- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- A-492-1196-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00544-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos mokslo tarybos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos mokslo tarybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas – P. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 17–20) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir atsakovas), turtinę žalą – 353 500 Lt bei neturtinę žalą – 100 000 Lt.
Paaiškino, kad Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir Taryba), keisdama paskelbtą konkurso laimėtojų sąrašą, pažeidė atrankos ir sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo tvarką ir neteisėtais veiksmais sukėlė žalą pareiškėjui, sužlugdė jo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius. Teigė, kad prarado 48 mėnesių 353 472 Lt dydžio mokslinio tyrimo grupės vadovo darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad viena neturtinės žalos dalis susijusi su patirtais emociniais išgyvenimais dėl Tarybos sprendimų ir atsakymų vilkinimo, dėl pareiškėjo darbo vizos ir kontrakto situacijos pablogėjimo JAV ir ši neturtinės žalos dalis gali būti kompensuota, jeigu Taryba pripažintų savo veiksmų neteisėtumo faktą. Teigė, kad antroji neturtinės žalos dalis pareiškėjui negali būti atkurta, nes neigiami pokyčiai profesinėje veikloje jau negali būti atkurti: pareiškėjas prarado galimybę naudotis jaunojo mokslininko teise ir įgyvendinti šią teisę, kaip mokslo grupės vadovas, nes praėjo 7 m. terminas po jo daktaro laipsnio įgijimo. Aiškino, kad ši neturtinės žalos dalis yra glaudžiai susijusi su pareiškėjo asmeniu, nulemianti priverstinį jo apsisprendimą nebegrįžti dirbti į Lietuvą, dėl kurio pareiškėjas labai sielvartauja. Pareiškėjas aiškino, kad Taryba 2010 m. birželio 1 d. patvirtino finansavimo skyrimą P. G. pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“ konkursui teiktam moksliniam projektui VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-125 (toliau – ir Projektas), tačiau, praėjus 50 dienų, dėl priežasčių, nesusijusių su Projekto kokybės vertinimu, Taryba savo sprendimą atšaukė ir, vilkindama 8 mėnesius, o jų metu priimdama neteisėtus sprendimus – keisdama konkurso taisykles bei projektų vertinimo ir atrinkimo sąlygas, 2011 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. (07-K-01)-566 atsisakė Projektą finansuoti, dėl to padarydama pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad Taryba 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbė Visuotinės dotacijos kvietimą ir patvirtino Visuotinės dotacijos priemonės gaires pareiškėjams (toliau – ir Gairės), kuriose buvo nustatyta projektų teikimo tvarka ir konkurso projektų vertinimo ir atrankos terminai – 3 mėnesiai nuo teikimo pradžios (t. y. 2010 m. kovo 1 d.). Pareiškėjas Projekto paraišką pateikė laiku. Atlikusi konkurso projektų vertinimą ir atranką, Taryba 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtino Visuotinės dotacijos konkurso galutinį finansuotinų 52 mokslinių projektų sąrašą, taip pat ir 1,6 mln. Lt ketverių metų trukmės pareiškėjo Projektą. Pažymėjo, kad Taryba 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-68 pakeitė finansuotinų projektų sąrašą, išbraukdama iš sąrašo 5 projektus, taip pat ir pareiškėjo Projektą, tačiau 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-87 Taryba abu ankstesnius įsakymus – Nr. V-48 ir Nr. V-68 – pripažino netekusiais galios. Priimdama šiuos sprendimus Taryba rėmėsi Visuotinės dotacijos finansavimo sutarties Nr. MES-62/14P-332/SSS-942-1 (toliau – ir Finansavimo sutartis) 10.29 punktu. Pažymėjo, kad naująjį 33 finansuotinų bei nefinansuotinų projektų sąrašus Taryba paskelbė tik 2011 sausio 24 d., savo sprendimą komentavo tik kviestinio susirinkimo metu 2011 m. sausio 31 d., kurio metu pareiškė, kad projektai, kuriems nepakanka pagal I kvietimą numatytų paskirstyti projektų finansavimo lėšų (Projektas buvo priskirtas šiai kategorijai), negali būti perkelti į II Visuotinės dotacijos kvietimą, jei apskritai Taryba nuspręstų rengti II kvietimą, nes ES paramos laikas terminuotas, o Visuotinės dotacijos priemonei įvykdyti reikia mažiausiai 4 metų. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarybos veiksmai neteisėti, nes pagal Gairių 64 punktą ir Finansavimo sutarties 32 punktą Visuotinės dotacijos valdytojas turi užtikrinti, kad paraiškų vertinimas ir sprendimo priėmimas truktų ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo kvietimo pradžios. Teigė, kad pirmasis sprendimas, kuriame pareiškėjo Projektas buvo pripažintas galiojančiu, atitiko šį terminą, visi vėlesni Tarybos sprendimai šį terminą pažeidė. Pažymėjo, kad Finansavimo sutarties 10.29 punktas, kuriuo remiasi Taryba, nenumato teisės Visuotinės dotacijos valdytojui keisti įvykusio konkurso Gairių tvarkos aprašo atgaline data. Rėmėsi Finansavimo sutarties 10.28 punktu, Finansų ministerijos 2008 m. spalio 31 d. Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklių 16 ir 17 punktais ir Finansavimo sutarties 16 ir 17.4 punktais ir nurodė, kad remiantis Tarybos įsakymu V-37, vertinimo Tvarkos aprašas buvo patvirtintas tik 2010 m. balandžio 15 d., t. y. jau vykstant konkursui ir vykdant paraiškų vertinimo procedūras. Nurodė, kad Taryba nepasinaudojo Finansavimo sutarties 25 punkte nustatyta tvarka – atšaukti konkursą ir skelbti pakartotiną Kvietimą. Paaiškina, kas paraiškų atrankos ir vertinimų taisyklių keitimas atgaline data nėra numatytas nei aukštesniuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Europos Komisijos dokumentuose. Akcentavo, kad pagal Visuotinės dotacijos konkurso sąlygas kiekvienas pareiškėjas privalėjo deklaruoti atsisakymą dėl dvigubo finansavimo, kad jo projektas ar projekto dalis nepaduota ir nebus paduodama ES arba ne ES valstybių institucijų mokslinėms programoms, šis įsipareigojimas galiojo visą konkurso vertinimo laikotarpį, kuris dėl Tarybos vilkinimo veiksmų nepagrįstai buvo ištęstas. Dėl to pareiškėjas beveik metams prarado galimybę formuoti kitą paraišką ir ją teikti analogiškam ES Mokslo tarybos konkursui arba ieškoti kitos mokslinio darbo vietos JAV. Mano, kad Taryba neteisėtai vilkino I kvietimo sprendimą, dėl šios priežasties neribotam terminui nukėlė II kvietimą, todėl pareiškėjo, kaip jaunojo mokslininko statusas, nustojo galios 2011 vasario 25 d. tiek Lietuvoje, tiek ir analogiškame ES konkurse, pareiškėjas prarado galimybę suburti jaunų ambicingų mokslininkų grupę ir laimėti tokio dydžio projektui skirtą konkursą bei grįžti iš užsienio, įgyvendinti inovatyvią savo Projekto temą, pritaikyti patirtį ir profesinius gebėjimus, vadovauti mokslinės grupės tyrimams.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos mokslo tarybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 78–82) nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad finansuojamų projektų sąrašo patvirtinimas dar nėra susitarimas dėl projektų finansavimo. Remiantis Gairių 88 punktu, su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta finansuoti, Taryba sudaro projektų sutartis ir būtent sutartyje nustatomos šalių teisės ir pareigos, nurodomas finansavimo dydis (nustatant pareiškėjo prašomų lėšų dydžio pagrįstumą bei patikrinant išlaidų tinkamumą), mokėjimo sąlygos ir pan. (Gairių 89 punktas). Todėl pareiškėjo Projekto patekimas į finansuojamų projektų sąrašą negalėjo pareiškėjui teikti pagrįstų vilčių dėl tolimesnio projekto