Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo ir turto arešto aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinė dar 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0004 už 2009 m. birželio 16 d. į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas cigaretes „Jin Ling“ (399 900 vnt. pakelių) skolininke muitinei yra pripažinusi UAB „Eikla“, kuriai už tas pačias prekes yra įregistravusi 586 266,50 Eur skolą muitinei (36 691,38 Eur muito, 364 829,99 Eur akcizo, 88 392,03 Eur PVM, 48 991,54 Eur baudos bei 38 124,71 Eur akcizo delspinigių ir 9 236,85 Eur PVM delspinigių). Taip pat 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 18KP-17-645 už 2009 m. birželio 16 d. į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes skolininke muitinei yra pripažinta ir Lenkijos įmonė „Transport spedycja“ A. M., kuriai už tas pačias prekes įregistruota 735 113 Eur mokestinė prievolė. Negana to, Muitinė už tas pačias 2009 m. birželio 16 d. įvežtas cigaretes ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 pareiškėjui yra pareiškusi civilinį ieškinį 873 520 Eur sumai. Civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 pareiškėjui jau yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į skundžiamame sprendime nurodyta turtą.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde iš esmės kelia abejones dėl priimtų 2017 m. gegužės 10 d. sprendimų Nr. 2TR-19-0011 ir Nr. 18KP-17-275 teisėtumo bei pagrįstumo, nukrypdamas nuo nagrinėjamojoje byloje iškelto ginčo. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad turto areštas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomas, todėl kad jis iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu įregistruota mokestine prievole ir mokesčių administratoriaus uždėtu turto areštu nekilnojamajam turtui, kuriam jau yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje. Atsakovės teigimu, ta aplinkybė, jog klausimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 šiuo metu dar nėra išspręstas ir tebevyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nepaneigia galimybės pareiškėjui taikyti mokestinę atsakomybę. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus.

Muitinė rėmėsi LVAT aiškinimais dėl MAĮ 101 straipsnio 3 dalies nuostatų, pabrėždama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuojantis rizikos faktorius – priskaičiuotos didelės mokesčių bei su jais susijusių įmokų sumos. Šiuo atveju, pareiškėjo vardu registruoto turto vertė yra kur kas mažesnė nei įregistruotos nepriemokos suma ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, todėl visada yra pavojus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokestinę prievolę iš fizinio asmens bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Pabrėžė, kad spręsdama klausimą dėl pareiškėjo turto arešto, atsižvelgė į jo turtinę padėtį bei skolos dydį (1 223 365,17 Eur), į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių faktinių konkrečiais dokumentais pagrįstų duomenų ir nenurodė jokių argumentų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, bus užtikrinta galimybė padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.

Ginčijamais Turto arešto aktais apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisė valdyti jį ir naudotis šiuo turtu nėra apribotos. Nagrinėjamu atveju, teisinis pagrindas, dėl kurio buvo uždėtas turto areštas, nėra išnykęs ir nežiūrint į tai, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į tą patį turtą, pareiškėjo interesai dėl to nenukentėjo, nes mokesčių administratorius priėmęs sprendimą dėl turto arešto, savo procesiniais veiksmais skolininko padėties papildomomis sąlygomis neapsunkino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. Muitinė priėmė sprendimą Nr. 2TR-19-0011 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, kuriuo A. T. kartu su dar dviem asmenimis pripažino solidariai atsakančiu skolininku muitinei bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktu, 2017 m. gegužės 11 d. pranešimu Nr. 201 įpareigojo pareiškėją sumokėti 548 708,36 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 363 963,23 Eur akcizas, 88 392,03 Eur PVM, 38 124,71 Eur akcizo delspinigiai, 9 236,85 Eur PVM delspinigiai ir 48 991,54 Eur bauda.

Taip pat Muitinė 2017 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-17-275 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, kuriuo A. T. kartu su kitais penkiais asmenimis pripažino solidariai atsakančiu skolininku muitinei bei 2017 m. gegužės 15 d. pranešimu Nr. 202 įpareigojo sumokėti 674 656,81 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 358 315,28 Eur akcizas, 62 849,86 Eur PVM, 10 391,28 Eur akcizo delspinigiai, 2 517,67 Eur PVM delspinigiai ir 240 582,72 Eur bauda.

