- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- II-155-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00003-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto S. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-19634-2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-19634-2024 S. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, jam paskirta nuobauda – 70 Eur bauda, dėl to, kad jis 2024 m. rugsėjo 16 d., 08.57 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Prodig 22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 333 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, S. J. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir paskirtą baudą. Skundas motyvuojamas tuo, jog autobusas „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvarytas remontui į servisą, adresu (duomenys neskelbtini), iš leistinos stovėti vietos, netoli serviso esančios stovėjimo aikštelės, kai buvo galimybė įvažiuoti remontui. Šalia serviso patalpų nėra leistinos vietos, kur palikti saugiai autobusą, nes iš vienos pusės yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės stovėjimo aikštelė, kuri yra už sienos ir palikus be priežiūros užvestą autobusą juo galėjo važiuoti kiti pašaliniai asmenys arba iš jo būtų įvykdyta vagystė. Autobusą išjungus, jis pakartotinai užsivestų tik po 1 ar 2 valandų arba išvis niekada. (duomenys neskelbtini), kur teoriškai galima butu palikti autobusą, tuo metu buvo užstatyta vietinių gyventojų transporto priemonėmis ir vietos palikti leistinoje vietoje saugiai autobusą – nebuvo. Servise tuo metu, kai jis atvyko, nieko nebuvo, todėl jam vartų niekas neatidarė ir jam pačiam reikėjo išeiti iš autobuso, kad atidarytų vartus ir įvažiuotų. Prie serviso vartų privažiuoti iškarto negalėjo, nes tuo metu, kai privažiavo, šaligatviu ėjo žmogus ir dėl to, kad autobusas yra ilgas, žmogui butų apribota galimybė eiti toliau, dėl to sustojo palei šaligatvį. Mano, jog ženklo reikalavimas – stovėti draudžiama – pažeistas nebuvo, nes, kai buvo atidaryti vartai, jis įvažiavo į servisą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su S. J. skunde pateiktais argumentais nesutinka, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pateiktame skunde pareiškėjas teigia, kad autobusas VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvarytas remontui į servisą (duomenys neskelbtini), kai „buvo galimybė įvažiuoti remontui“. Nurodo, kad transporto priemonė buvo remontuojama dėl variklio problemų, ilgiau dirbant varikliui jis užgesdavo, o pakartotinai variklį buvo galima užvesti tik ilgiau pastovėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai yra vienas kitam prieštaraujantys, nes iš pradžių teigiama, kad automobilį atvarė į servisą tuomet, kai buvo galimybė įvažiuoti remontui, o vėliau nurodo, kad atvykus į vietą, servise nieko nebuvo, vartų niekas neatidarė, todėl pačiam teko išeiti iš autobuso atidaryti vartus ir įvažiuoti. Byloje yra pateiktas nusižengimą užfiksavusio asmens pranešimas, kad „transporto priemonė stovėjo virš valandos su įjungtais avariniais žibintais“. Vertinant Pareiškėjo argumentus, kad jis sustojo neleistinoje vietoje tik tam, kad nueitų ir atsidarytų vartus, valanda laiko yra nereikalinga. Visos Pareiškėjo skunde nurodytos transporto priemonės techninės problemos ir gedimai nesuteikia teisės palikti ją draudžiamoje vietoje, tuo labiau, kai šios problemos vairuotojui yra gerai žinomos, jis galėjo iš anksto pasirūpinti, kad atvykus į remonto dirbtuves būtų galima įvažiuoti į jas nepaliekant automobilio draudžiamoje vietoje. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pastatė automobilį draudžiamoje vietoje norėdamas įvažiuoti į remonto dirbtuves, niekaip nešalina asmens atsakomybės padarius administracinį nusižengimą ir negali būti pagrindas atleisti nuo administracinės atsakomybės. KET 8 punktas nurodo, jog eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET prieduose. Automobilio palikimas trumpam laikui draudžiamoje vietoje nėra aplinkybė, šalinanti atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nepanaikina kelio ženklo galiojimo, kaip ir aplinkybė, kad būtent toje vietoje reikėjo palikti automobilį norint įvažiuoti į autoserviso teritoriją. Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, įvertino byloje esančius įrodymus, nenustačiusi lengvinančių ir nustačiusi sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, skyrė S. J. sankcijos ribose numatytą 70 Eur baudą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. palaikė skundą skunde nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad jis dirba servise, prie kurio ir buvo palikta transporto priemonė, sustojęs buvo tik apie 3 minutes. Šio serviso duris jis turi atidaryti, nes į vidų įvaro ir išvaro transporto priemones. Žino, jog yra ženklas, kuris draudžia stovėti toje vietoje, tačiau jis yra iš kitos pusės. Už tokį patį nusižengimą buvo baustas ir anksčiau. Servisas nesikreipė į savivaldybę dėl ženklo draudžiančio stovėti pakeitimo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė palikti Institucijos priimtą nutarimą, kadangi pareiškėjo nurodytos priežastys dėl automobilio techninių gedimų neatleidžia nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą, tuo labiau, jog ne pirmą kartą tiksliai toje pačioje vietoje daromi tapatūs nusižengimai. Nurodė, jog asmuo, kuris pateikė pranešimą, nebuvo apklaustas. Kiek laiko stovėjo S. J. vairuotas automobilis – nebuvo nustatyta. Stovėjimo laikas nėra fiksuojamas, kadangi toje vietoje transporto priemonėms išvis negalima stovėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Pareiškėjui nutarimas priimtas dėl KET 1 priedo 333 punkto, t. y. kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ pažeidimo. KET 1 priedo 333 punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra šis ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.