finansavimo iki to momento, kol nebūtų buvusi pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo (negauto darbo užmokesčio) nėra teisiškai pagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjo minima turtinės žalos suma atsispindi tik pareiškėjo paraiškoje dėl projekto finansavimo ir nėra patvirtinta nei pasirašytomis sutartimis, nei kitais teisės aktais. Tai yra tik pareiškėjo darbo užmokesčio lūkesčiai, teikiant paraišką. Tik pasirašius Projekto finansavimo ir administravimo sutartį bei ją patvirtinus, pareiškėjui atsirastų realios sąlygos minėtą grupės vadovo darbo užmokestį (353 472 Lt) gauti. Be to, pareiškėjo prašoma lėšų suma turi praeiti tinkamumo finansuoti etapą ir gali būti peržiūrimas lėšų dydis bei jų pagrįstumas. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausias Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjo bandymai laiškais ir straipsniais spaudoje įrodyti neturtinės žalos buvimo faktą neatskleidžia bylai reikšmingų aplinkybių, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sampratos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu (II t., b. l. 14–15) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. gegužės 31 d. nutarime patvirtino tinkamų finansuoti Gamtos ir technikos mokslų sričių projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjo projektas, vadinasi, šiuo aspektu buvo laikytasi 3 mėnesių termino. Teismas nustatė, kad paraiškos buvo pervertintos ir sprendimai pakeisti, nesilaikant 3 mėnesių termino. Teismas sutiko su pareikėjo skundo argumentu, kad Visuotinės dotacijos konkursas buvo pradėtas be pasitvirtinto Tvarkos aprašo ir, sprendžiant iš Finansų ministerijos patikrų išvadų, be Vadovaujančios institucijos patikrintų vertinimo kriterijų nuostatų. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašas buvo patvirtintas Tarybos pirmininko 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-37 jau priėmus paraiškas. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Taryba nepasinaudojo Finansavimo sutarties 25 punkte nustatytu teisiniu keliu – atšaukti konkursą ir skelbti pakartotiną Kvietimą. Teismas akcentavo, kad nesinaudojimas teisinėmis priemonėmis ir įrankiais savaime nereiškia ir negali reikšti teisės pažeidimo. Teismas atmetė ir skundo argumentus, kad Finansavimo sutarties 10.29 punktas, kuriuo remiasi Taryba, nenumato teisės Visuotinės dotacijos valdytojui keisti įvykusio konkurso Gairių tvarkos aprašo atgaline data. Teismas nurodė, kad Gairės buvo keičiamos, tačiau jų galiojimas bei taikymas buvo nukreiptas į ateitį, tačiau dar kartą akcentavo, kad nebuvo laikytasi 3 mėnesių termino. Teismas konstatavo, kad Finansavimo sutarties 17.4 punkto (kartu su 16 punktu), 32 punkto bei Gairių 64 punkto (2009 m. gruodžio 21 d. redakcija) pažeidimai tėra procedūriniai, negalintys paneigti paties paraiškų vertinimo proceso teisėtumo ir šie pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti neteisėtu Tarybos pirmininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-68. Pažymėjo, kad šį įsakymą, vadovaudamasis Finansavimo sutarties 153 punktu pareiškėjas apskundė, tačiau Finansų ministerija 2010 m. rugsėjo 16 d. rašte pripažino skundą nepagrįstu, o šio Finansų ministerijos sprendimo pareiškėjas neskundė, nors aptariamame rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas sutiko su Finansų ministerijos rašte išdėstyta pozicija, kad Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. gegužės 31 d. posėdyje nepagrįstai vertinimo metu įtraukė papildomus kriterijus dėl jaunųjų mokslininkų. Toks veiksmas pažeidė esminius projektų vertinimo ir atrankos principus, t. y. buvo neužtikrinamas projektų lygiateisiškumo principas, kadangi nepagrįstai pritaikius jaunųjų mokslininkų papildomą kriterijų ir rekomenduojant finansuoti Projektą, buvo pakeista projektų sąrašo eilė ir tie projektai, kurie buvo kokybiškiau parengti ir pilnai atitiko visus Stebėsenos komiteto patvirtintus ir Gairėse numatytus vertinimo kriterijus, atsidūrė tarp nefinansuotinų projektų. Būtent todėl Tarybos pirmininkas 2010 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-68 substantyviai ištaisė padarytas klaidas, nors buvo atlikti procedūriniai pažeidimai. