoti.

Apibendrinant tyrima, padaryta išvada, kad automobiliu „Mercedes-Benz S420”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išoriniu sugadinimu visuma buvo padaryta ne tarpusavio kontakto metu, per 2006-10-27 deklaruota eismo ivyki šiu vairuotoju nurodytomis aplinkybemis (b.t. 4, b.l. 71-77).

Teisiamojo posedžio metu ivykio vietos ir transporto – trasologine ekspertize atlikusi eksperte L. L. patvirtino ekspertizes akta ir papildomai paaiškino, jog ekspertize buvo atlikta remiantis bylos medžiaga bei pateiktomis nuotraukomis. Automobiliai naturoje nebuvo tirti. Pateiktu duomenu ekspertizes atlikimui pilnai pakako, del pateiktu nuotrauku suklastojimo klausimu nekilo. Automobiliu apžiurejimas nepakeistu bendrosios išvados, nebent tik papildomai motyvuotu, argumentuotu padarytas išvadas. Visi automobiliu sugadinimai negalejo atsirasti vienintelio kontakto metu, automobiliai jau prieš tai turejo buti sugadinti. Automobilio BMW priekinis kairysis sparnas buvo deformuotas iki 2006-10-27 ivykio ir 2006-10-27 ivykio metu, kontaktas buvo du kartus. Tas pats pasakytina apie automobilio BMW gaubto sugadinimus, kurie yra keliu krypciu ir galejo atsirasti tik dvieju kontaktu metu. Automobilio Mercedes-Benz sužalojimai – priekinio kairio sparno imušimas i šona, imušimas ties „Mercedes-Benz” ženklu, atsirado del dvieju kontaktu. Tiketina, kad kontaktas tarp automobiliu buvo važiuojant nedideliais greiciais. Iš pareigunu nubraižytos schemos neaišku kaip automobiliai stovi, koks yra tarp ju atstumas. Protokole nera nurodyta, ar buvo rasta ivykio vietoje kokiu nors šukiu ar kitu pedsaku. Nurodytu aplinkybiu negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Vieno automobilio dažai ant kito automobilio, patvirtina, jog tarp ju kontaktas buvo.

Automobilio BMW sparnas buvo gerai ibrežtas, deformuotas link vidaus ir susidare kloste. Nuo vieno smugio taip neatsitinka, tik nuo dvieju. Ant bamperio yra keliu krypciu ibrežimai ir ilužimas. Pirmo smugio metu galejo lužti bamperis, o nuo antro smugio bamperis galejo smarkiau sulužti. Variklio gaubto priekinis kraštas yra smarkiai ibrauktas, virš jo yra ilenkimas, kuris atsirado veikiant iš priekio atgal, tai veiksmas keliu krypciu. Priekinio bamperio sugadinimai ir ilenkimai atsirado iki 2006-10-27 kontakto, po to šie sugadinimai „lipo” ant Mercedes-Benz variklio gaubto ir toliau buvo padaryti tokie sužalojimai, t.y. isireme. Automobilio Mercedes-Benz priekinio sparno ilenkimas galejo atsirasti ir nuo atsitrenkimo i vertikalu daikta, atsitrenkus i stulpeli ar trenkiant su strypu. Tai smugio poveikis iš vidaus i išore. Toks sugadinimas negalejo atsirasti tempiant sulaužyta automobili ar montiruotes pagalba meginant atlaisvinti užspaustas tam tikras detales. Automobilio „Mercedes-Benz” markes ženklo ilenkimas, groteliu imušimas, nežymus priekines dalies aplamdymai buvo padaryti anksciau ir 2006-10-27 kontakto metu negalejo atsirasti. Šie sugadinimai yra arciau automobilio vidurio, užeinant už automobiliu kontakto ribu, nes automobiliai nuo smugio nesisuko.

