Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. T., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista 2014 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, turinti neišnykusį teistumą, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji D. T. 2019 m. spalio 31 d., apie 16 val., namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., svetainėje ginčo su V. L. metu tyčia sudavė vieną smūgį žarstekliu nukentėjusiajam V. L. į kairį petį, padarydama jam kraujosruva kairiame petyje, taip nežymiai sutrikdė V. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. T., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ją apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad V. L. yra buvęs sugyventinis, bet bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. gegužės 31 d. 2019 m. spalio 31 d., apie 15.30 val., paskambino V. L. ir pakvietė ją kartu išgerti alaus ir paprašė parvesti iš alaus baro į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Nuėjusi į alaus barą, V. L. ten nerado. Tuomet nuėjo į V. L. namus. V. L. namuose be nukentėjusiojo dar buvo N. V. ir R. D.. Kartu su šiais asmenimis vartojo alkoholį. Paskui įvyko žodinis konfliktas dėl jos paimto telefono. Supykusi, kad V. L. paėmė jos telefoną, nuėjo iki pečiaus, paėmė ant pečiaus buvusį žarsteklį, grįžo prie V. L. ir galimai sudavė nukentėjusiajam į kairį petį. Paties sudavimo nepamena, nes buvo stipriai neblaivi, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti. Dėl šio poelgio labai gailisi, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme taip pat sutinka (b. l. 111-114, 119-121).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo V. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena nuosavame name, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Anksčiau gyveno kartu su D. T.. Šiuo metu bendro ūkio nebeveda. 2019 m. spalio 31 d. į jo namus atėjo D. T., N. V. bei R. D.. Visi vartojo alkoholį. Apie 16 val. svetainėje D. T. sudavė jam vieną smūgį metaliniu žarstekliu į kairį petį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tuomet ji užsimojo suduoti jam žarstekliu antrą kartą, tačiau jis spėjo užsidengti veidą. Veidą užsidengė dešine ranka. Visą įvykį matė kartu buvusi N. V. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia (b. l. 37-40, 60-63, 64-66).

Iš liudytojos N. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, su draugu R. D. apsigyveno pas V. L.. 2019 m. spalio 31 d., apie 16 val., atėjo buvusi V. L. sugyventinė D. T., kuri buvo neblaivi. Visi šiek tiek išgėrė alkoholio. Po to D. T. pradėjo pulti ant V. L., įžeidinėjo jį. Paskui D. T. paėmė ant pečiaus buvusį metalinį žarsteklį ir juo V. L. trenkė du kartus į veidą, kiek matė, užgavo smakrą. V. L. gindamasis užsidegė ranka galvą. V. L. po suduotų smūgių į medikus nesikreipė (b. l. 77-80).

Iš liudytojo R. D. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. spalio 31 d., apie 15.00 val., grįžo į V. L. namus, kur buvo V. L., N. V. ir buvusi V. L. sugyventinė D. T.. Vis jau buvo stipriai neblaivūs. D. T. po namus vaikščiojo su žarstekliu. V. L. pasakė, kad D. T. su žarstekliu sudavė per petį. N. V. patvirtino, kad D. T. su žarstekliu puolė V. L. ir sudavė jam per petį (b. l. 83-86).

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Gyvenamojo namo teritorija aptverta skardine, rudos spalvos tvora. Namas medinis, vieno aukšto, padalintas į dvi dalis. Įėjimas į namą iš pietų pusės. Namo durys medinės, jos veda į prieangį. Dešinėje pusėje yra durys, vedančios į virtuvės patalpą. Virtuvėje prie šiaurinės sienos stovi krosnis, ant kurios padėtas metalinis, pilkos spalvos žarsteklis, lenktu galu, kuris paimamas (b. l. 12-17).

Iš 2020 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas metalinis žarsteklis (b. l. 18-23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1364/2019 (05) matyti, kad V. L. poodinė kraujosruva kairiame petyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2019 m. spalio 31 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį į kairio peties sritį. Sužalojimas V. L. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas sukėlė V. L. fizinį skausmą. V. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš V. L. ir savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji teista (b. l. 87-93), bausta administracine tvarka (b. l. 94-95), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (b. l. 98, 101). D. T. prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 127-129), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdyta smurtinio pobūdžio nusikalstamam veika, kaltinamajai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, D. T. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. T., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.