Skundžiamu nutarimu, už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Institucijos nutarimu, prašo panaikinti paskirtą baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2023 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės) Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 130 punktą ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ naudojamas tame kelio ruože, kuriame stovinčios transporto priemonės kliudo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui, tačiau galima leisti transporto priemonėms sustoti keleiviams įlipti (išlipti) arba kroviniams pakrauti (iškrauti). Ženklas įrengiamas toje kelio pusėje, kurioje reikia uždrausti stovėjimą. Ženklą rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona brūkšnine linija 1.9. Vadinasi, nagrinėjamu atveju aktualioje vietoje, kurioje kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ įrengtas, yra galimas transporto priemonių sustojimas, kad galėtų įlipti / išlipti keleiviai ar prie šių stovėjimo vietų esančios įstaigos galėtų išsikrauti / pasikrauti krovinius, tačiau draudžiamas transporto priemonių stovėjimas. Kaip jau buvo minėta, pagal KET 1 priedo 333 punktą ženklas „Stovėti draudžiama“ negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Vadinasi, transporto priemonių stovėjimas analizuojamoje vietoje nėra draudžiamas visais atvejais be išimčių.
Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, jog nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį, kurį paliko stovėti (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 333 (stovėti draudžiama) galiojimo zonoje. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog jis buvo priverstas palikti stovėti automobilį šioje vietoje, nes, servise nebuvo kam atidaryti serviso vartų, tad jis turėjo trumpam išlipti iš automobilio, tam kad galėtų atsidaryti serviso vartus; jis negalėjo automobilio palikti kitoje vietoje, kur stovėjimas yra leidžiamas, nes tokios vietos per daug nutolusios nuo serviso, o dėl automobilio techninio gedimo, jis negalėjo užgesinti variklio (būtų neįmanoma jo vėliau užvesti).
Visgi aptariamą pareiškėjo poziciją teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Pirmiausia tokios pozicijos teismas laikosi dėl aptariamos pareiškėjo išsakytos versijos prieštaringumo – viena vertus jis nurodo, kad iki serviso privažiavo automobiliu, vos tik buvo galimybė įvažiuoti į servisą, kita vertus jau nurodo, kad buvo priverstas palikti stovėti automobilį draudžiamoje vietoje, nes nebuvo galimybės, nepažeidžiant minėto ženklo, įvažiuoti į servisą, nes serviso vartai buvo uždaryti. Be to, pareiškėjo iškelta versija, kad automobilis draudžiamo ženklo galiojimo zonoje buvo paliktas tik trumpą laiką, t. y. siekiant atidaryti serviso vartus, yra ir prieštaraujanti bylos medžiagai. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo vairuoto mikroautobuso fotonuotraukų matyti, jog pareiškėjo vairuotas autobusiukas apie pažeidimą pranešusio asmens buvo nufotografuotas iš pakankamai didelio atstumo tiek iš priekio, tiek ir iš galo, kas teismo įsitikinimu, paneigia pareiškėjo teiginius, jog automobilį draudžiančio stovėti kelio ženklo zonoje jis paliko tik itin trumpam laikui, kiek reikalinga atidaryti serviso vartus, nes, akivaizdu, kad per tokį laiką, kiek prireiktų padaryti tokioms nuotraukoms, pareiškėjas būtų spėjęs tuos vartus atidaryti ir įvažiuoti į servisą, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad draudžiamoje vietoje automobilis stovėjo ilgesnį laiką nei reikalingas sustoti keleiviams įlipti (išlipti) arba kroviniams pakrauti (iškrauti), kas nepažeistų ženklo Nr. 333 draudimo.
Teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 130 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ naudojamas tame kelio ruože, kuriame stovinčios transporto priemonės kliudo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi matyti, kad šio pobūdžio kelio ženklas yra įrengiamas tokiuose kelio ruožuose, kuriuose dėl netinkamai pastatytų transporto priemonių yra kliudoma eismui, t. y. siekiant užtikrinti eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo jau buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą toje pačioje vietoje, akivaizdu, jog jis žinojo ir suprato, kad palikdamas šioje vietoje stovėti automobilį, palieka jį neleistinoje vietoje, taigi, jis pats pasirinko teisei priešingą elgesio modelį, kuris ir sukelia teisines pasekmes.
Skiriant S. J. nuobaudą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, S. J. buvo paskirta 70 eurų bauda, kurios dydis viršija sankcijos vidurkį. Teismas sprendžia, kad toks baudos dydis nėra aiškiai neteisingas ar nepagrįstas, nes nuobaudos dydis buvo parinktas įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į jas tinkamai atsižvelgiant. Pareigūnas, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs nutarimą, paskyrė teisingą ir proporcingą nuobaudos rūšį ir dydį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
S. J. (S. J.) skundą atmesti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-19634-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.