Schemoje nurodyta automobiliu padetis kaip ir neprieštarauja - automobiliai susidure ir stovi. Schema nera efektyvi, atliekant ekspertize ja mažai remtasi. Kuomet darydami ekspertize nustato, jog ne visi sugadinimai buvo padaryti ivykio metu, apie ivykio mechanizma jau nekalba. Preziumuojama, jog eismo ivykis buvo imituotas (b.t. 4, b.l. 87-88).

Siekiant patikslinti automobiliu BMW ir Mercedes-Benz apgadinimu atsiradimo aplinkybes eksperte L. L. dave paaiškinimus ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, kur ji dar karta kategoriškai patvirtino, jog visi automobiliu sugadinimai vienareikšmiai negalejo atsirasti 2006-10-27 22.20 val. ivykusio kontakto metu. Tyrimas buvo atliktas iš fotonuotrauku, esminiu išvados aplinkybiu automobiliu apžiurejimas naturoje nepakeistu.

Eksperte apeliacines instancijos teisme, motyvuodama savo duota išvada, paaiškino, kad ant automobilio BMW priekinio kairiojo sparnos, akivaizdžiai matomi išilginiai nubraukimo pedsakai, kurie padaryti slystant ir kontaktuojant su plokšciu, šiurkšciu paviršiumi. Tokie sugadinimai, susidurus su priešinga kryptimi važiuojancia transporto priemone, visiškai negalimi. Matyti, kad visiškai nubraukti automobilio BMW dažai, bet kitas automobilis yra tamsios spalvos ir ant jo nera visiškai jokiu nubraukimo pedsaku. Pagrindinis dalykas yra tas, kad toks didelis plotas plokšciai nubrauktas, kas yra visiškai nebudinga susidurus automobiliams, juo labiau judant priešingomis kryptimis. Taip pat iš sugadinimo pobudžio matyti, kad iš pradžiu sparnas buvo nubrauktas ir ilenktas, kontaktuojant slystant su šiukšciu, plokšciu paviršiumi, o veliau nuo kito kontakto su kitu automobiliu dar sustumtas iš priekio atgal. Tarp priekinio sparno ir kaires puses dureliu yra padidejes tarpas. Jeigu nesugadintas automobilis susiduria su kita kliutimi ir visos dalys sustumiamos iš priekio atgal ir jeigu smugis yra nestiprus, tai tas tarpas arba nesikeicia, arba nuo sustumimo jis sumažeja. Šiuo atveju matyti, kad tas tarpas yra padidejes. Toks padidejimas atsiranda nuo šoninio smugio, nuo suspaudimo. Tai pagrindiniai irodymai, kad nuotraukose užfiksuoti automobiliu sugadinimai negalejo buti padaryti tik ju tarpusavio kontakto metu. Be to, ji nurode ir kitus, smulkesnius automobiliu apgadinimus, kurie negalejo buti padaryti deklaruoto eismo ivykio metu. Tai yra automobilio BMW bamperio nubrežimai, priekineje labiausiai išsikišusioje dalyje, yra akivaizdžiai vertikalus, teisingi, lygiagretus, padaryti atsitrenkus i stambu objekta važiuojant dideliu greiciu. Tuo tarpu ant viršutines bamperio dalies ibrežimai yra istrižiniai pedsakai ir kitokio pobudžio. Variklio gaubto priekinis kraštas kairej pusej akivaizdžiai istrižai nubrauktas. Ant automobilio yra daug ivairiu krypciu sugadinimu, kuriu negalima paaiškinti, kad jie atsirado butent šiu automobiliu susidurimo metu. Iš ivykio plano matyti, kad automobiliai susidure važiuodami priešingomis kryptimis ir sustojo lygiagrecioje padetyje, taciau, pagal praktika, susidure automobiliai, kurie važiavo priešinga kryptimi, dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodykle. Tas pats pasakytina ir del automobilio Mersedes-Benz sugadinimu -labai stiprus priekinio sparno imušimas iš šono, kuri galima padaryti išilgu, standžiu daiktu, pvz. lazda. Tokio pobudžio sugadinimo negalima paaiškinti priešpriešinio susidurimo metu. Ant automobilio BMW variklio gaubto, pakankamai toli nuo priekines dalies, yra juodas brukšnys, kuris tiketina, kad tiems automobiliams kontaktuojant, kai ju dalys yra jau sugadintos, atsirado variklio gaubtui užlipus ant viršaus, nes susidurus tvarkingiems automobiliams pirmiausia kontaktuoja ju priekines dalys, o šiuo atveju ant priekiniu daliu nieko nera, o užlipta apie 20 cm toliau nuo priekio. Prie išvados esanciame 6 paveiksle raudonomis rodyklemis parodyti vertikalus ibrežimai negalejo buti padaryti šio kontakto metu ir iš dalies priekinio variklio gaubto priekines briaunos skersiniai nubrežimai skersine kryptimi. Tiketina, kad ir žibintai turejo buti pažeisti ne šio kontakto metu. Automobiliui Mercedes-Benz šio kontakto metu negalejo buti padarytas radiatoriaus groteliu sugadinimas, kairio sparno imušimas.