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos mokslo tarybos veiksmai, nors ir buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, iš esmės buvo teisėti. Dėl žalos fakto teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta turtinės žalos suma atsispindi tik pareiškėjo paraiškoje dėl projekto finansavimo ir nėra patvirtinta nei pasirašytomis sutartimis, nei kitais teisės aktais. Tai yra tik pareiškėjo darbo užmokesčio lūkesčiai, teikiant paraišką. Tik pasirašius Projekto finansavimo ir administravimo sutartį bei ją patvirtinus, pareiškėjui atsirastų realios sąlygos minėtą grupės vadovo darbo užmokestį gauti. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo padaryta turtinė žala. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, t. y. ar jis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Nėra įrodyta, kad jis itin pergyveno, kad skyrybos su žmona įvyko būtent dėl nurodytų įvykių. Teismas, konstatavęs, kad Lietuvos mokslo tarybos veiksmai vertinant paraiškas iš esmės buvo teisėti, kad žala pareiškėjui nebuvo padaryta, konstatavo, kad nebuvo būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas P. G. padavė apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 33–35), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
1. Nesutinka su teismo išvada, kad nustatyti pažeidimai tėra tik procedūriniai, negalintys paneigti paties paraiškų vertinimo proceso teisėtumo, todėl iš esmės buvo teisėti. Paaiškina, kad paraiškų atrankos ir vertinimo taisyklių keitimas atgaline data nėra numatytas nei aukštesniuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Europos Komisijos dokumentuose.
2. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Finansavimo sutarties 10.29 punkto, kuriuo remiasi atsakovas, taikymo teisėtumą. Paaiškina, kad iš Finansavimo sutarties konteksto matyti, kad šio punkto paskirtis – tobulinti taisykles prieš kiekvieno kvietimo pradžią. Mano, kad Finansų ministerijos audito 2010 m. rugsėjo 2 d. rekomendacija ištaisyti nustatytus vertinimo ir atrankos procedūrų neatitikimus, ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 17 d. vadovaujantis Gairių pareiškėjams nuostatomis ir vidaus procedūromis užbaigti projektų vertinimą ir atranką ir priimti sprendimą dėl galutinio finansuotinų projektų sąrašo apskritai yra teisėta, bet negalėjo būti taikoma Gairėms, nes jos jau buvo parengtos ir suderintos su vadovaujančia institucija ir paskelbtos laiku, t. y. iki konkurso pirmojo kvietimo pradžios – 2009 m. gruodžio 21 d. Paaiškina, kad negretinant Finansavimo sutarties 25 ir 10.29 punktų, argumentas dėl 10.29 punkto taikymo yra niekinis.
3. Pažymi, kad Tarybos pirmininko įsakymas Nr. V-68 buvo atšauktas 2010 m. spalio 25 d. pagal Finansų ministerijos nurodymą ir todėl de facto tapo negaliojančiu. Akcentuoja, kad įsakymo Nr. V-68 atšaukimas byloje nebuvo ginčijamas, todėl ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti Finansų ministerijos rašte pareiškėjui nurodyti argumentai netenka prasmės, nes informacija apie Visuotinės dotacijos konkurso eigą buvo išnagrinėta vadovaujančioje institucijoje ne visa apimtimi. Todėl mano, kad teismo išvada, jog ministerijos tarpinio sprendimo pareiškėjas neskundė, neturi prasmės nagrinėjamos bylos kontekste.
