Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), auto dažytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. nesunkiai sužalojo savo tėvą, o būtent: 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val., savo tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip 10 kartų ir ne daugiau kaip 11 kartų keliu įspyrė savo tėvui V. D. į krūtinę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. D. kraujosruvą nugaros kairėje ir kairiųjų IX-X-XI šonkaulių lūžimus, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., kartu su savo sūnumi Pauliumi atvyko pas tėvus į Ukmergę, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo tėvas ir mama, tėvas buvo girtas. Kai jis buvo virtuvėje ir valgė, tėvas pradėjo vaikščioti po namus ir visus kaltino. Tėvui jis pasakydavo savo nuomonę ir jie taip apsižodžiavo. Jam trūko kantrybė ir jis atsistojęs virtuvėje suėmė savo tėvui už rūbų krūtinės srityje ir nustūmė jį į koridoriaus kampą, tada tėvas pradėjo jį smaugti. Kai jo tėvas pradėjo jį smaugti, jis kelis kartus keliu sudavė savo tėvui į krūtinės sritį, laikydamas tėvą už drabužių. Sudavė ne daugiau kaip 11 kartų. Konflikto metu jis buvo blaivus. Atsiprašė savo tėvo, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., kartu su savo žmona B. D. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini. Apie 15 val. pas juos į namus atvažiavo sūnus A. su anūku P. Jis namuose buvo blaivus. Jo sūnus prie jo pradėjo kibti, kaltindamas jį tuo, kad jis nieko nedirba, tik guli. Kai jis buvo koridoriuje, jo sūnus paėmė jam už pečių ir su keliu spardė į krūtinę. Sūnus jam į krūtinį keliu įspyrė apie 10 – 15 kartų. Kai jo žmona Birutė pasakė „užteks", sūnus liovėsi jį spardyti. Būdamas kambaryje jis paskambino savo broliui į Vilnių ir pasakė, kad buvo sumuštas. Nakties metu jam pasidarė bloga, buvo iškviesta greitoji pagalba.

Liudytojas P. J. parodė, kad D. yra jo kaimynai. Jis nėra matęs V. D. neblaivaus ar vartojančio alkoholį. V. D. jis galėtų apibūdinti kaip labai darbštų žmogų. Apie įvykį sužinojo iš kalbų, muštynių nematė.

Liudytoja O.V. S. parodė, jog ji yra V. D. sesuo. Apie tai, kad sumuštas jos brolis V. D. jai pranešė 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 15 val. kitas brolis P. D.. Po pusvalandžio nuvykusi į savo brolio namus, rado lovoje gulintį V. D.. Jos brolio būklė buvo sunki - veidas pamėlęs, kūnas kratėsi traukuliais. Brolis jai sakė „gelbėkit“. Tuomet buvo iškviesta greitoji pagalba ir V. D. pristatytas į Ukmergės ligoninę. Jos brolis buvo žiauriai sumuštas sūnaus, juo po sumušimo niekas nesirūpino. Nuo brolio alkoholio kvapo nesijautė.

Liudytoja G. J. parodė, kad D. yra jos kaimynai. Jau apie 2 metai laiko, kaip nėra mačiusi V. D. neblaivaus. V. D. labai darbštus, jis dirba visus ūkio darbus.

Liudytojas P. D. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val., jam paskambino brolis V. D., kuris pasakė, kad pastarąjį sumušė sūnus A. Kalbėjo nerišliai, buvo susijaudinęs. Tuomet jis paskambino A. D., kuris paaiškino, kad tėvas jam atsibodo, jis visą vasarą nieko nedirba, tik geria alkoholį. Vėliau jis apie įvykį pranešė savo seserims ir broliui. Pas V. į namus nuvažiavo sesuo V. S..

Liudytojas V. D. parodė, kad yra kaltinamojo brolis. Apie įvykį jam pranešė V. S., jis paties įvykio nematė. Jo tėvas nukentėjusysis V. D. visą gyvenimą vartojo alkoholį, būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą prieš jo motiną. Jį ir brolį augino mama, tėvo niekada nebūdavo. Mano, kad jo brolio poelgis buvo atsakas į viso gyvenimo netinkamą tėvo elgesį.

Liudytojas P. D. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d. jis kartu su savo tėčiu D. A. atvažiavo į Ukmergę pas senelius. Senelių namuose buvo jo senelis ir močiutė. Senelis buvo girtas ir rėkavo. Jis savo senelį matė apie valandą laiko, pastarasis buvo išraudęs, rėkavo, daužė duris, aiškiai matėsi, jog yra neblaivus. Kai jis išėjo į garažą taisyti motorolerio, girdėjo namuose triukšmą. Jis matė, kaip senelis su tėčiu apsistumdė, muštynių nematė. Vėliau jie išvažiavo į Vilnių, senelis išėjo išlydėti. Jam yra žinoma, kad jo senelis serga širdies ligomis.