Eksperte nurode automobiliu sugadinimus, kurie buvo padaryti iki šiu automobiliu kontakto, todel jie negalejo atsirasti ju transportavimo metu. Priekinio kairiojo sparno nubrežimai buvo padaryti ant neapgadinto automobilio, o veliau buvo sustumta iš prieko atgal. Ant priekinio bamperio padaryti sugadinimai taip pat negalejo buti padaryti juos transportuojant, kadangi tai panašu,kad buvo kontaktas i siena ar i koki borteli, ar atitvara. Jeigu automobilio Mersedes-Benz priekinis kairysis sparnas butu atlenktas laužtuvu po autoivykio, tai jis butu atlenktas iš vidaus i išore, bet cia jis yra ilenktas, imuštas iš išores i vidu. Priekines apdailos groteles galejo buti sugadintos bet kada - ir iki ivykio, ir po jo. Tik ne šiu automobiliu kontakto metu.

Tai, kad A. B. automobilis BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo apdraustas, ji apie eismo ivyki praneše draudimo bendrovems „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, A. D. pateike prašyma UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 2006-10-27 eismo ivykio metu padaryta žala, patvirtina automobilio draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio draudimo polisas (duomenys neskelbtini), 2006-10-30 pranešimas UADB „(duomenys neskelbtini)“ apie eismo ivyki, 2006-10-31 pranešimas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ apie eismo ivyki, 2006-10-30 A. D. prašymas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti žala. (.t. 1, b.l. 62, 63-64, 65-66,155, 156).

Be to, UADB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. B. už 2006-10-27 eismo ivykio metu patirtus automobilio BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sugadinimus turejo buti išmoketa 8895 Lt dydžio išmoka (b.t. 2, b.l. 157).

AAS „(duomenys neskelbtini)” raštas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, jog A. D. už 2006-10-27 eismo ivykio metu patirtus automobilio Mercedes-Benz S420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sugadinimus turejo buti išmoketa 9060 Lt dydžio išmoka (b.t. 2, b.l. 159).

Pažymetina ir tai, kad byloje esantis, nors ir šaliu nepasirašytas 2008-06-25 susitaikymo susitarimas, patvirtina aplinkybe, jog tarp šaliu vyko derybos del kilusio ginco užbaigimo taikiu budu (b.t. 1, b.l. 73-75).

