Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio balsas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-188-338/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės spaustuvės „Titnagas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio balsas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme 2008 m. vasario 13 d. buvo gautas atsakovo UAB „Panevėžio balsas“ atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuriuo atsakovas prašė panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB spaustuvės „Titnagas“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka bankroto bylos iškėlimo klausimu, apskundimo termino skaičiavimo pradžios.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymai įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė paduoti atskirąjį skundą turi būti įgyvendinama laikantis nustatytos tvarkos. CPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Bankroto bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus paties įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis nustato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi, ĮBĮ numato išimtinę taisyklę dėl nutarties, priimtos bankroto bylos iškėlimo klausimu, apskundimo termino, tai yra nutartis iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti apskųsta per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta). Įstatymas nenustato išimčių dėl nutarčių, priimtų žodinio proceso tvarka, tai yra nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, jeigu tokia nutartis priimta žodinio proceso tvarka, skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos (CPK 335 str.). Įstatymų leidėjas nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, priimtos rašytinio proceso tvarka, įsiteisėjimo momentą susiejo su objektyviu šios nutarties priėmimo momentu, kuris visų subjektų atžvilgiu yra fiksuojamas aiškiai ir tiksliai, o ne su nutarties nuorašo įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui momentu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Panevėžio balsas“, priėmė rašytinio proceso tvarka. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant šiame teisme (b. l. 25). Iš teismo 2008 m. sausio 31 d. lydraščio Nr. SD-537 matyti, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Panevėžio balsas“ nuorašas proceso dalyviams išsiųstas 2008 m. sausio 31 d. (b. l. 26). Atsakovas UAB „Panevėžio balsas“ atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties pateikė 2008 m. vasario 13 d. (šią aplinkybę patvirtina bylos voke esantis atsakovo skundas su teismo spaudu). Teismas skundžiama nutartimi atsakovo UAB „Panevėžio balsas“ atskirąjį skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog atsakovas praleido įstatymo nustatytą procesinį terminą skundui paduoti (b. l. 28). Dešimties dienų apskundimo terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos, darytina išvada, jog apeliantas, pateikdamas teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Panevėžio balsas“, 2008 m. vasario 13 d. praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismo (teisėjo) vadovavimo procesui principas įtvirtina teismo (teisėjo) pareigą priimamoje nutartyje aiškiai ir tiksliai nurodyti termino paduoti atskirąjį skundą skaičiavimo pradžią. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis numato labai svarbius teisinius padarinius, atsirandančius įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, todėl būtina tiksliai ir aiškiai fiksuoti momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas paduoti atskirąjį skundą bei nuo kokio momento įsiteisėja teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas 10 dienų terminą nutarčiai apskųsti, tačiau neišaiškindamas jo skaičiavimo pradžios nuo nutarties priėmimo momento (ĮBĮ 10 str. 13 d., CPK 291 str. 1 d. 7 p.), galėjo suklaidinti apeliantą bei sąlygoti įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimą.

CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338 str.). Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, jiems nebuvo sudarytos sąlygos laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, kurių įgyvendinimui nustatytas tam tikras procesinis terminas. Teismų praktikoje akcentuota, kad nei CPK 78 straipsnyje, nei 307 straipsnyje, nei kurioje nors kitoje įstatymo normoje nėra numatyta, kad atnaujinti praleistą procesinį terminą teismas gali tik jeigu to prašo dalyvaujantis byloje asmuo. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šio principo įgyvendinimui. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti tuo atveju, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos arba nevisiškai tinkamai taikytos proceso teisės normos. Dėl nurodytų priežasčių, kai asmuo procesinį veiksmą atlieka praleidęs nustatytą terminą, vien ta aplinkybė, kad nėra dalyvaujančio byloje asmens prašymo praleistą procesinį terminą atnaujinti, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti svarstyti praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą. Taip pat ši aplinkybė negali pateisinti ir teismo atsisakymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, kai turima duomenų, kurie sudaro pagrindą pripažinti šį terminą praleistą dėl svarbios priežasties. Esant duomenų, kad procesinis terminas galėjo būti praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jį praleidusio asmens valios, teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atitinkamos kategorijos bylose galiojančias įrodinėjimo taisykles, turi svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kad atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, procesinį veiksmą asmuo atliko per protingą laiką, teismas privalo praleistą procesinį terminą atnaujinti nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantis byloje asmuo padavė prašymą jį atnaujinti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-36/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-314/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes pažymi, jog pats teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir joje aiškiai bei tiksliai nenurodydamas momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti termino eiga paduoti atskirąjį skundą, nevisiškai tinkamai taikė CPK normas bei neįgyvendino teismo (teisėjo) tinkamo vadovavimo procesui principo. Akivaizdu, kad šios priežastys galėjo sutrukdyti atsakovui dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių tinkamai ir laiku realizuoti procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą, galėjo suklaidinti atsakovą subjektyviai suvokiant skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentą bei sąlygoti įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimą. Nėra objektyvių prielaidų manyti, kad apeliantas būtų piktnaudžiavęs įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl jam neturi būti užkertamas kelias realizuoti teisę apskųsti teismo nutartį bei taip įgyvendinti teisės būti išklausytam principą (CPK 2, 6, 7, 13 str.). Be to, kaip jau pažymėta, nutartis iškelti bankroto bylą sukelia labai svarbius teisinius padarinius, todėl teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimus turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Kai yra tokios, kaip aptariamu atveju, aplinkybės (kad teismas aiškiai bei tiksliai nenurodė pradžios, nuo kada pradedamas skaičiuoti terminas paduoti atskirąjį skundą; kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog apeliantas būtų piktnaudžiavęs ar piktnaudžiauja jam suteiktomis įstatymo teisėmis; kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylas, turi būti aktyvus), teismas ex proprio motu turėjo konstatuoti, jog terminą paduoti atskirąjį skundą atsakovas praleido dėl svarbios priežasties ir praleistą procesinį terminą atnaujinti, nors atsakovas tuo metu ir nepadavė prašymo jį atnaujinti. To nepadaręs teismas neįgyvendino CPK 78 ir 307 straipsnių nuostatų ir teisės į tinkamą teismo procesą principo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog procesinis terminas paduoti atskirąjį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl panaikina skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį, o klausimą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti išsprendžia iš esmės - atnaujina atsakovui UAB „Panevėžio balsas“ terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Panevėžio balsas“, paduoti (CPK 337 str. 2 p.). Byloje yra pirmosios instancijos teismui 2008 m. vasario 13 d. teiktas atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties kartu su šio skundo priedais (į bylą įsiūtas vokas), todėl esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais atsakovo UAB „Panevėžio balsas“ atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiksmams atlikti (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Panevėžio balsas“ 2003 m. gruodžio 30 d. valdybos posėdyje į šio juridinio asmens direktoriaus - vyriausiojo redaktoriaus pareigas išrinktas Erikas Petkevičius (į bylą įsiūtame voke esantis UAB „Panevėžio balsas“ valdybos posėdžio protokolo išrašas), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytomis abejonėmis, ar skundą padavė įgalinimus tam turintis asmuo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio balsas“ praleistą procesinį terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties paduoti.

Civilinę bylą su atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio balsas“ atskiruoju skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiksmams atlikti.