Liudytoja B. D. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. pas ją į namus atvažiavo jos sūnus A. D. su anūku P. Namuose ji buvo su vyru. Ji žiūrėjo televizorių, o jos vyras nuo ryto girtas gulėjo savo kambaryje. Jau keletas mėnesių, kaip diena iš dienos jos vyras vartoja alkoholį. Būdamas girtas jis šūkauja, keikiasi, būna agresyvus, naudoja prieš ją psichologinį smurtą. Minėtą dieną ji kambaryje žiūrėjo televizorių, kai į jos kambarį atėjo V. D.. Vaikščiodamas po namus V. D. vis kabinėjosi prie sūnaus A. dėl įvairių dalykų. Būdama kambaryje, pro atidarytas duris pamatė, kad koridoriuje susistumdė jos sūnus su vyru. Tada ji išėjo į koridorių sakydama, kad jie liautųsi stumdęsi. Iš kambario ji matė, kad jos vyras A. pradėjo smaugti, ji sakė savo vyrui, kad baigtų jį smaugti. Tada A. savo tėvą nuo savęs atitraukė, keliu kelis sykius savo tėvui įspyrė į krūtinę. Kelis sykius įspyrė ji pasakyti negali. V. A. atsiprašė tėvo. Konflikto metu jos vyras V. buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas.

Suvedus į akistatą kaltinamąjį A. D. ir nukentėjusįjį V. D., kiekvienas liko prie savų parodymų (b.l. 45-46).

Iš specialisto išvados Nr. G 255/11(14) matyti, kad V. D. nustatyta kraujosruva nugaros kairėje ir kairiųjų IX-X-XI šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti 2011-09-17. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 16-17).

Tokiu būdu, teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. D. 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val., savo tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip 10 kartų ir ne daugiau kaip 11 kartų keliu įspyrė savo tėvui V. D. į krūtinę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. D. kraujosruvą nugaros kairėje ir kairiųjų IX-X-XI šonkaulių lūžimus, tai yra sužalojo savo tėvą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo ir bandė susitaikyti. Yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. D. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas yra atidėtinas (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėjus bausmės vykdymą yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai (LR BK 75 str. 2 d.).

Nukentėjusysis V. D. byloje pareiškė 15.000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sūnaus A. D. veiksmų, tai yra dėl suduotų smūgių į krūtinę, jam buvo padarytas šonkaulių sumušimas ir lūžimas. Jis patyrė didelę tiek fizinę, tiek moralinę traumą. Po padarytų sužalojimų ilgą laiką gydėsi gydymo įstaigose, patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl sumušimo, fizinio skausmo. Labai skaudu, kad jį sumušė sūnus, šiuo metu bijo gyventi namuose, baiminasi, kad įvykis gali pasikartoti.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam buvo padaryti IX-X-XI šonkaulių lūžimai. Šie sužalojimai kurį laiką nukentėjusiajam kėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių duomenų kokias pasekmes šiai dienai jam sukėlė patirtas sužalojimas. Posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė nurodė, kad ilgą laiką V. D. gydėsi, gulėjo slaugos skyriuje, iki šiol tęsia gydymą. Šią aplinkybę paneigia ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos paskaičiavimo lentelė (b.l. 22), iš kurios matyti, jog dėl šonkaulių lūžimo nukentėjusysis gydėsi ortopedijos-traumatologijos skyriuje laikotarpyje nuo 2011-09-18 iki 2011-09-23. Vėlesnis gydymas, tai yra nuo 2011-09-23 iki 2011-11-11 buvo atliekamas dėl stazinio širdies nepakankamumo slaugos skyriuje. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, jokių objektyvių duomenų, kad gydymą slaugoje dėl stazinio širdies nepakankamumo galėjo sukelti patirtas sužalojimas. 2011-10-05 Nr. V8-1110 VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pažymoje nurodoma, kad V. D. nuo 2011-09-23 gydosi VšĮ „Ukmergės ligoninė“ palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Diagnozė - koronarinė širdies liga, būklė po širdies kraujagyslių stentavimo, ŠN.FKIII0, PAHIII0, hipertenzinė kardiopatija (b.l. 13). Tai, kad V. D. iki patirto sužalojimo sirgo širdies ligomis patvirtino ir posėdžio metu apklaustas liudytojas P. D., liudytojai P. J., G. J., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 34, 35). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis gauna 700 Lt mėnesio pajamas (b.l. 93), išlaiko moksleivį sūnų (b.l. 91). Taip pat atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu. Liudytojų P. D. ir B. D. parodymais, kurie tiesiogiai matė įvykį ir kurių parodymai visiškai sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su kaltinamojo parodymais, bei kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo neblaivus, triukšmavo, priekaištavo kaltinamajam ir jo motinai, elgėsi provokuojančiai. Todėl žala mažintina ir atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę (LR CK 6.282str.1d.). Tuo tarpu kiti byloje apklausti liudytojai nei paties įvykio, nei nukentėjusiojo įvykio dieną nematė, todėl jų parodymai dėl nukentėjusiojo blaivumo ir elgesio įvykio metu vertintini kritiškai. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą mažina iki 5000Lt.