Teiseju kolegija, priešingai nei apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje, ivertinusi aukšciau išdestytu irodymu visuma, daro išvada, jog byloje irodyta, jog A. B. ir A. D. iš anksto susitare gauti draudimo išmoka už automobili ,,BMW 528“, v/n (duomenys neskelbtini) , apdrausta 2006-09-28 UADB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2006-09-26 UABDK ,, (duomenys neskelbtini)“, bei automobili ,,Mercedes Benz S 420“ v/n (duomenys neskelbtini) , 2006 m. spalio 27 d., 22.20 val. (duomenys neskelbtini) gatveje, ties namu Nr. 117, imitavo prieš tai apgadintu minetu automobiliu eismo ivyki, kurio kaltininke neva automobilio ,,BMW 528“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotoja A. B. , po ko, iškvietus Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiuros tarnybos pareigunus eismo ivykiui iforminti, A. B. nurode neteisingus duomenis apie ivyki bei šiuos melagingus duomenis - apie neva 2006-10-27 ivykusi draudimini ivyki A. D. praneše 2006-10-30 UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“, o A. B. 2006-10-30 praneše UADB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2006-10-31 UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“, pateikdami prašymus išmoketi draudimo išmoka. Tokiu budu, žinant, kad nedraudiminio ivykio metu patirtu nuostoliu draudimo bendroves neatlygina, apgaule pasikesino iš UADB „(duomenys neskelbtini)“, gauti 8895 Lt draudimine išmoka, už automobilio BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , remonta bei 9060 Lt draudimine išmoka iš UAB DK ,, (duomenys neskelbtini)“, už automobilio ,,Mercedes Benz S 420“ v/n Nr. (duomenys neskelbtini) remonta. Šie A.B. ir A. D. veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. požymius.

Pažymetina, jog pagal BK 182 straipsnio 1 dali sukciavimas – tai savo ar kitu naudai svetimo turto ar turtines teises igijimas, turtines prievoles panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaule sukciavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo budas. Sukciavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tycia. Taigi nusikalstama veika kvalifikuojant kaip sukciavima, padaroma tiesiogine tycia, turi buti neabejotinai ir negincytinai irodyta, kad kaltininkas suvoke, jog apgaudineja turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutyledamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numate, kad taip veikdamas suklaidins turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, ir norejo apgaules budu igyti svetima turta ar teise i ji. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apgaulinga draudimine veika asmuo ivykdo tada, kai tycia, samoningai, siekdamas apgauti, pateikia, paruošia draudikui bet koki rašytini, žodini ar elektronini pareiškima, kuris yra išmokos arba kitokios naudos reikalavimas, žinodamas, kad šiame pareiškime pateikiama informacija apie fakta iš esmes yra klaidinga arba nuslepiama informacija, susijusi su faktu.

Teiseju kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, ar A. B. ir A. D. pasikesino apgaules budu gauti draudimo išmokas, butina irodyti, jog 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 117 eismo ivykis buvo, o jeigu jis buvo, ar visi automobiliu „Mercedes-Benz S420”, BMW 528 sugadinimai buvo padaryti, butent, šio eismo ivykio metu.

Bylos ištirti irodymai teismui leidžia teigti, kad 2006 10 27, nurodytu laiku ir vietoje, tarp minetu automobiliu buvo, taciau 2006-11-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-10-21 ekspertizes aktas Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto dr. V. M. bei ekspertes L. L. teisme duoti paaiškinimai, vertinant ju byloje ištirtu kitu irodymu kontekste, patvirtina viena esminiu nagrinejamu atveju aplinkybiu, tai yra tai, kad ne visi nustatyti automobiliu BMW ir Mercedes-Benz išoriniai sugadinimai buvo padaryti, butent, deklaruojamo 2006-10-27 eismo ivykio metu ir eismo ivykio dalyviu nurodytomis aplinkybemis.

Tiek 2006-11-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2009-10-21 ekspertizes aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog dalies automobiliu sugadinimu techniniu požiuriu tarpusavio tiriamu automobiliu kontaktu negalima paaiškinti. Byla nagrinejant teisme tiek specialistas dr. V. M. , tiek eksperte L. L. patvirtino atitinkamai specialisto išvadoje ir ekspertizes akte pateiktas išvadas, be to, dave šias išvadas papildancius paaiškinimus.