4. Teigia, kad turtinė žala pareiškėjui padaryta neteisėtais veiksmais – 2010 m. rugsėjo 17 d. konkurso Gairių įvykdytais esminiais pakeitimais ir vertinimo procedūrų pakeitimais. Paaiškina, kad Gairių pakeitimai padaryti praėjus 3,5 mėnesio po galutinio finansuojamų projektų sąrašo paskelbimo 2010 m. birželio 1 d. Pritaikius šiuos esminius vertinimo taisyklių pakeitimus ir iš naujo atrenkant projektus buvo ženkliai sumažintas laimėjusių projektų sąrašas. Mano, kad pakeistų sąlygų ir vertinimų taisyklių įtaka yra akivaizdi - galutinis finansuojamų projektų skaičius buvo sumažintas nuo 52 iki 34, tarp jų buvo išbrauktas ir pareiškėjo projektas. Be to, buvo pakeistos ir likusių patvirtintų projektų finansavimo sumos.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neesmine laikė aplinkybę, kad Taryba pradėjo vykdyti projektą be suderintų su vadovaujančia institucija vertinimo nuostatų, todėl padarė vertinimo pažeidimų, neteisėtai pritaikė vadovaujančios institucijos rekomendaciją keisdama Gaires. Teigia, kad teisės pažeidimu jam buvo padaryta turtinė žala – laimėjęs pareiškėjo projektas išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo, pareiškėjas neteko projekte patvirtinto grupės vadovo atlyginimo. Be to, priimto sprendimo laikas neproporcingai prailgintas iki 2011 m. sausio 25 d., todėl pasibaigė pareiškėjo kaip jaunojo mokslininko statusas. Jaunojo mokslininko statusas turėjo būti taikytas antrajam Visuotinės dotacijos kvietimui, jeigu šis konkursas būtų buvęs paskelbtas pagal Tarybos planą. Jis galėjo būti taikomas ir analogiškam ES Mokslo komisijos konkursui, į kurį pareiškėjas nepateikė šio projekto dėl Visuotinei dotacijai pritaikyto įsipareigojimo. Teigia, kad šis neturtinės žalos faktas teismo nebuvo nagrinėtas, o akcentuoti standartiniai neturtinės žalos vertinimai (dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija ir kt.), kurių pareiškėjas nenurodė kaip pagrindinių.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Tarybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 43–44) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad sutinka su 2011 m. liepas 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustačius, kad atsakovas, įgyvendindamas Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartį, veikė neteisėtai.
2009 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Vadovaujančioji institucija), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (Ministerija) bei Lietuvos mokslo tarybos (Visuotinės dotacijos valdytojas) pasirašyta Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis Nr. MES-62/14P-332/SSS-942-1 (t. 1, b. l. 119–147) (Sutarties priedai (t. 1, b. l. 148–159)), t. y. teisės aktas, pagal kurį yra finansuojami ir administruojami remiami mokslo projektai. Lietuvos mokslo taryba 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbė Visuotinės dotacijos kvietimą ir nutarimu Nr. VII-25 „Dėl Visuotinės dotacijos priemonės gairių pareiškėjams patvirtinimo“ patvirtino Gaires pareiškėjams – Lietuvos mokslo tarybos dokumentą, nustatantį paraiškų projektams finansuoti pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ (toliau – ir Visuotinės dotacijos priemonė) rengimo, teikimo, vertinimo ir projektų įgyvendinimo tvarkos reikalavimus pareiškėjams ir projektų vykdytojams (priedas).
Visuotinė dotacijos priemonė savo teisine prigimtimi yra viešas konkursas, kurio organizavimui be Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytų teisės aktų ir išdėstytų sąlygų taikytini Civilinio kodekso 6.947–6.952 straipsniuose nustatyti principai tiek, kiek jie nereglamentuoti kitais teisės aktais. Konkurso turinį sudaro viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą ar specialią teisę asmeniui, kurio darbas ar konkurso rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkurso rezultatas savo esme yra turtinė teisė, savo ruožtu turtiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja kiti įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamo ginčo atveju konkurso sąlygos ir tvarka yra reglamentuoti teisės aktais, kurių pagrindu sudaryta Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis (nurodyti preambulėje), Gairėse pareiškėjams bei Projektų pagal Visuotinės dotacijos priemonę naudos ir kokybės vertinimo, atrankos ir sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo tvarkos apraše, kuris buvo patvirtintas, remiantis Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties 10.7 ir 10.28 punktais, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2010 balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-37.
