Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. M. (K. B. M.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis, t. y. nepateikta pakankamai dokumentų patvirtinančių, kad S. M. (S. M.) yra pareiškėjo senelio A. M. tėvas. Anot pareiškėjo, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčijo. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nepateikė dokumentų iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo dėl duomenų apie A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimimą, dokumentų iš Zarasų stačiatikių bendruomenių gimimo metrikų knygų apie A. M. gimimą taip pat nepateikė Lietuvoje ar Brazilijoje išduotų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad S. M., gyv. Zarasų aps., sutuoktinė yra U. ir jie turi sūnų A.

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas turi turėti juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d., Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d., dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl į šį įrodinėjimo ypatumą būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimų bei pareiškėjo tėvų santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjas yra S. M. sūnus, o pareiškėjo tėvas S. M. yra A. M. sūnus. 2023 m. liepos 17 d. Migracijos departamento sprendimu nustatyti faktai, kad pareiškėjo prosenelis S. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir pareiškėjo senelis A. M. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., tačiau iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, anot suinteresuoto asmens, nepakako patvirtinti fakto, kad pareiškėjo senelis A. M. yra Lietuvos Respublikos piliečio S. M. sūnus. Dėl to suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės konstatuoti, kad A. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nagrinėdamas šalių argumentus dėl pareiškėjo senelio A. M. ir prosenelio S. M. giminystės ryšio įrodymų, teismas pažymi, kad pareiškėjo tėvo S. M. gimimo liudijimas patvirtina, kad S. M. yra A. M. sūnus ir S. M. bei U. M. vaikaitis. Be to, San Paulo valstijos Vyriausybės Sekretoriato 2022 m. kovo 14 d. pažymoje nurodyta, kad A. M. tėvai – S. M. ir U. M. Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2022 m. sausio 19 d. pažymoje nurodyta, kad S. M. 1928 m. buvo išduotas užsienio pasas. Iš San Paulo valstijos Vyriausybės Sekretoriato 2022 m. kovo 14 d. pažymos matyti, kad S. M., kartu su sutuoktine U. ir sūnumi A., 1928 m. birželio 22 d. „išsilaipino Santoso uoste iš garlaivio „Wurttemberg“, su pasu Nr. ..., išduotu ..., turinčiu vizą Nr. ..., suteiktą ... metais (informacija nepateikiama)“.

Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai pakankamai patvirtina, kad pareiškėjo senelis A. M. yra S. M. sūnus ir, kad, atitinkamai, A. M. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (S. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos pilietybės faktą patvirtina Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2022 m. sausio 19 d. pažyma). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, todėl šis faktas pareiškėjo pilietybės atkūrimo tikslais nustatomas teismine tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo K. B. M. (K. B. M.), gim. (duomenys neskelbtini), senelis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.