Minėtais dviem Muitinės sprendimais įregistruota ir nesumokėta pareiškėjo solidari mokestinė prievolė sudaro 1 223 365,17 Eur.

2017 m. gegužės 11 d. Muitinė priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-650 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“, kuriuo nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies 1 223 365,17 Eur solidarios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, surašant turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu; įregistruoti turto arešto aktą VĮ Registrų centro Turto areštų aktų registre.

Sprendimo pagrindu buvo surašyti du turto arešto aktai – Nr. 2MA-16 (bendra turto vertė – 425 585 Eur) ir Nr. 2MA-20, kuriuo areštuotas gyvenamasis namas, priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise (vertė 410 000 Eur).

Muitinė 2017 m. birželio 7 d. sprendimais Nr. 10000377406 ir Nr. 10000377417 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nepradėjimo“ nusprendė nepradėti 1 223 365,17 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir jo pagrindu priimtų Turto arešto aktų teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra, šalys nesutaria dėl MAĮ įstatymo 101 straipsnio 3 dalies normų taikymo. Pareiškėjo teigimu, atsakovė, areštuodama pareiškėjui priklausantį turtą, kuriam jau baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-19-497/2017 yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai nemotyvavo tokio sprendimo. Atsakovė tvirtina priešingai – Sprendimas motyvuotas ir priimtas atsižvelgus į reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas kvestionuoja Muitinės 2017 m. gegužės 10 d. priimtus sprendimus Nr. 2TR-19-0011 ir Nr. 18KP-17-275, tačiau pažymėtina, jog šie sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. šiuo atveju nėra nagrinėjamas kilęs mokestinis ginčas, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su paminėtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra vertinamos, kadangi nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas.

MAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) 33 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

MAĮ 95 straipsnio, nustatančiame mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas – turto areštas.

MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (MAĮ 101 straipsnio 2 dalis).

MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, tam, kad mokesčio mokėtojo turtas galėtų būtų areštuotas pagal MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui ir turi egzistuoti pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).

Minėta, kad Muitinės 2017 m. gegužės 10 d. sprendimais Nr. 2TR-19-0011 ir Nr. 18KP-17-275 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ pareiškėjas pripažintas solidariu skolininku muitinei, taip pat apskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė iš viso 1 223 365,17 Eur. Ginčijamas Muitinės Sprendimas „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ priimtas remiantis Muitinės 2017 m. gegužės 10 d. sprendimais Nr. 2TR-19-0011 ir Nr. 18KP-17-275, kuriais pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka. Taigi, nagrinėjamu atveju, egzistuoja pirmoji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius gali taikyti turto areštą pagal MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje, t. y. nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad turto areštas negalėjo būti taikomas, kadangi mokestinė prievolė apskaičiuota neteisėtai ir nepagrįstai, pradėtos kelios administracinės procedūros, o sprendimai, kurių pagrindu apskaičiuota mokestinė prievolė, yra apskųsti. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra vertinami Muitinės priimtų sprendimų dėl mokestinės prievolės nustatymo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. šiuo atveju nėra nagrinėjamas kilęs mokestinis ginčas, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su minėtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra vertinamos, kadangi nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas.

Pažymėtina, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Įvertinus tai, kad pareiškėjui apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės sumos yra labai didelės, konstatuotina, kad atsakovė turėjo realų pagrindą imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Areštuoto turto vertė yra kur kas mažesnė nei pareiškėjui įregistruotos mokestinės prievolės dydis.

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Todėl, nagrinėjamu atveju, Muitinės sprendimų apskundimas nesudarė kliūties taikyti pareiškėjo turto areštą ir nėra pagrindas šią mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę naikinti.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendimas neteisėtas dar ir todėl, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-497/2017 jau yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į skundžiamame sprendime nurodytą turtą.

Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų pritartina atsakovės pozicijai, jog Muitinė, įregistravusi pareiškėjui mokestinę prievolę, negalėjo būti tikra, kad baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą nebus panaikintas bei tai, kad mokesčių administratoriaus uždėtas turto areštas yra ne priverstinė sprendimų vykdymo priemonė, o laikinoji apsaugos priemonė vykdymo procese.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Muitinės 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 5MA-34-650 ir jo pagrindu priimti turto arešto aktai Nr. 2MA-16 ir Nr. 2MA-20 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.