Principinės viešųjų konkursų organizavimo taisyklės reikalauja, kad jie būtų rengiami pagal iš anksto visiems dalyviams atskleistas sąlygas, kurios neturėtų būti keičiamos, konkurso organizatorius yra atsakingas už paskelbtų darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų tinkamą laikymąsi. Sprendžiant dėl byloje pareiškėjo nurodytų Tarybos veiksmų neteisėtumo, jie vertintini tiek atitikimo konkurso organizavimo sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams, tiek bendriesiems Civiliniame kodekse numatytiems viešųjų konkursų organizavimo principams, jei tai nenustatyta konkurso organizavimą reglamentuojančiuose aktuose, aspektais.
Byloje nustatyta, kad Taryba 2010 m. kovo 1 d. registravo pareiškėjo pateiktą 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“ paraišką Nr. VP 1-3.1-SMM-07-K-01-125 projektui „Puslaidininkių nanostruktūrų įtempimo vizualizavimas, naudojant smūginę lazerio sukeliamą bangą (Nanoimage)“ (Projektas (t. 1, b. l. 21–49)). Tarybos pirmininkas 2010 birželio 1 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtino finansuotinų projektų pagal Visuotinę dotaciją sąrašą, į kurį įtrauktas ir pareiškėjo Projektas (atsiliepimas (t. 1, b. l. 78–82); 2010 m. birželio 7 d. raštas Nr. (07-K-01)-053 (t. 1, b. l. 5, 57)).
Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo priežiūros komitetas savo posėdyje, įvykusiame 2010 m. birželio 16 d., nutarė pavesti Lietuvos mokslo tarybai užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų aprašomas pagal Gairėse pareiškėjams įtvirtintas nuostatas.
Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 074-GTM-1 „Dėl GTM komiteto sprendimo, priimto 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 069-GTM-5 dalinio pakeitimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 074-GTM-1) (t. 1, b. l. 94–95) nutarė atšaukti savo sprendimą dėl finansavimo skyrimo pagal Visuotinės dotacijos priemonę pareiškėjo Projektui. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-68 buvo pakeistas 2010 m. birželio 1 d. įsakymas ir pareiškėjo projektas išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo pagal priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.
Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus, kad Gairėse pareiškėjams nėra numatyta teikti prioritetą jaunųjų mokslininkų darbams. Pritaikius Stebėsenos komiteto nepatvirtintą kriterijų iš keturiolikos vertintų projektų pareiškėjo projektas, buvęs dvyliktoje vietoje, nepagrįstai buvo perkeltas į septintą ir rekomenduotas finansuoti (Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. ((24.16-01)-5K-1018749)-6K-1008446, b. l. 115–117) .
Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2010 m. rugpjūčio 13 d. atliko Lietuvos mokslo tarybos, paskirtos visuotinės dotacijos valdytoju priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“, vidaus sistemos patikrą vietoje, kurios metu nustatė paraiškų vertinimo ir atrankos proceso neatitikimus ir nurodė, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2010 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-48 negali būti laikomas pagrindu finansavimui, nes buvo priimtas neužbaigus projektų vertinimo ir atrankos procesų. Taip pat buvo nurodyta iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pagal pateiktas pastabas ištaisyti paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų neatitikimus ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 17 d., vadovaujantis Gairių pareiškėjams nuostatomis ir vidaus procedūromis, užbaigti projektų vertinimą bei atranką ir priimti sprendimą dėl galutinio finansavimo.
Gairės pareiškėjams buvo keičiamos Lietuvos mokslo tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. VII-45 (nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.). Buvo sukeisti konkurso vertinimų etapai, projektų tinkamumo finansuoti vertinimas ir atranka.