Tokiu būdu, nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys tenkintinas dalyje 5000Lt. sumai, nes ši žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti (LR CK 6.263 str. 2 d.).

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, baudžiamojoje byloje pareiškė 5.213,83 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų trylikos litų 83 centų) civilinį ieškinį, turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti. Iš VšĮ „Ukmergės ligoninė“ ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos paskaičiavimo lentelės (b.l. 22) matyti, kad V. D. laikotarpyje nuo 2011-09-18 iki 2011-09-23 ortopedijos – traumatologijos skyriuje gydėsi dėl dauginių šonkaulių lūžių, TLK-10(kodas) – S22.43, gydymo kaina - 1.345,96 Lt.; laikotarpyje nuo 2011-09-23 iki 2011-11-11 slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydėsi dėl stazinio širdies nepakankamumo, TLK-10 (kodas) – I50.0, gydymo kaina – 3.867,87 Lt. Iš specialisto išvados G255/11(14) matyti, kad pagal medicinos dokumentų duomenis nustatyta, jog V. D. 2011-09-23 iš ortopedijos traumatologijos skyriaus buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui (b.l. 16-17). Iš 2011-10-05 Nr. V8-1110 VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pažymos matyti, kad V. D. nuo 2011-09-23 gydėsi VšĮ „Ukmergės ligoninė“ palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Diagnozė - koronarinė širdies liga, būklė po širdies kraujagyslių stentavimo, ŠN.FKIII0, PAHIII0, hipertenzinė kardiopatija (b.l. 13). LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymu Nr. 100 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 80:2000 „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ 67 p. nurodoma, jog ligoniai į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę hospitalizuojami kai yra galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Šios normos 2 p. nurodomos onkologinės ligos, nervų sistemos ligos, širdies ir kraujagyslių ligos su II-III laipsnio širdies nepakankamumu (ligos kodas I50) – išskyrus ūmias būkles ir kitas ligas ar būsenas. Hospitalizavimo tvarkoje ir kriterijuose nenumatyta teisė gydytis palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje po šonkaulių sužalojimo. Esant tokioms aplinkybėms, byloje nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2011-09-23 iki 2011-11-11 V. D. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ buvo gydytas dėl stazinio širdies nepakankamumo (ligos kodas I50.0). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. D. nustatytą diagnozę, kurios kodas I50.0, sukėlė patirtas sužalojimas. Tokiu būdu, Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas dalinai 1.345,96 Lt sumai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Kadangi kaltinamasis A. D. Valstybinei ligonių kasai padarytą 1.345,96 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt penkių litų 96 centų) turtinę žalą atlygino ir pateikė tai patvirtinantį 2012-01-23 mokėjimo nurodymą Nr. 332507 (b.l. 87), todėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalis dėl 3.867,87 Lt. priteisimo atmestina (LR BPK 115 str. 1 d. pagrindu).

Nukentėjusiajam V. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antinė teisinė pagalba pagal 2011-10-27 tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-3189-11 ir 2011-11-15 tarnybos sprendimą dėl advokato pakeitimo Nr. (1.7.)-APS-124-11. Kadangi byloje nepateikta pažyma dėl advokato išlaidų paskaičiavimo, todėl advokato išlaidų prieisimo iš kaltinamojo klausimas byloje nesprendžiamas (LR BPK 106 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimą.

LR BK 75 str. pagrindu atidėti bausmės vykdymą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant A. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. D. 5000 Lt.(penkis tūkstančius litų), V. D. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį dėl 3.867,87 Lt. priteisimo atmestini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.