Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui K. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Atvykęs į teismo posėdį pareiškė, kad gali pripažinti tėvystę, o vėliau galvos dėl DNR ekspertizės. Ekspertizės atlikti nenuvyko, vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie teismo posėdį pranešta tinkamai (išsiųstas šaukimas paskutiniu gyvenamosios vietos adresu, apie adreso pasikeitimą nepranešė, taip pat šaukimas į teismo posėdį papildomai įteiktas viešai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė A. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad buvo laikas (maždaug nuo 2021 m. balandžio iki 2021 m. rugpjūčio 29 d.), kai ji su atsakovu K. V. draugavo, gyveno kartu, vėliau ji priėmė sprendimą išsiskirti. Dėl to, kad ieškovė atsakovą paliko, pastarasis pradėjo sakyti, kad S. yra ne jo vaikas. Kai nuvyko į ekspertizės įstaigą skambino atsakovui, tačiau šis atsakė, kad jam tai nėra įdomu. Su atsakovu susipažino per savo draugę, kartu su juo gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovė kurį laiką ten (duomenys neskelbtini) buvo įsidarbinusi. Išsiskyrė, nes atsakovas mėgdavo išgerti, prašydavo jos pinigų, todėl suprato, kad negalės kartu su atsakovu vaiko auginti. Atsakovas nėra niekada jokio išlaikymo teikęs vaikui. Kiek žino, su šalių bendru vaiku atsakovas turi 5 vaikus. Išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į tai, galėtų būti mažesnis nei prašoma ieškiniu. Ieškovė nuomojasi būstą, kainuoja komunaliniai patarnavimai. Nuo rudens dukra lankys darželį. Kainuoja maistas, drabužiai, avalynė, sauskelnės. Planuoja, kad dukra muzikos mokyklėlę lankys. Vaikas dažnai serga, neseniai gulėjo ligoninėje. Ieškovė nuo rugsėjo planuoja grįžti į darbą, dirba muzikos mokytoja, atlyginimas seniau buvo 800 Eur/mėn į rankas, dabar turėtų būti didesnis. Sveikatos sutrikimų ieškovė neturi, keik jai žinoma, atsakovo sveikata taip pat gera.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Matonytė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad neprieštarauja tėvystės nustatymui. Atsakovas apie procesą žino, pateikė neaiškią poziciją. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pareikšti vaiko interesais, dėl to, kad atsakovas turi keletą vaikų neturėtų nukentėti šalių dukros interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl tėvystės nustatymo

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

A. K. gimusios dukros gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. kovo 21 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 389 straipsnis).

CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė ieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę. Teismas nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę ir išaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsakovas K. V. į 2023 m. kovo 1 d. posėdį, paskelbus jo paiešką, atvyko. Jam papildomai įteikti procesiniai dokumentai (parašas ant teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymos, posėdžio garso įrašas). Šalims pasiūlius ginčą baigti taikiai, atsakovas nurodė, kad tegul tarkim jis tėvas, galima rašyti, kad prisipažįsta, jei jam reiks jis pasidarys DNR, dabar jis neturi laiko važinėti, niekur nevyks, jis dirba, reikia šeimą išlaikyti, toliau, kaip norės, taip spręs savo reikalus. Ieškovė sutiko dėl ekspertizės skyrimo, neprieštaravo, sakė, kad yra tikra, bet atsakovo nuraminimui sutinka atlikti ekspertizę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis skirti DNR ekspertizę buvo įteikta atsakovo darbovietei 2023 m. kovo 22 d., kuri įsipareigojo perduoti minėtą nutartį atsakovui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pas ekspertus neatvyko. Nutartimi dėl DNR ekspertizės skyrimo atsakovui buvo išaiškintina, kad, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovui apie iškeltą civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir jos nagrinėjimą buvo žinoma, kadangi po paskelbtos paieškos atsakovas atvyko į teismą, dėl tėvystės nustatymo pasisakė dviprasmiškai. Ekspertinė įstaiga teismui pateikė duomenis, kad mėginius davė A. K. ir S. K., o K. V. į laboratoriją neatvyko.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, įvertindamas ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pateiktus įrodymus (susirašinėjimas, bendros nuotraukos, darbas (duomenys neskelbtini) (Sodros duomenys)), kad atsakovas yra jos dukros S. K. tėvas, reikalavimą dėl tėsvystės nustatymo teismas laiko pagrįstu. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas nustato, kad K. V. yra S. K. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė S. K. yra jo dukra. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl nepilnametės S. K. gyvenamosios vietos nėra, nuo pat vaiko gimimo mergaitė gyvena su motina, kuri tinkamai ja rūpinasi. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o taip pat esant išvadą byloje teikiančios institucijos pritarimui teismas nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą nustato kartu su jos motina ieškove A. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti ieškovė neprašė, atsakovas pageidavimo bendrauti su dukra nereiškė, todėl šis klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių dukra yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovė planuoja, kad nuo rudens dukra lankys valstybinį – lopšelį darželį. Dukra specialių poreikių neturi, tačiau dažnai serga. Tarnybos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad šalių dukra apsilankymo metu buvo tvarkingai, švariai aprengta, atrodė rami ir gerai nusiteikusi.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo metu minimali mėnesinė alga neto 633 Eur/mėn. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui, ieškinyje taip pat iš esmės remiasi minimalios mėnesinės algos dydžiu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vaiko poreikių neginčijo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovas 2020 – 2023 metų laikotarpiu periodiškai dirbdavo, jo atlyginimas bruto siekdavo ir 1 618 Eur mėn. Pagal bylos duomenis sveikatos sutrikimų neturi. Byloje yra duomenys, kad be šalių dukros atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, o, ieškovės teigimu, kartu su šalių dukra atsakovas turi iš viso 5 vaikus.

Ieškovė paaiškino, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šiuo metu augina vaiką, nuo rudens planuoja grįžti į darbą mokykloje, yra muzikos mokytoja. Nekilnojamojo registro duomenimis, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto. Turi vieną išlaikytinį – šalių dukrą.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo gaunamos pajamos, turimas turtas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaikų išlaikymui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo visų vaikų teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad savo galimybę užauginti bei tinkamai aprūpinti vaikus kiekvienas asmuo privalo įvertinti prieš apsispręsdamas jų turėti. Teismas, įvertinęs protingus vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslams, žaislams, knygoms, papildomam ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kita, sprendžia, kad vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina ½ MMA suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis (tenka ne tik dirbti, bet užsiimti vaiko priežiūra, jo lavinimu, vežiojimu į ugdymo, sveikatos įstaigas, imti nedarbingumo pažymėjimus vaikui sergant, dėl ko mažėja pajamos), tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (neskiria laiko vaiko priežiūrai, ugdymui ir pan.), jo nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, tai, kad jis vaiko poreikių neginčijo, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 316,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas už kiekvieną einamąjį mėnesį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukros gimimo iki kreipimosi į teismą dienos. Įvertinus, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nors kiek būtų prisidėjęs prie dukros išlaikymo, S. K. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) priteistinas 1 521,23 Eur išlaikymo įsiskolinimas (skaičiuojant 316,5 Eur/mėn.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė motina A. K. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad, atsižvelgiant į tai, jog sprendimas dalyje vykdomas skubiai, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti dukrą, ji bet kada gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje –įsiteisėjus sprendimui.

Prieš kreipiantis į antstolį dėl priverstinio vykdymo prieš tai pranešti atsakovui įstatymas pareigos taip pat nenumato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimai byloje iš esmės patenkinti, todėl jai iš atsakovo priteistinos jos patirtos 100 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ,sudaro 57,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), išlaidos susidarė dėl atsakovui siųstų procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šių išlaidų sumą priteisia iš atsakovo.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, iš ieškovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 85 Eur žyminio mokesčio (316,50x12x0,03x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 316,5 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 50 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 521,23 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt vieno euro ir 23 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jos motinai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 142,76 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.