Naujasis, galutinis 33-jų finansuotinų bei kitų nefinansuotinų projektų sąrašas buvo paskelbtas tik 2011 m. sausio 24 d. įsakymu, pareiškėjui pranešta 2011 m. sausio 25 d. raštu Nr. (07-K-01)-566.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad paraiškų vertinimas ir atranka užtruko ilgiau negu tris mėnesiu, kaip tai numato Gairių 64 punktas. Tvarkos aprašas buvo patvirtintas tik 2010 m. balandžio 15 d., t. y. jau vykstant konkursui ir vykdant paraiškų vertinimo procedūras. Taigi, Visuotinės dotacijos konkursas buvo pradėtas be patvirtinto Tvarkos aprašo ir, sprendžiant iš Finansų ministerijos patikrų išvadų, be Vadovaujančios institucijos patikrintų vertinimo kriterijų nuostatų. Konstatavo, kad Gairės buvo keičiamos, tačiau nurodė, kad buvo taikomos į ateitį, tačiau nevertino, ar pakeistos sąlygos buvo taikomos ir ar galėjo būti taikomos Tarybos 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbto kvietimo paraiškų vertinimui ir atrankai.
Teismas įvertino, kad Sutarties 25 punktas numato, jog Kvietimo teikti paraiškas dokumentuose keičiant esminę informaciją, kuri keičia paraiškų pateikimo sąlygas ir gali turėti įtakos paraiškų vertinimo rezultatams, Visuotinės dotacijos valdytojas sustabdo paraiškų priėmimą ir nustato kitą paraiškų priėmimo terminą, ir padarė išvadą, kad Taryba šia teise neprivalėjo pasinaudoti. Teismas pabrėžė, kad minėti padaryti administracinės procedūros pažeidimai buvo procedūriniai, formalūs ir negalėjo paneigti paties paraiškų vertinimo proceso teisėtumo bei neturėjo įtakos konkurso rezultatams.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos išvada, toks vertinimas laikytinas konkurso rezultatų teisėtumo konstatavimu, tačiau jis neatitinka byloje pareikšto reikalavimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl konkurso organizavimo pažeidimų, tame tarpe ir procedūrinių, beje, pastaruosius pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje liko neišnagrinėtos ir neįvertintos aplinkybės, sudarančios pareiškėjo reikalavimo pagrindą – t. y. pareiškėjo nurodyti neteisėti veiksmai Visuotinės dotacijos priemonės I paraiškų priėmimo, vertinimo ir atrankos metu, ar neteisėti veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs administravimo subjekto padarytus pažeidimus, turėjo vertinti ne jų įtaką konkurso rezultatams, bet nustatyti priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo įvardijamos žalos – tiek turtinės, tiek neturtinės (CK 6.246 str., 6.247 str.). Atsižvelgiant į viešo konkurso teisinių santykių specifiką, kai jo organizatorius yra subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas, ir padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai gali būti sietini su asmens patirta žala (CK 6.271 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad teismas yra aktyvus procese (57 str. 4 d., 81 str.), todėl nustatęs, kad pareiškėjas, nurodęs apie savo patirtą neturtinę žalą, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek jos faktą, tiek jos dydį, negali apsiriboti konstatavimu, kad neturtinės žalos dydis nėra įrodytas, bet turi pozityvią pareigą išaiškinti pareiškėjui jo pareigą įrodyti prašomos atlyginti žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad paraiškų priėmimo ir vertinimo sąlygos bei rezultatai buvo keičiami ne savarankiškais Tarybos sprendimais, bet remiantis kitų Sutarties šalių reikalavimais, todėl turi būti sprendžiama dėl šių subjektų įtraukimo dalyvauti byloje suinteresuotaisiais asmenimis. Sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas, atsižvelgiant į konkurso finansavimo šaltinius, į konkrečių subjektų priimtus sprendimus paraiškų vertinimo ir atrankos visame procese, gali turėti reikšmės jų atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas tiek dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų, tiek dėl neatskleistos bylos esmės, tiek dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą suinteresuotųjų asmenų, kai bylos baigtis gali turėti reikšmės jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Apeliacinės instancijos teismas nustatytų bylos nagrinėjimo trūkumų negali ištaisyti, todėl ji grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą patenkinti ir dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.