Specialistas dr. V. M. teisiamojo posedžio metu papildomai paaiškino, jog naturinio eksperimento metu buvo nustatyta, kad tarp automobiliu kontaktas buvo, taciau ne toks stiprus, kad atsirastu visi išvardinti automobiliu sužalojimai. Negalima paaiškinti susidurimu šiu Mercedes-Benz sužalojimu: radiatoriaus groteliu ilenkimo, kairio rato sparno sužalojimo, BMW – priekinio bamperio apibrozdinimo, kuris galejo atsirasti slystancio kontakto metu. Šie sužalojimai negalejo atsirasti del kontakto su automobiliu BMW. Eksperte L. L. teisme paaiškino, jog visi automobiliu sugadinimai negalejo atsirasti vienintelio kontakto metu, automobiliai jau prieš tai turejo buti sugadinti.

Teismas neturi pagrindo netiketi aptartais dokumentais - specialisto išvadoje ir ekspertizes aktu. Šiu irodymu nepaneigia jokie kiti byloje esantys irodymai. Vien tik aplinkybes, jog apie 2006-10-27 22.20 val. ivykusi eismo ivyki buvo pranešta policijai, i eismo ivykio vieta buvo atvyke policijos pareigunai D. T. ir D. S. , kur suraše administracinio teises pažeidimo protokola Nr. (duomenys neskelbtini), eismo ivykio protokola Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-10-27 tarnybini pranešima, adresuota Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiuros tarnybos viršininkui, nepaneigia to fakto, jog aptariamas eismo ivykis buvo inscenizuotas. Tuo tarpu duomenu apie tai, kad A. B. ir A. D. isigijo jau anksciau apgadintus automobilius ir jais iki 2006-10-27 d. nesinaudojo, kad kaltinamiesiems priklausantys automobiliai buvo apgadinti kitoje vietoje ir kitu laiku, baudžiamojoje byloje nebuvimas, nepaneigia aplinkybes, jog ne visi automobiliu BMW ir Mercedes-Benz sugadinimai buvo padaryti 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 117 ivykusio eismo ivykio metu.

Teiseju kolegija daro išvada, kad nera pagrindo patikimais irodymais šiuo atveju laikyti O. L. duotos specialisto išvados bei pastarosios paaiškinimu duotu teisiamojo posedžio metu. Tiek mineta specialisto išvada, tiek ja davusios specialistes – ekspertes paaiškinimai teisme apie tai, kad automobiliu BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , ir MB, v/n (duomenys neskelbtini) , sugadinimai techniniu požiuriu galejo atsirasti susidurus šiems automobiliams, taciau susidurus kitoje vietoje ir esant kitoms aplinkybems bei sustojus kitose pozicijose, prieštarauja ne tik dr. V. M. 2006-11-27 specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 ekspertizes aktui Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto dr. V. M. bei ekspertes L. L. teisme duotiems paaiškinimams, bet ir byloje nustatytam faktui, jog eismo ivykis 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 117 buvo ivykes. Aplinkybe, jog VGTU specialistes O. L. išvada, kad visi nustatyti ir aprašyti sugadinimai techniniu požiuriu galejo atsirasti susidurus šiems automobiliams tik kitoje vietoje ir kitoms aplinkybems, prieštarauja komisijines ekspertizes išvadoms, patvirtinta ir ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Teiseju kolegijos vertinimu, butent tai, jog eismo ivykio dalyviai A. B. ir A. D. žinojo, kad ju automobiliai buvo apgadinti dar iki 2006-10-27 eismo ivykio, ir itakojo pastaruju parodymu nenuosekluma, keitima dalyje del eismo ivykio aplinkybiu, transporto priemoniu sugadinimu bei ju išsidestymo po eismo ivykio ir atvykus policijos pareigunams.

Taigi, teismas, ivertines aukšciau išdestytas aplinkybes, daro išvada, jog automobiliu BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , ir MB, v/n (duomenys neskelbtini) kontaktas 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 117 ivyko ne del neatsargumo, A. B. pažeidžiant Keliu eismo taisykliu reikalavimus, bet samoningai siekiant realizuoti jos kartu su A. D. bendra susitarima neteisetai gauti iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimine išmoka, už automobilio BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , remonta bei draudimine išmoka iš UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“, už automobilio ,,Mercedes Benz S 420“ v/n Nr. (duomenys neskelbtini) remonta.

Nagrinejamoje baudžiamojoje byloje A. B. ir A. D. apgaule, siekiant gauti iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ 8895 Lt draudimine išmoka už automobilio BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) , remonta bei 9060 Lt draudimine išmoka iš UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ už automobilio ,,Mercedes Benz S 420“ v/n Nr. (duomenys neskelbtini) remonta, pasireiške tuo, kad pastarieji, žinodami, jog ju automobiliai buvo apgadinti kitu, nedraudiminiu ivykiu metu, iš anksto susitare, 2006-10-27 22.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 117 inscenizavo eismo ivyki, iškviete Vilniaus miesto VPK Eismo priežiuros tarnybos pareigunus eismo ivykiui iforminti, kuriems pateike neteisingus duomenis apie ivyki, taip pat melagingus duomenis apie neva ivykusi 2006-10-27 draudimini ivyki praneše draudimo bendrovems „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“.

A. B. ir A. D. susitarima padaryti jiems inkriminuota nusikalstama veika, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina A. B. bei A. D. siekis nuslepti aplinkybe, kad jie dar iki eismo ivykio buvo pažistami, kad A. B. vyras E. U. taip pat buvo pažistamas su A. D. , kad A. B. priklausanti automobili BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobiliu savanoriškuoju (kasko) draudimu apdraude ir automobiliu draudimo polisa Nr. (duomenys neskelbtini) pasiraše A. D. .

Atkreiptinas demesys i tai, kad A. B. 2006-11-09 paaiškinime UADB „(duomenys neskelbtini)” nurode, jog draudima „(duomenys neskelbtini)” pasiule pažistami. Sudarant sutarti automobilis buvo nufotografuotas „(duomenys neskelbtini)” darbuotojo. Automobili apžiureti atvyko „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja, kartu atveže ir draudimo polisa, susitiko Fabijoniškiu mikrorajone. Nukentejusio asmens ji nepažista, vyras irgi. Ant draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) ji pasiraše pati. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme A. B. jau parode, jog jos automobili apdraude ir imokas mokejo jos vyras E. U. . Ji žinojo, jog jos automobilis yra draustas kasko draudimu. Iki ivykio A. D. ji nepažinojo. Tuo tarpu apeliacines instancijos teisme jau teige, jog ji pati automobili BMW apdraude privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, kasko draudimu rupinosi jos vyras, ji nežino, kur ir kas ji apdraude. Ji tik po ivykio sužinojo, kad kasko draudimu jos automobili apdraude automobilio Mercedes-Benz savininkas A. D. . Ji tik draudimo kompanijai nurode, jog nei ji, nei jos vyras A. D. nepažista, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ji to nesake.

Teismo išvada, jog A. B. ir A. D. buvo iš anksto susitare inscenizuoti 2006-10-27 eismo ivyki ir po to gauti iš draudimo bendroviu išmokas, teiseju kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina ir A. D. parodymu prieštaringumas dalyje del pastarajam priklausancio automobilio Mercedes-Benz S420, v/n (duomenys neskelbtini) , draudimo. Pažymetina tai, jog byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, A. D. parode, jog jo automobilis buvo draustas civilines atsakomybes privalomu draudimu. Jis policijos pareigunams pateike automobilio dokumentus ir draudima. Gal jo draudimas ir buvo pasibaiges, jis nepamena, taip pat jis neprisimena kokioje draudimo bendroveje jis draude savo automobili. Gi apeliacines instancijos teisme jau tvirtino, jog jis policijos pareigunams pasake, kad neturi privalomojo civilines atsakomybes draudimo, bet jis nesake, jog automobilis yra neeksploatuojamas. Jis gal ir turejo privalomaji civilines atsakomybes draudima, tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad turejo baigtis draudimo terminas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigunas D. S. parode, jog A. D. pasake, kad jo automobilis neeksploatuojamas, del to jis neturi privalomojo automobilio poliso.